Lietuvių požiūrį į brakonierius parodęs tyrimas sunervino medžiotojus

2015-07-28   GRYNAS.lt užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko Lietuvos gyventojų apklausą apie brakonierius. Gauti duomenys parodė, koks lietuvių požiūris į šį reiškinį ir kaip vertina kovą su brakonieriavimu. Kai kurios išryškėjusios tendencijos aplinkosaugininkams pasirodė labai įdomios. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas sakė, kad apklausos duomenys puikiai parodo, jog lietuviai neturi jokio supratimo apie brakonierius. Ir ypač jis sukritikavo nemažos dalies lietuvių nuomonę, kad brakonierių daugiau nei legalių medžiotojų. „Labai gerai šios apklausos rezultatus atspindi penktas klausimas, kur sudėjus į krūvą atsakymus, kad nesu susikęs brakonieriaus ir neskiriu brakonieriaus nuo legalaus medžiotojo ar žvejo, susidaro virš 80 proc. žmonių. Todėl visuose kituose atsakymuose yra buriama iš kavos tirščių“, – dėstė E. Tijušas. Anot medžiotojo, visuomenės turima informacija apie brakonierius apsiriboja tik tuo, kas yra skelbiama žiniasklaidoje. Be to, jam nepatiko tai, kad nemažai žmonių mano, jog daugiau brakonierių nei legalių medžiotojų: „Mes nuolat būdami medžioklės plotuose tik pėdsakus aptinkame brakonierių, bet su jais pačiais nesusiduriame. Žmonėms kažkokias asociacijas sukelia girdimi šūviai, bet jie dažniausiai yra teisėti ir legalūs, be to, ūkininkai irgi dažnai tai naudoja kaip atbaidymo priemonę. Tiek daug žmonių galvoja, kad brakonierių yra daugiau nei legalių medžiotojų. Jei tai būtų tiesa, tokiu atveju Lietuvoje apskritai nebeturėtų būti likę žvėrių ar žuvų. Brakonieriavimas apskritai yra gyvūnų vagystė iš valstybės, todėl nelabai skiriasi nuo kitų vagystės formų.“ Pašnekovo manymu, gyventojų požiūris į baudas parodo, kad žmonės su brakonieriavimu nesusiduria: „Nemažai sako, kad jos yra per mažos. Baudos šiuo metu iš tiesų yra didžiulės ir nemanau, kad kitose Europos valstybėse rastume tokias dideles žalas ir baudas. Žmonės tokius dalykus labai emocionaliai priima. Tačiau juokinga, kai tiek žmonių sako, kad nėra matę brakonieriaus, neturi supratimo, kas tai yra, o vėliau sako, kad brakonieriauja įvairių socialinių sluoksnių žmonės. Iš kur jie žino?“   Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų 2015 metų birželio 18-26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%. 2015-07-28   GRYNAS.lt užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko Lietuvos gyventojų apklausą apie brakonierius. Gauti duomenys parodė, koks lietuvių požiūris į šį reiškinį ir kaip vertina kovą su brakonieriavimu. Kai kurios išryškėjusios tendencijos aplinkosaugininkams pasirodė labai įdomios. Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas sakė, kad apklausos duomenys puikiai parodo, jog lietuviai neturi jokio supratimo apie brakonierius. Ir ypač jis sukritikavo nemažos dalies lietuvių nuomonę, kad brakonierių daugiau nei legalių medžiotojų. „Labai gerai šios apklausos rezultatus atspindi penktas klausimas, kur sudėjus į krūvą atsakymus, kad nesu susikęs brakonieriaus ir neskiriu brakonieriaus nuo legalaus medžiotojo ar žvejo, susidaro virš 80 proc. žmonių. Todėl visuose kituose atsakymuose yra buriama iš kavos tirščių“, – dėstė E. Tijušas. Anot medžiotojo, visuomenės turima informacija apie brakonierius apsiriboja tik tuo, kas yra skelbiama žiniasklaidoje. Be to, jam nepatiko tai, kad nemažai žmonių mano, jog daugiau brakonierių nei legalių medžiotojų: „Mes nuolat būdami medžioklės plotuose tik pėdsakus aptinkame brakonierių, bet su jais pačiais nesusiduriame. Žmonėms kažkokias asociacijas sukelia girdimi šūviai, bet jie dažniausiai yra teisėti ir legalūs, be to, ūkininkai irgi dažnai tai naudoja kaip atbaidymo priemonę. Tiek daug žmonių galvoja, kad brakonierių yra daugiau nei legalių medžiotojų. Jei tai būtų tiesa, tokiu atveju Lietuvoje apskritai nebeturėtų būti likę žvėrių ar žuvų. Brakonieriavimas apskritai yra gyvūnų vagystė iš valstybės, todėl nelabai skiriasi nuo kitų vagystės formų.“ Pašnekovo manymu, gyventojų požiūris į baudas parodo, kad žmonės su brakonieriavimu nesusiduria: „Nemažai sako, kad jos yra per mažos. Baudos šiuo metu iš tiesų yra didžiulės ir nemanau, kad kitose Europos valstybėse rastume tokias dideles žalas ir baudas. Žmonės tokius dalykus labai emocionaliai priima. Tačiau juokinga, kai tiek žmonių sako, kad nėra matę brakonieriaus, neturi supratimo, kas tai yra, o vėliau sako, kad brakonieriauja įvairių socialinių sluoksnių žmonės. Iš kur jie žino?“   Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų 2015 metų birželio 18-26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1003 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.