Lietuvių empatijos barometras: dauguma sutiktų padėti skurstančių šalių gyventojams

  Gyventojų nuotaikos, nors ir po truputį, tačiau „žalėja“; be to, lietuviai vis tvirčiau pasisako už savitarpio pagalbą kitų šalių gyventojams.   Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų nėra nieko girdėję apie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus ar vystomąjį bendradarbiavimą. Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ šių metų gegužę atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos metu taip atsakė keturi iš penkių (80 proc.) lietuvių. Nepaisant to, net 70 proc. gyventojų sutinka, kad verta padėti žmonėms ekonomiškai silpniau išsivysčiusiose šalyse.   „Europos Sąjungoje esame jau 17 metų. Dauguma Lietuvos gyventojų per tą laiką spėjo pajusti, ką reiškia Europos Sąjungos fondų pinigai. Pradėjome gyventi gražiau ir geriau. Panašu, kad solidarumo jausmas yra užkrečiamas – jei patys gyvename geriau, nebesame skurdi šalis, kodėl gi nepadėti kitiems“, – bendrą lietuvių jauseną komentavo Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.  
Skiriamų milijonų vis dėlto nepakanka   Kas antras lietuvis (45 proc.) pritartų, kad dalis jo sumokėtų mokesčių būtų skirta mažinti skurdą labiau nepasiturinčiose pasaulio šalyse. Vystomojo bendradarbiavimo politikai vykdyti iš valstybės biudžeto kasmet skiriama apie 0,12 proc. bendrojo nacionalinio produkto (BNP).   „Tas nulis kablelis vienas procento sudaro vidutiniškai apie 50 milijonų eurų kasmet. Tai tik šiek tiek daugiau, negu dabar valstybė surado Lietuvos pasienio su Baltarusija tvorai tverti. Už tokią sumą stebuklų nenuveiksi, tačiau net ir šie pinigai yra reikšmingi itin skurdžių šalių ar konfliktinėse karo zonose gyvenantiesiems“, – šiandien surengtoje spaudos konferencijoje sakė Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos direktorė Ugnė Kumparskaitė.   U. Kumparskaitės teigimu, finansavimas skiriamas labai įvairiems projektams – nuo saulės elektrinių įrengimo, IT sektoriaus stiprinimo, švietimo, žemės ūkio iki humanitarinės pagalbos Ukrainai, Moldovai, Sirijai, Jemenui ir daugybei kitų pasaulio šalių. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuva yra mažą savo biudžeto dalį vystomajam bendradarbiavimui skiriančių šalių tarpe ir kol kas nevykdo savo įsipareigojimo skirti 0,33 procento BNP.  
Geri darbai grįžta bumerangu   Apklausa parodė, kad penktadalis gyventojų (22 proc.) žino ar yra kažką girdėję apie septyniolika darnaus vystymosi tikslų. Dažniausiai tai yra aukščiausio išsimokslinimo ir didžiausių pajamų grupės gyventojai.   „Matyt, natūralu, kad dauguma gyventojų neseka „sunkių temų“. Nacionalinėse žiniasklaidos priemonėse taip pat nėra daug informacijos šia tema. Vis dėlto užsienio politikos formuotojams reiktų susirūpinti, kaip geriau informuoti visuomenę, kam ir kur panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai“, – sako Ugnė Kumparskaitė. Ji pridūrė, kad didesnis visuomenės įtraukimas taps itin aktualus, nes per artimiausią dešimtmetį iš Lietuvos biudžeto vystomajam bendradarbiavimui skiriama suma patrigubės.   Gyventojai turi žinoti, kad jų pinigais prisidedama ir prie kitų šalių, ir prie Lietuvos gyventojų gerbūvio kūrimo. Pati Lietuva dalyvauja įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus ne tik kitose pasaulio valstybėse, bet ir šalies viduje. Pavyzdžiui, prisidėdama prie pirmojo tikslo „Kova su skurdu“ įgyvendinimo, Lietuva ne tik turi padėti kitoms šalims, bet spręsti skurdo problemą ir savo viduje.   „Lietuva jau daro pažangą biologinės įvairovės išsaugojimo, švaraus vandens, „žaliosios“ energetikos ir kitose su darniu vystymusi susijusiose srityse. Ir tai itin aktualu, juk visa Europa keliauja Žaliojo kurso keliu, o su juo ateinančios pertvarkos palies kiekvieno gyventojo namų ūkį. Gyventojai turi žinoti, kokios permainos jų laukia, kodėl jų reikia, kuo jos naudingos“, – įsitikinusi Vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos vadovė.  
Atsisakytų dalies asmeninio pelno   Lietuvos gyventojų tvarumo nuotaikas atspinti jų noras atsisakyti dalies pelno vardan planetos ateities išsaugojimo. 75 proc. šalies gyventojų įvardijo, kad jiems svarbu, jog investicinio fondo lėšos būtų investuojamos laikantis „tvarių investicijų“ principo, t. y. būtų investuojamos į skaidriai valdomus, socialiai atsakingus ir aplinkai draugiškus verslus. Taip manančių, palyginti su 2019-aisiais, padaugėjo 4 proc. punktais.   „Toks gyventojų požiūris rodo, kad žmonės supranta, nuo ko priklauso pokyčiai: jei nebus tvariai investuojama, nebus iš norimo efekto. Esame pripratę girdėti, kad visų pirma – finansinė nauda. Tačiau Žaliojo kurso pokyčiai rodo jau vykstančius pokyčius visuomenės mąstyme – nebėra taip svarbu finansinė nauda, svarbiau – moraliniai principai: socialinis teisingumas, klimato krizės suvaldymas“, – teigia Kęstutis Kupšys.   Jis pabrėžė, jog daugėja ir žmonių, kurie net sąmoningai sutiktų gauti mažesnį pelną su sąlyga, kad jų pinigai būtų investuojami į tvarius, aplinkai draugiškus ir skaidrius verslus. Tik maždaug 40 procentų nesutiktų atsisakyti net dalies pelno vardan „aukštesnių“ tikslų, tuo tarpu likusi dalis gyventojų sąlyginai sutiktų vidutiniškai atsisakyti net penktadalio pelno prieaugio vardan tvarumo.   „Tai svarbi žinutė bankams ir investiciniams fondams. Gyventojai pasiryžę atsisakyti dalies pelno vardan planetos gerovės. Tokio gyventojų noro nebegalima ignoruoti ir nebegalima dangstytis atsikalbinėjimais, neva tvariai investuoti neapsimoka“, – įsitikinęs K. Kupšys.  
Trūksta gyventojų švietimo   Vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos ir Vartotojų aljanso atstovai teigia, kad ypatingai trūksta gyventojų švietimo aplinkos apsaugos, klimato kaitos, tvarumo, darnaus vystymosi, tvarių finansų, energijos taupymo ir kitais klausimais.   „Mes matome, kad visuomenė vidujai yra pribrendusi tiems pokyčiams, kuriuos atneša Europos Sąjungos Žaliasis kursas. Tačiau matome, kaip smarkiai trūksta gyventojų informavimo ir švietimo priemonių. Pokyčius, kurie laukia ateinančiais dešimtmečiais, gali įgyvendinti tik išsilavinusi ir informuota visuomenė“, – sutartinai kalbėjo spaudos konferencijos dalyviai K. Kupšys ir U. Kumparskaitė.   Nevyriausybinių organizacijų atstovų įsitikinimu, nors apklausa ir buvo atlikta prieš Lietuvą ištikusią migrantų krizę, jei apklausa vyktų dabar, jos rezultatai būtų panašūs.  
Gyventojų apklausą UAB „Spinter tyrimai“ atliko 2021 m. gegužės pabaigoje. Tyrimo metu buvo apklausti 1010 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Apklausos tikslas – išsiaiškinti gyventojų nuomonę apie investicijų panaudojimą.
 
Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma – tai vystomojo bendradarbiavimo, globalaus švietimo, darnaus vystymosi tikslų, humanitarinio veiksmo srityje dirbančias organizacijas iš Lietuvos vienijanti asociacija. Platforma įsteigta 2007 m., šiuo metu ji jungia 21 organizaciją.   Šaltinis: sc.bns.lt 2021.07.19   Gyventojų nuotaikos, nors ir po truputį, tačiau „žalėja“; be to, lietuviai vis tvirčiau pasisako už savitarpio pagalbą kitų šalių gyventojams.   Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų nėra nieko girdėję apie Jungtinių Tautų darnaus vystymosi tikslus ar vystomąjį bendradarbiavimą. Tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ šių metų gegužę atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos metu taip atsakė keturi iš penkių (80 proc.) lietuvių. Nepaisant to, net 70 proc. gyventojų sutinka, kad verta padėti žmonėms ekonomiškai silpniau išsivysčiusiose šalyse.   „Europos Sąjungoje esame jau 17 metų. Dauguma Lietuvos gyventojų per tą laiką spėjo pajusti, ką reiškia Europos Sąjungos fondų pinigai. Pradėjome gyventi gražiau ir geriau. Panašu, kad solidarumo jausmas yra užkrečiamas – jei patys gyvename geriau, nebesame skurdi šalis, kodėl gi nepadėti kitiems“, – bendrą lietuvių jauseną komentavo Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys, Vartotojų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.  
Skiriamų milijonų vis dėlto nepakanka   Kas antras lietuvis (45 proc.) pritartų, kad dalis jo sumokėtų mokesčių būtų skirta mažinti skurdą labiau nepasiturinčiose pasaulio šalyse. Vystomojo bendradarbiavimo politikai vykdyti iš valstybės biudžeto kasmet skiriama apie 0,12 proc. bendrojo nacionalinio produkto (BNP).   „Tas nulis kablelis vienas procento sudaro vidutiniškai apie 50 milijonų eurų kasmet. Tai tik šiek tiek daugiau, negu dabar valstybė surado Lietuvos pasienio su Baltarusija tvorai tverti. Už tokią sumą stebuklų nenuveiksi, tačiau net ir šie pinigai yra reikšmingi itin skurdžių šalių ar konfliktinėse karo zonose gyvenantiesiems“, – šiandien surengtoje spaudos konferencijoje sakė Nacionalinės nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos direktorė Ugnė Kumparskaitė.   U. Kumparskaitės teigimu, finansavimas skiriamas labai įvairiems projektams – nuo saulės elektrinių įrengimo, IT sektoriaus stiprinimo, švietimo, žemės ūkio iki humanitarinės pagalbos Ukrainai, Moldovai, Sirijai, Jemenui ir daugybei kitų pasaulio šalių. Palyginti su kitomis šalimis, Lietuva yra mažą savo biudžeto dalį vystomajam bendradarbiavimui skiriančių šalių tarpe ir kol kas nevykdo savo įsipareigojimo skirti 0,33 procento BNP.  
Geri darbai grįžta bumerangu   Apklausa parodė, kad penktadalis gyventojų (22 proc.) žino ar yra kažką girdėję apie septyniolika darnaus vystymosi tikslų. Dažniausiai tai yra aukščiausio išsimokslinimo ir didžiausių pajamų grupės gyventojai.   „Matyt, natūralu, kad dauguma gyventojų neseka „sunkių temų“. Nacionalinėse žiniasklaidos priemonėse taip pat nėra daug informacijos šia tema. Vis dėlto užsienio politikos formuotojams reiktų susirūpinti, kaip geriau informuoti visuomenę, kam ir kur panaudojami mokesčių mokėtojų pinigai“, – sako Ugnė Kumparskaitė. Ji pridūrė, kad didesnis visuomenės įtraukimas taps itin aktualus, nes per artimiausią dešimtmetį iš Lietuvos biudžeto vystomajam bendradarbiavimui skiriama suma patrigubės.   Gyventojai turi žinoti, kad jų pinigais prisidedama ir prie kitų šalių, ir prie Lietuvos gyventojų gerbūvio kūrimo. Pati Lietuva dalyvauja įgyvendinant darnaus vystymosi tikslus ne tik kitose pasaulio valstybėse, bet ir šalies viduje. Pavyzdžiui, prisidėdama prie pirmojo tikslo „Kova su skurdu“ įgyvendinimo, Lietuva ne tik turi padėti kitoms šalims, bet spręsti skurdo problemą ir savo viduje.   „Lietuva jau daro pažangą biologinės įvairovės išsaugojimo, švaraus vandens, „žaliosios“ energetikos ir kitose su darniu vystymusi susijusiose srityse. Ir tai itin aktualu, juk visa Europa keliauja Žaliojo kurso keliu, o su juo ateinančios pertvarkos palies kiekvieno gyventojo namų ūkį. Gyventojai turi žinoti, kokios permainos jų laukia, kodėl jų reikia, kuo jos naudingos“, – įsitikinusi Vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos vadovė.  
Atsisakytų dalies asmeninio pelno   Lietuvos gyventojų tvarumo nuotaikas atspinti jų noras atsisakyti dalies pelno vardan planetos ateities išsaugojimo. 75 proc. šalies gyventojų įvardijo, kad jiems svarbu, jog investicinio fondo lėšos būtų investuojamos laikantis „tvarių investicijų“ principo, t. y. būtų investuojamos į skaidriai valdomus, socialiai atsakingus ir aplinkai draugiškus verslus. Taip manančių, palyginti su 2019-aisiais, padaugėjo 4 proc. punktais.   „Toks gyventojų požiūris rodo, kad žmonės supranta, nuo ko priklauso pokyčiai: jei nebus tvariai investuojama, nebus iš norimo efekto. Esame pripratę girdėti, kad visų pirma – finansinė nauda. Tačiau Žaliojo kurso pokyčiai rodo jau vykstančius pokyčius visuomenės mąstyme – nebėra taip svarbu finansinė nauda, svarbiau – moraliniai principai: socialinis teisingumas, klimato krizės suvaldymas“, – teigia Kęstutis Kupšys.   Jis pabrėžė, jog daugėja ir žmonių, kurie net sąmoningai sutiktų gauti mažesnį pelną su sąlyga, kad jų pinigai būtų investuojami į tvarius, aplinkai draugiškus ir skaidrius verslus. Tik maždaug 40 procentų nesutiktų atsisakyti net dalies pelno vardan „aukštesnių“ tikslų, tuo tarpu likusi dalis gyventojų sąlyginai sutiktų vidutiniškai atsisakyti net penktadalio pelno prieaugio vardan tvarumo.   „Tai svarbi žinutė bankams ir investiciniams fondams. Gyventojai pasiryžę atsisakyti dalies pelno vardan planetos gerovės. Tokio gyventojų noro nebegalima ignoruoti ir nebegalima dangstytis atsikalbinėjimais, neva tvariai investuoti neapsimoka“, – įsitikinęs K. Kupšys.  
Trūksta gyventojų švietimo   Vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platformos ir Vartotojų aljanso atstovai teigia, kad ypatingai trūksta gyventojų švietimo aplinkos apsaugos, klimato kaitos, tvarumo, darnaus vystymosi, tvarių finansų, energijos taupymo ir kitais klausimais.   „Mes matome, kad visuomenė vidujai yra pribrendusi tiems pokyčiams, kuriuos atneša Europos Sąjungos Žaliasis kursas. Tačiau matome, kaip smarkiai trūksta gyventojų informavimo ir švietimo priemonių. Pokyčius, kurie laukia ateinančiais dešimtmečiais, gali įgyvendinti tik išsilavinusi ir informuota visuomenė“, – sutartinai kalbėjo spaudos konferencijos dalyviai K. Kupšys ir U. Kumparskaitė.   Nevyriausybinių organizacijų atstovų įsitikinimu, nors apklausa ir buvo atlikta prieš Lietuvą ištikusią migrantų krizę, jei apklausa vyktų dabar, jos rezultatai būtų panašūs.  
Gyventojų apklausą UAB „Spinter tyrimai“ atliko 2021 m. gegužės pabaigoje. Tyrimo metu buvo apklausti 1010 Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Apklausos tikslas – išsiaiškinti gyventojų nuomonę apie investicijų panaudojimą.
 
Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma – tai vystomojo bendradarbiavimo, globalaus švietimo, darnaus vystymosi tikslų, humanitarinio veiksmo srityje dirbančias organizacijas iš Lietuvos vienijanti asociacija. Platforma įsteigta 2007 m., šiuo metu ji jungia 21 organizaciją.   Šaltinis: sc.bns.lt