Buityje susidarančias atliekas Lietuvos gyventojai – o ypač moterys – rūšiuoja vis geriau, o kaip didžiausią kliūtį rūšiuoti nurodo, jog namuose tokių atliekų neturi kur dėti. Kita vertus, vis daugiau mūsų naudoja daugkartinius pirkinių maišelius ir vengia perteklinių pakuočių. Šiuos ir kitus šalies gyventojų įpročius ir elgsenos tendencijas atskleidė VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) inicijuotas reprezentatyvus tyrimas, teigiama pranešime spaudai.
Moterys atliekas tvarko geriau? „Keletą metų iš eilės mūsų inicijuojami sociologiniai tyrimai dėl pakuočių ir kitų atliekų rūšiavimo rodo, kad rūšiuojame vis geriau. Reguliariai rūšiuojantys visas namuose susidarančias atliekas šiemet įvardijo 50 proc. apklausos dalyvių, kai tuo tarpu 2019 m. tokių buvo 43 proc. Vis daugiau šalies gyventojų atliekų rūšiavimą vertina kaip svarbiausią savo indėlį, mažinant aplinkosaugos problemas. Šiemet tokią poziciją išsakė net 74 proc. respondentų. Manau, kad prie tokių rodiklių prisidėjo ir edukacija, ir nuolatinis žiniasklaidos dėmesys, ir gerėjanti rūšiuotų atliekų infrastruktūra šalyje“, – sako PTO vadovas Valentinas Miltienis. V. Miltienis taip pat atkreipia dėmesį, kad reguliariai rūšiuojančių visas namuose susidarančias atliekas moterų buvo apie 5 proc. daugiau nei vyrų. Jis taip pat pastebi, kad šiemet žymiai padaugėjo atliekas naudojančiųjų pakartotinai, pavyzdžiui, plastikines talpas pritaikant sodinukams, iš pakuočių gaminant žaislus ir pan. Šiemet tokią savo veiklą įvardijo net 53 proc. respondentų, kai tuo tarpu 2020 – 43 proc. ir 2019 m. – 40 proc., moterys pagal šį rodiklį irgi pirmavo. Tyrimas, be kita ko, atskleidė, kad šiemet, palyginti su praėjusiais ir 2019 metais, šalies gyventojai ėmė geriau rūšiuoti atskirų rūšių atliekas, kurioms anksčiau jie skirdavo gerokai mažesnį dėmesį. Elektros ir elektronikos prietaisų atliekas rūšiuojantys šiemet nurodė 57 proc. respondentų (2019 – 37 proc.), aliuminines gėrimų skardines, metalines dėžutes nuo konservų – 54 proc. (2019 m. – 34 proc.), elektros lemputes – 50 proc. (2019 m. – 33 proc.). tetrapakus ir tekstilę – 43 proc. (2019 m. atitinkamai – 30 ir 20 proc.).
Pradėjus rūšiuoti… tampa nebeaišku Nepaisant apklausoje atspindėtos pažangos, PTO vadovas primena, kad šiemet išliko ir rūšiuotų atliekų konteinerių taršos problema. Atlikus daugiau kaip keturias dešimtis patikrinimų šalies savivaldybėse, paaiškėjo, kad kolektyviniame pakuočių atliekų sraute mišrios komunalinės atliekos sudarė iki 51,6 proc., o individualiame – 42,2 proc. Pasak V. Miltienio, galima spėti, kad kai kurie asmenys savo atliekų rūšiavimo veiklą vertina geriau nei yra iš tikrųjų. Kita vertus, kaip kurie gyventojai, kaip parodė pastarasis tyrimas, vis dažniau abejoja, kokiai kategorijai priskirti ir kaip teisingai išmesti vienokias ar kitokias atliekas. Pavyzdžiui, šiemet abejojančių, ar teisingai rūšiuoja plastiko atliekas, bei tų, kuriems dėl to kyla klausimų, buvo net 64 proc. (2020 m. – 41 proc.). Klausimų ir abejonių dėl popieriaus atliekų rūšiavimo taip pat padaugėjo. „Manau, kad šie rodikliai nereiškia, kad sumažėjo informacijos ar pasikeitė tvarka. Paprastai klausimų dėl ko nors atsiranda tada, kai ką nors darai, ir tik nieko nedarant gali atrodyti viskas suprantama ar tiesiog nesvarbu“, – aiškina V. Miltienis.
24 proc. gyventojų pandemijos laikotarpiu vartojo mažiau Įvertinus, kad dėl prekybos internetu šuolio ar saugantis užkrato pandemijos metu pakuočių kiekis galėjo padidėti, tyrimo dalyvių buvo klausiama, kaip jie vertina šiuos galimus pokyčius. Nors didžioji dalis respondentų (63 proc.) tvirtino, kad padėtis nepasikeitė, vis dėlto 27 proc. teigė manantys, kad pakuočių naudojimas daugiau ar mažiau padidėjo. Tik 10 proc. tvirtino, kad pakuočių naudojimas šiuo laikotarpiu sumažėjo. Net 34 proc. tyrimo dalyvių kaip vieną iš pakuočių naudojimo pokyčių priežasčių įvardijo prekybą internetu, nes siuntoms prireikė papildomų pakuočių, o saugumo sumetimais prireikė daugiau plastiko maišelių tiek higienos priemonėms, tiek ir kitoms prekėms. Kita vertus, 34 proc. apklausos dalyvių teigė, kad pandemijos laikotarpiu vienkartinius plastiko maišelius naudojo daugiau nei vieną sykį, o 21 proc. tvirtino tokių maišelių atsisakę. Be to, net 24 proc. apklausos dalyvių tvirtino pandemijos laikotarpiu sumažinę vartojimą (14 proc. – siekdami tvarumo, 10 proc. – dėl įtemptos finansinės padėties). PTO iniciatyva spalio antroje pusėje kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktame tyrime dalyvavo 1009 respondentai, kurių amžius – 18–75 metai. Šaltinis: delfi.lt
2021.11.16
Buityje susidarančias atliekas Lietuvos gyventojai – o ypač moterys – rūšiuoja vis geriau, o kaip didžiausią kliūtį rūšiuoti nurodo, jog namuose tokių atliekų neturi kur dėti. Kita vertus, vis daugiau mūsų naudoja daugkartinius pirkinių maišelius ir vengia perteklinių pakuočių. Šiuos ir kitus šalies gyventojų įpročius ir elgsenos tendencijas atskleidė VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) inicijuotas reprezentatyvus tyrimas, teigiama pranešime spaudai.
Moterys atliekas tvarko geriau? „Keletą metų iš eilės mūsų inicijuojami sociologiniai tyrimai dėl pakuočių ir kitų atliekų rūšiavimo rodo, kad rūšiuojame vis geriau. Reguliariai rūšiuojantys visas namuose susidarančias atliekas šiemet įvardijo 50 proc. apklausos dalyvių, kai tuo tarpu 2019 m. tokių buvo 43 proc. Vis daugiau šalies gyventojų atliekų rūšiavimą vertina kaip svarbiausią savo indėlį, mažinant aplinkosaugos problemas. Šiemet tokią poziciją išsakė net 74 proc. respondentų. Manau, kad prie tokių rodiklių prisidėjo ir edukacija, ir nuolatinis žiniasklaidos dėmesys, ir gerėjanti rūšiuotų atliekų infrastruktūra šalyje“, – sako PTO vadovas Valentinas Miltienis. V. Miltienis taip pat atkreipia dėmesį, kad reguliariai rūšiuojančių visas namuose susidarančias atliekas moterų buvo apie 5 proc. daugiau nei vyrų. Jis taip pat pastebi, kad šiemet žymiai padaugėjo atliekas naudojančiųjų pakartotinai, pavyzdžiui, plastikines talpas pritaikant sodinukams, iš pakuočių gaminant žaislus ir pan. Šiemet tokią savo veiklą įvardijo net 53 proc. respondentų, kai tuo tarpu 2020 – 43 proc. ir 2019 m. – 40 proc., moterys pagal šį rodiklį irgi pirmavo. Tyrimas, be kita ko, atskleidė, kad šiemet, palyginti su praėjusiais ir 2019 metais, šalies gyventojai ėmė geriau rūšiuoti atskirų rūšių atliekas, kurioms anksčiau jie skirdavo gerokai mažesnį dėmesį. Elektros ir elektronikos prietaisų atliekas rūšiuojantys šiemet nurodė 57 proc. respondentų (2019 – 37 proc.), aliuminines gėrimų skardines, metalines dėžutes nuo konservų – 54 proc. (2019 m. – 34 proc.), elektros lemputes – 50 proc. (2019 m. – 33 proc.). tetrapakus ir tekstilę – 43 proc. (2019 m. atitinkamai – 30 ir 20 proc.).
Pradėjus rūšiuoti… tampa nebeaišku Nepaisant apklausoje atspindėtos pažangos, PTO vadovas primena, kad šiemet išliko ir rūšiuotų atliekų konteinerių taršos problema. Atlikus daugiau kaip keturias dešimtis patikrinimų šalies savivaldybėse, paaiškėjo, kad kolektyviniame pakuočių atliekų sraute mišrios komunalinės atliekos sudarė iki 51,6 proc., o individualiame – 42,2 proc. Pasak V. Miltienio, galima spėti, kad kai kurie asmenys savo atliekų rūšiavimo veiklą vertina geriau nei yra iš tikrųjų. Kita vertus, kaip kurie gyventojai, kaip parodė pastarasis tyrimas, vis dažniau abejoja, kokiai kategorijai priskirti ir kaip teisingai išmesti vienokias ar kitokias atliekas. Pavyzdžiui, šiemet abejojančių, ar teisingai rūšiuoja plastiko atliekas, bei tų, kuriems dėl to kyla klausimų, buvo net 64 proc. (2020 m. – 41 proc.). Klausimų ir abejonių dėl popieriaus atliekų rūšiavimo taip pat padaugėjo. „Manau, kad šie rodikliai nereiškia, kad sumažėjo informacijos ar pasikeitė tvarka. Paprastai klausimų dėl ko nors atsiranda tada, kai ką nors darai, ir tik nieko nedarant gali atrodyti viskas suprantama ar tiesiog nesvarbu“, – aiškina V. Miltienis.
24 proc. gyventojų pandemijos laikotarpiu vartojo mažiau Įvertinus, kad dėl prekybos internetu šuolio ar saugantis užkrato pandemijos metu pakuočių kiekis galėjo padidėti, tyrimo dalyvių buvo klausiama, kaip jie vertina šiuos galimus pokyčius. Nors didžioji dalis respondentų (63 proc.) tvirtino, kad padėtis nepasikeitė, vis dėlto 27 proc. teigė manantys, kad pakuočių naudojimas daugiau ar mažiau padidėjo. Tik 10 proc. tvirtino, kad pakuočių naudojimas šiuo laikotarpiu sumažėjo. Net 34 proc. tyrimo dalyvių kaip vieną iš pakuočių naudojimo pokyčių priežasčių įvardijo prekybą internetu, nes siuntoms prireikė papildomų pakuočių, o saugumo sumetimais prireikė daugiau plastiko maišelių tiek higienos priemonėms, tiek ir kitoms prekėms. Kita vertus, 34 proc. apklausos dalyvių teigė, kad pandemijos laikotarpiu vienkartinius plastiko maišelius naudojo daugiau nei vieną sykį, o 21 proc. tvirtino tokių maišelių atsisakę. Be to, net 24 proc. apklausos dalyvių tvirtino pandemijos laikotarpiu sumažinę vartojimą (14 proc. – siekdami tvarumo, 10 proc. – dėl įtemptos finansinės padėties). PTO iniciatyva spalio antroje pusėje kompanijos „Spinter tyrimai“ atliktame tyrime dalyvavo 1009 respondentai, kurių amžius – 18–75 metai. Šaltinis: delfi.lt
Lietuviai vis labiau vertina rūšiavimą, tačiau vis dar turi klausimų dėl popieriaus ir plastiko atliekų
16
Lap