Lietuviai nesidomi perkamo vandens sudėtimi

Net 73 proc. perkančiųjų natūralų mineralinį vandenį
retai arba išvis neskaito perkamo mineralinio vandens etikečių. Beveik
dešimtadalis visų tyrimo dalyvių prisipažino, jog etikete nesidomi, nes
nesupranta nurodomos vandens sudėties. Gyventojų
apklausą užsakiusios Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų
asociacijos vadovas Gintaras Morkūnas pastebi, kad etiketėje nurodoma
ypač vertinga informacija – vandens rūšis, jame esančios natūralios
mineralinės medžiagos ir jų koncentracija. Faktui, kad pirkėjai
nesidomi, kokį fasuotą vandenį įsigyja, pritaria ir Valstybinės maisto
ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus
vyriausioji specialistė Vilija Galdikienė. „Vartotojai mineraliniu
vandeniu vadina ir natūralų mineralinį, ir šaltinio, ir stalo vandenį,
nors tai yra skirtingi produktai. Jie skiriasi sudėtimis, leidžiamais ir
naudojamais paruošimo būdais, taikomais reikalavimais jų fasavimui,
ženklinimui“, – sako specialistė. „Blogiausia tai, kad žmonės,
kurie neskaito etikečių gali būti lengvai suklaidinti, nes vyrauja
nuomonė, kad vanduo buteliuke yra vienodas ir visada naudingas. Taip
nėra – skirtingos vandens rūšys pasižymi skirtingomis savybėmis“, – sako
G. Morkūnas. Pasak asociacijos
vadovo, apklausos metu buvo pastebėta, kad vandens buteliuko etiketę
dažniausiai skaito aukštąjį išsilavinimą turintys didžiųjų miestų
gyventojai, o rečiau – žmonės, gaunantys mažiausias pajamas. Kaip
nurodo V. Galdikienė, natūralus mineralinis vanduo yra požeminis
vanduo, kuris nuo paprasto geriamojo vandens skiriasi originalia chemine
kompozicija. „Ištirpusios mineralinės medžiagos, mikroelementai ar
kitos sudėtinės dalys lemia vandens teigiamą poveikį žmogaus organizmo
fiziologinėms funkcijoms“, – teigia specialistė. G. Morkūno
teigimu, perkamo natūralaus mineralinio vandens buteliuko etiketėje
galima pamatyti jame ištirpusių mineralų sąrašą ir jų kiekį vandenyje.
„Iš skirtingų Lietuvos gręžinių išgaunamas vanduo turi kalcio, kalio,
natrio, magnio, jodo ir kitų organizmui labai reikalingų mineralų,
tačiau kiekvieno iš jų sudėtis yra skirtinga ir unikali, – teigia G.
Morkūnas. – Mineralai dalyvauja virškinamojo trakto procesuose, padeda
mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, išlaikyti tinkamą hormonų
pusiausvyrą“. Gyventojų apklausa taip pat parodė, kad daugiau nei
pusė gyventojų (54 proc.) renkasi būtent lietuvišką natūralų mineralinį
vandenį. „Mūsų palyginti mažoje valstybėje yra registruota net 15
skirtingų natūralaus mineralinio vandens šaltinių, iš kurių išgaunamas
tiek mažos, tiek vidutinės, tiek ir aukštos mineralinių druskų
koncentracijos vanduo. Tai išskirtinis lietuviško natūralaus mineralinio
vandens bruožas – toli gražu ne visos šalys pasižymi tokiu
asortimentu“, – pasakoja asociacijos vadovas. Gyventojų nuomonės
tyrimą „Omnibus“ metodu atlikto tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ šių
metų liepos mėnesį. Apklausoje dalyvavo tūkstantis respondentų visoje
Lietuvoje. Net 73 proc. perkančiųjų natūralų mineralinį vandenį
retai arba išvis neskaito perkamo mineralinio vandens etikečių. Beveik
dešimtadalis visų tyrimo dalyvių prisipažino, jog etikete nesidomi, nes
nesupranta nurodomos vandens sudėties. Gyventojų
apklausą užsakiusios Lietuvos natūralaus mineralinio vandens gamintojų
asociacijos vadovas Gintaras Morkūnas pastebi, kad etiketėje nurodoma
ypač vertinga informacija – vandens rūšis, jame esančios natūralios
mineralinės medžiagos ir jų koncentracija. Faktui, kad pirkėjai
nesidomi, kokį fasuotą vandenį įsigyja, pritaria ir Valstybinės maisto
ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos ir maisto skyriaus
vyriausioji specialistė Vilija Galdikienė. „Vartotojai mineraliniu
vandeniu vadina ir natūralų mineralinį, ir šaltinio, ir stalo vandenį,
nors tai yra skirtingi produktai. Jie skiriasi sudėtimis, leidžiamais ir
naudojamais paruošimo būdais, taikomais reikalavimais jų fasavimui,
ženklinimui“, – sako specialistė. „Blogiausia tai, kad žmonės,
kurie neskaito etikečių gali būti lengvai suklaidinti, nes vyrauja
nuomonė, kad vanduo buteliuke yra vienodas ir visada naudingas. Taip
nėra – skirtingos vandens rūšys pasižymi skirtingomis savybėmis“, – sako
G. Morkūnas. Pasak asociacijos
vadovo, apklausos metu buvo pastebėta, kad vandens buteliuko etiketę
dažniausiai skaito aukštąjį išsilavinimą turintys didžiųjų miestų
gyventojai, o rečiau – žmonės, gaunantys mažiausias pajamas. Kaip
nurodo V. Galdikienė, natūralus mineralinis vanduo yra požeminis
vanduo, kuris nuo paprasto geriamojo vandens skiriasi originalia chemine
kompozicija. „Ištirpusios mineralinės medžiagos, mikroelementai ar
kitos sudėtinės dalys lemia vandens teigiamą poveikį žmogaus organizmo
fiziologinėms funkcijoms“, – teigia specialistė. G. Morkūno
teigimu, perkamo natūralaus mineralinio vandens buteliuko etiketėje
galima pamatyti jame ištirpusių mineralų sąrašą ir jų kiekį vandenyje.
„Iš skirtingų Lietuvos gręžinių išgaunamas vanduo turi kalcio, kalio,
natrio, magnio, jodo ir kitų organizmui labai reikalingų mineralų,
tačiau kiekvieno iš jų sudėtis yra skirtinga ir unikali, – teigia G.
Morkūnas. – Mineralai dalyvauja virškinamojo trakto procesuose, padeda
mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, išlaikyti tinkamą hormonų
pusiausvyrą“. Gyventojų apklausa taip pat parodė, kad daugiau nei
pusė gyventojų (54 proc.) renkasi būtent lietuvišką natūralų mineralinį
vandenį. „Mūsų palyginti mažoje valstybėje yra registruota net 15
skirtingų natūralaus mineralinio vandens šaltinių, iš kurių išgaunamas
tiek mažos, tiek vidutinės, tiek ir aukštos mineralinių druskų
koncentracijos vanduo. Tai išskirtinis lietuviško natūralaus mineralinio
vandens bruožas – toli gražu ne visos šalys pasižymi tokiu
asortimentu“, – pasakoja asociacijos vadovas. Gyventojų nuomonės
tyrimą „Omnibus“ metodu atlikto tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ šių
metų liepos mėnesį. Apklausoje dalyvavo tūkstantis respondentų visoje
Lietuvoje.