Lietuvos gyventojai karjeros sėkmės garantu dažniausiai įvardija pažintis, o geras išsimokslinimas ir asmeninės savybės, jų nuomone, vaidina kiek mažesnį vaidmenį gaudant laimės paukštę darbo rinkoje. Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus apklausą, tuo tarpu darbo rinkos ekspertas Šarūnas Dyburis tokią nuostatą vadina mitu arba nevykėlių pasiteisinimais. „Tai yra pats didžiausias mitas arba nevykėlių pasiteisinimas. Kaip kad studentai dažnai aiškina, kad dėstytojai yra kyšininkai ir egzamino neišlaikė, nes nedavė kažkokiam dėstytojui kyšio, tas pats ir atėjus į darbo rinką: manęs nepaėmė į darbą, nes priėmė kažkokį pažįstamą. Tai absurdiška. Neneigiu, yra tokių atvejų, kai kompanijos priima savo pažįstamų ar giminių atstovus, bet sakyti, kad viską lemia pažintys yra tas pats, kas sakyti, jog visi aplinkui kyšininkai“, – DELFI teigė personalo atrankos bendrovės „Search Group“ vadovaujantis partneris Š. Dyburis. Vadovai akcentuoja asmeninių savybių svarbą Kaip paaiškėjo iš atliktos visuomenės nuomonės apklausos, dažniausiai žmonės linkę manyti, jog karjeros sėkmę lemia pažintys – taip mano net 36,2 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. Kiek mažiau respondentų (31,8 proc.) laikosi nuomonės, kad laimės paukštę karjeros srityje pritraukia geras išsimokslinimas, dar 29,6 proc. manė, jog šioje srityje daugiausia lemia asmeninės savybės. Pažinčių svarbą sėkmingai karjerai dažniau įžvelgia vyresnio amžiaus, vidutinių pajamų rajonų centrų gyventojai. 25-45 metų amžiaus, aukštesnių pajamų bei didmiesčių gyventojai dažniau pažymi išsimokslinimo svarbą, tuo tarpu vadovai pirmiausia linkę akcentuoti asmenines savybes. Personalo atrankos bendrovės „Search Group“ vadovaujantis partneris Š. Dyburis sako, kad gyventojų nuomonė apie pažinčių įtaką įsidarbinant galėjo susiformuoti dar sovietmečiu, mat planinėje ekonomikoje pažintys ir vadinamasis „blatas“ buvo itin svarbūs aspektai. Tačiau šiuo metu, anot pašnekovo, nė viena pelno siekianti kompanija negali sau leisti įdarbinti žmones remdamasi tik pažintimis, o esą pasitaikantys atvejais privačiame sektoriuje yra vienetiniai. „Tai žmonių, kurie nesugebėjo įsidarbinti legaliais, normaliais būdais, pasiteisinimas, kad va, čia lemia pažintys. Tokią nuomonę galėjo suformuoti vyresniosios kartos atstovai, kurie iš sovietinių laikų žinojo, jog planinėje ekonomikoje viskas buvo pagrįsta ryšiais, pažintimis ir panašiai. Objektyvių kriterijų vertinti, kaip atrinkti žmogų, sovietiniais laikais nebuvo, tiesiog kas arčiau lovio buvo, tas ir prieidavo. Šiuo metu tos kompanijos, kuriose dirba mąstantys žmonės, kurios siekia pelno, jos negali sau leisti priiminėti žmones remiantis tik pažintimis“, – aiškino Š. Dyburis. Jo nuomone, ieškant darbo išties yra svarbūs ryšiai, tačiau tai ne pažintys. Ryšiai, anot Š. Dyburio, gali greičiau leisti sužinoti apie laisvą darbo vietą, apie reikiamus įgūdžius, pasiruošti konkursui, tačiau galimybių gauti darbo arba juo labiau jame išsilaikyti nepadės. „Ryšiai gali tau padėti užeiti pro duris, bet nepadės išsilaikyti“, – svarstė personalo atrankos įmonės vadovas, tačiau sutiko, kad valstybės sektoriuje pažinčių vaidmuo gali būti kur kas svarbesnis, ypač prisimenant atvejus, kai konkursus užimti konkrečią vietą valstybės tarnyboje būtinai laimi valdančiosios partijos atstovas ir panašiai. Perspektyviomis specialybėmis laiko mediciną, IT ir teisę Š. Dyburis kritikavo ir lietuvių nuomonę apie tai, kurios specialybės šiuo metu yra pačios perspektyviausios. Kaip atskleidė „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, respondentų požiūriu, perspektyviausia šiuo metu būtų studijuoti mediciną (19,4 proc.), informacines technologijas (13,1 proc.), teisę (11,4 proc.) ir vadybą (9,7 proc.). Toliau pagal perspektyvumą, remiantis apklausa, rikiuojasi statyba (8 proc.), ekonomika (6,8 proc.), ir inžinerija (5,2 proc.). Mediciną perspektyvia specialybe dažniau įvardijo jauniausio ir vyriausio tiriamojo amžiaus moterys, turinčios aukštesnį išsimokslinimą, gaunančios didžiausias pajamas, gyvenančios didmiesčiuose. Informacines technologijas dažniau paminėjo 18-35 metų amžiaus aukštąjį išsimokslinimą turintys, didesnių pajamų didmiesčių gyventojai. Teisės perspektyvomis dažniau linkę tikėti mažesnių pajamų, žemesnio išsimokslinimo respondentai. Vadybą dažniau perspektyvia įvardijo 45-55 metų amžiaus rajonų centrų gyventojai. Š.Dyburis: IT ir inžinerija turėtų būti viršūnėje Tuo tarpu Š. Dyburis sako, kad inžinerija kartu su informacinėmis technologijomis turėtų būti pačiose pirmosiose perspektyviausių specialybių pozicijose, nes šių sričių specialistų jau šiuo metu trūksta, kai teisininkų, vadybininkų, ekonomistų ar net ir medikų visiškai pakanka. „Pasakysiu taip: rezultatai nenustebino, bet jie yra baisūs“, – DELFI teigė personalo atrankos bendrovės „Search Group“ vadovaujantis partneris. „Visi iš sovietinių laikų atėję žmonės įsivaizdavo, kad medikai su jų atlyginimais, kyšiais ir taip toliau uždirba labai gerai, kad perspektyvos labai didelės, ir visą laiką būdavo jaunimui didelis spaudimas eiti mokytis medicinos. Tą patį galima pasakyti ir apie teisę. Tikrai nėra tokio teisininkų poreikio, koks yra susidomėjimas šia specialybe. Mano manymu, tas spaudimas yra atėjęs iš tėvų, senelių, kurie visą gyvenimą įsivaizdavo, kad teisė yra gerai“, – aiškino pašnekovas. Kritiškai Š. Dyburis atsiliepė ir apie vadybos mylėtojus, mat, jo teigimu, vadybos studijos yra veikiau vidurinės mokyklos programos tąsa. „Vienintelė specialybė, kuri atitinka realybę, yra informacinės technologijos – ir dabar auga poreikis, ir tikrai augs ateityje. Tai, kad ji yra antroje vietoje, yra realu ir pakankamai gerai, tai reiškia, kad žmonės kažkiek mąsto. O pats baisiausias dalykas šiuose rezultatuose, tai inžinerijos vieta. Tik 5,2 proc. respondentų pasakė, kad tai perspektyviausia, kai, mano manymu, viskas turėtų būti atvirkščiai – inžinerija ir IT turėtų dalintis pirmąsias vietas, tų specialistų jau trūksta šiuo metu. Kai mūsų dabartiniai studentai baigs, tokių specialistų trūkumas bus labai didelis ir jau pradedama šnekėti apie jų atsivežimą iš buvusios Sovietų Sąjungos šalių“, – pasakojo pašnekovas. Renkantis specialybę – derinti polinkius ir ateities galimybes Kalbėdamas apie specialybės rinkimąsi, „Search Group“ vadovas pabrėžė būtinybę derinti polinkius bei ateities perspektyvas, kad paskui netektų „piešti drugelių, kurių niekam nereikės“. Jo nuomone, apklausos rezultatai liudija, jog žmonės suvokia polinkių ir perspektyvos derinio svarbą. „Aš neišskirčiau, kad tai skirtingi dalykai, tai turi būti derinama. Jeigu žmogus linkęs į dailę, tai tikrai neturėtų stoti į mediciną vien dėl to, kad ten tarsi geresnės galimybės įsidarbinti. Tuos dalykus reikia derinti, negali žmogus piešti drugelių, jeigu niekam jų nereikės“, – teigė Š. Dyburis. Darbinės perspektyvos svarbesnės vidutinio ir vyresnio amžiaus, vidutinių pajamų vyrams. 18-35 metų amžiaus moterys, uždirbančios didžiausias pajamas ir turinčios aukštąjį išsimokslinimą, dažniau mano, kad specialybę reikia rinktis pagal tai, kas arčiausia širdies. Pagal tikėtiną atlyginimą specialybę dažniau rinktųsi 18-25 metų amžiaus vyrai, gyvenantys rajonų centruose. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų liepos 12 -17 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Lietuvos gyventojai karjeros sėkmės garantu dažniausiai įvardija pažintis, o geras išsimokslinimas ir asmeninės savybės, jų nuomone, vaidina kiek mažesnį vaidmenį gaudant laimės paukštę darbo rinkoje. Tokie duomenys paaiškėjo DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“ atlikus apklausą, tuo tarpu darbo rinkos ekspertas Šarūnas Dyburis tokią nuostatą vadina mitu arba nevykėlių pasiteisinimais. „Tai yra pats didžiausias mitas arba nevykėlių pasiteisinimas. Kaip kad studentai dažnai aiškina, kad dėstytojai yra kyšininkai ir egzamino neišlaikė, nes nedavė kažkokiam dėstytojui kyšio, tas pats ir atėjus į darbo rinką: manęs nepaėmė į darbą, nes priėmė kažkokį pažįstamą. Tai absurdiška. Neneigiu, yra tokių atvejų, kai kompanijos priima savo pažįstamų ar giminių atstovus, bet sakyti, kad viską lemia pažintys yra tas pats, kas sakyti, jog visi aplinkui kyšininkai“, – DELFI teigė personalo atrankos bendrovės „Search Group“ vadovaujantis partneris Š. Dyburis. Vadovai akcentuoja asmeninių savybių svarbą Kaip paaiškėjo iš atliktos visuomenės nuomonės apklausos, dažniausiai žmonės linkę manyti, jog karjeros sėkmę lemia pažintys – taip mano net 36,2 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. Kiek mažiau respondentų (31,8 proc.) laikosi nuomonės, kad laimės paukštę karjeros srityje pritraukia geras išsimokslinimas, dar 29,6 proc. manė, jog šioje srityje daugiausia lemia asmeninės savybės. Pažinčių svarbą sėkmingai karjerai dažniau įžvelgia vyresnio amžiaus, vidutinių pajamų rajonų centrų gyventojai. 25-45 metų amžiaus, aukštesnių pajamų bei didmiesčių gyventojai dažniau pažymi išsimokslinimo svarbą, tuo tarpu vadovai pirmiausia linkę akcentuoti asmenines savybes. Personalo atrankos bendrovės „Search Group“ vadovaujantis partneris Š. Dyburis sako, kad gyventojų nuomonė apie pažinčių įtaką įsidarbinant galėjo susiformuoti dar sovietmečiu, mat planinėje ekonomikoje pažintys ir vadinamasis „blatas“ buvo itin svarbūs aspektai. Tačiau šiuo metu, anot pašnekovo, nė viena pelno siekianti kompanija negali sau leisti įdarbinti žmones remdamasi tik pažintimis, o esą pasitaikantys atvejais privačiame sektoriuje yra vienetiniai. „Tai žmonių, kurie nesugebėjo įsidarbinti legaliais, normaliais būdais, pasiteisinimas, kad va, čia lemia pažintys. Tokią nuomonę galėjo suformuoti vyresniosios kartos atstovai, kurie iš sovietinių laikų žinojo, jog planinėje ekonomikoje viskas buvo pagrįsta ryšiais, pažintimis ir panašiai. Objektyvių kriterijų vertinti, kaip atrinkti žmogų, sovietiniais laikais nebuvo, tiesiog kas arčiau lovio buvo, tas ir prieidavo. Šiuo metu tos kompanijos, kuriose dirba mąstantys žmonės, kurios siekia pelno, jos negali sau leisti priiminėti žmones remiantis tik pažintimis“, – aiškino Š. Dyburis. Jo nuomone, ieškant darbo išties yra svarbūs ryšiai, tačiau tai ne pažintys. Ryšiai, anot Š. Dyburio, gali greičiau leisti sužinoti apie laisvą darbo vietą, apie reikiamus įgūdžius, pasiruošti konkursui, tačiau galimybių gauti darbo arba juo labiau jame išsilaikyti nepadės. „Ryšiai gali tau padėti užeiti pro duris, bet nepadės išsilaikyti“, – svarstė personalo atrankos įmonės vadovas, tačiau sutiko, kad valstybės sektoriuje pažinčių vaidmuo gali būti kur kas svarbesnis, ypač prisimenant atvejus, kai konkursus užimti konkrečią vietą valstybės tarnyboje būtinai laimi valdančiosios partijos atstovas ir panašiai. Perspektyviomis specialybėmis laiko mediciną, IT ir teisę Š. Dyburis kritikavo ir lietuvių nuomonę apie tai, kurios specialybės šiuo metu yra pačios perspektyviausios. Kaip atskleidė „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, respondentų požiūriu, perspektyviausia šiuo metu būtų studijuoti mediciną (19,4 proc.), informacines technologijas (13,1 proc.), teisę (11,4 proc.) ir vadybą (9,7 proc.). Toliau pagal perspektyvumą, remiantis apklausa, rikiuojasi statyba (8 proc.), ekonomika (6,8 proc.), ir inžinerija (5,2 proc.). Mediciną perspektyvia specialybe dažniau įvardijo jauniausio ir vyriausio tiriamojo amžiaus moterys, turinčios aukštesnį išsimokslinimą, gaunančios didžiausias pajamas, gyvenančios didmiesčiuose. Informacines technologijas dažniau paminėjo 18-35 metų amžiaus aukštąjį išsimokslinimą turintys, didesnių pajamų didmiesčių gyventojai. Teisės perspektyvomis dažniau linkę tikėti mažesnių pajamų, žemesnio išsimokslinimo respondentai. Vadybą dažniau perspektyvia įvardijo 45-55 metų amžiaus rajonų centrų gyventojai. Š.Dyburis: IT ir inžinerija turėtų būti viršūnėje Tuo tarpu Š. Dyburis sako, kad inžinerija kartu su informacinėmis technologijomis turėtų būti pačiose pirmosiose perspektyviausių specialybių pozicijose, nes šių sričių specialistų jau šiuo metu trūksta, kai teisininkų, vadybininkų, ekonomistų ar net ir medikų visiškai pakanka. „Pasakysiu taip: rezultatai nenustebino, bet jie yra baisūs“, – DELFI teigė personalo atrankos bendrovės „Search Group“ vadovaujantis partneris. „Visi iš sovietinių laikų atėję žmonės įsivaizdavo, kad medikai su jų atlyginimais, kyšiais ir taip toliau uždirba labai gerai, kad perspektyvos labai didelės, ir visą laiką būdavo jaunimui didelis spaudimas eiti mokytis medicinos. Tą patį galima pasakyti ir apie teisę. Tikrai nėra tokio teisininkų poreikio, koks yra susidomėjimas šia specialybe. Mano manymu, tas spaudimas yra atėjęs iš tėvų, senelių, kurie visą gyvenimą įsivaizdavo, kad teisė yra gerai“, – aiškino pašnekovas. Kritiškai Š. Dyburis atsiliepė ir apie vadybos mylėtojus, mat, jo teigimu, vadybos studijos yra veikiau vidurinės mokyklos programos tąsa. „Vienintelė specialybė, kuri atitinka realybę, yra informacinės technologijos – ir dabar auga poreikis, ir tikrai augs ateityje. Tai, kad ji yra antroje vietoje, yra realu ir pakankamai gerai, tai reiškia, kad žmonės kažkiek mąsto. O pats baisiausias dalykas šiuose rezultatuose, tai inžinerijos vieta. Tik 5,2 proc. respondentų pasakė, kad tai perspektyviausia, kai, mano manymu, viskas turėtų būti atvirkščiai – inžinerija ir IT turėtų dalintis pirmąsias vietas, tų specialistų jau trūksta šiuo metu. Kai mūsų dabartiniai studentai baigs, tokių specialistų trūkumas bus labai didelis ir jau pradedama šnekėti apie jų atsivežimą iš buvusios Sovietų Sąjungos šalių“, – pasakojo pašnekovas. Renkantis specialybę – derinti polinkius ir ateities galimybes Kalbėdamas apie specialybės rinkimąsi, „Search Group“ vadovas pabrėžė būtinybę derinti polinkius bei ateities perspektyvas, kad paskui netektų „piešti drugelių, kurių niekam nereikės“. Jo nuomone, apklausos rezultatai liudija, jog žmonės suvokia polinkių ir perspektyvos derinio svarbą. „Aš neišskirčiau, kad tai skirtingi dalykai, tai turi būti derinama. Jeigu žmogus linkęs į dailę, tai tikrai neturėtų stoti į mediciną vien dėl to, kad ten tarsi geresnės galimybės įsidarbinti. Tuos dalykus reikia derinti, negali žmogus piešti drugelių, jeigu niekam jų nereikės“, – teigė Š. Dyburis. Darbinės perspektyvos svarbesnės vidutinio ir vyresnio amžiaus, vidutinių pajamų vyrams. 18-35 metų amžiaus moterys, uždirbančios didžiausias pajamas ir turinčios aukštąjį išsimokslinimą, dažniau mano, kad specialybę reikia rinktis pagal tai, kas arčiausia širdies. Pagal tikėtiną atlyginimą specialybę dažniau rinktųsi 18-25 metų amžiaus vyrai, gyvenantys rajonų centruose. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų liepos 12 -17 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Lietuviai karjeros garantu įvardija pažintis, ekspertas vadina tai „nevykėlių pasiteisinimais“
04
Rgp