Eurokomisarei Daliai Grybauskaitei viešai deklaravus apsisprendimą dalyvauti prezidento rinkimuose, pasiryžusių už ją balsuoti procentas šoktelėjo nuo 43,2 iki 60,6 proc. Lietuviai taip pat yra pasiryžę atsisakyti bet kokių stereotipų apie moteris politikoje – į klausimą, ar yra pasirengę šalies prezidente matyti moterį, teigiamai atsakė 81,2 proc. apklaustųjų, neigiamai – 8,8 proc. Tokias tendencijas atskleidžia DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kovo 4-12 dienomis atlikta apklausa. Politologas Darius Varanavičius tvirtina, jog D. Grybauskaitės populiarumo šuolis gali būti paaiškinamas tuo, jog dalis rinkėjų iš pradžių abejojo, ar politikė ryšis priimti iššūkį, o, išgirdę „taip“, iš neapsisprendusiųjų tapo eurokomisarės rėmėjais. Pasak jo, kandidatės lytis šiuo atveju nieko dėta. „Aš manau, kad dalis rinkėjų blaiviai vertino situaciją ir žinojo, kad yra galimybė, jog jinai gali atsisakyti dalyvauti (rinkimuose – DELFI). Kai jie gavo patvirtinimą, kad komisarė tikrai dalyvaus, tai automatiškai jie apsisprendė ir dar daugiau entuziastų atsirado“, – svarstė D. Varanavičius. Šuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, politologė Ainė Ramonaitė teigia, kas komisarės populiarumas per mėnesį 17,4 proc. galėjo šoktelti ir dėl kai kurių gyventojų pomėgio remti potencialius laimėtojus: „Yra toks reiškinys, kad dalis žmonių visą laiką balsuoja už potencialius laimėtojus. Tiesiog jie eina su mase. Tad galėjo būti, jog dalis žmonių būtent dėl to apsisprendė balsuoti už D. Grybauskaitę – esą jeigu visi už ją, tai kuo aš kitoks?“. Kaip manote, ar Lietuva pasirengusi turėti prezidentę moterį? (proc.) D.Grybauskaitės atotrūkis – nepavejamas? Europos Komisijos (EK) komisarės atotrūkis nuo kitų potencialių kandidatų į prezidentus ypač didelis. Remiantis „Spinter tyrimų“ atliktos apklauso rezultatais, artimiausias jos varžovas yra partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmasis pirmininko pavaduotojas, Seimo narys Valentinas Mazuronis, už kurį balsus atiduotų tik 2,5 proc. rinkėjų. Kitų dėl prezidento posto rungtis panorusių politikų reitingas nesiekia net 2 proc.: už Tautos prisikėlimo partijos pirmininką, Seimo vadovą Arūną Valinską ir valstiečių liaudininkų garbės pirmininkę Kazimirą Prunskienę balsus atiduotų po 1,8 proc. rinkėjų. Kadangi tyrimo metu nebuvo žinomas galutinis kandidatų sąrašas, tad dar 20 proc. apklaustųjų įvardijo šiuo metu jau apsisprendusių nedalyvauti arba kitų politikų pavardes. Į apklausą neįtrauktas socialdemokratas Algirdas Butkevičius, atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas, „darbietė“ Loreta Graužinienė, Lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis, signataras Zigmas Vaišvila ir dar kai kurie pretendentai kovoti dėl valstybės vadovo kėdės. Pasak D. Varanavičiaus, iš minimų neįtrauktų kandidatų tapti prezidentais tam tikrą balsų persiskirstymą gali lemti tik socdemas A. Butkevičius, tačiau nežymiai. Už kokį kandidatą Jūs balsuotumėte, jei rytoj vyktų rinkimai į Lietuvos respublikos Prezidento postą? (proc.) Kandidatas Kovas Vasaris Pokytis Iš prezidento tikimasi ekonomikos stabilizavimo Kaip rodo „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, iš naujojo šalies vadovo gyventojai pirmiausia tikisi ryžtingų veiksmų stabilizuojant šalies ekonomiką. Šį lūkestį nurodė 56,2 proc. respondentų. 27,6 proc. rinkėjų tikisi, jog naujasis valstybės vadovas paspartins būtinas reformas, 24,7 proc. – kad padidins skaidrumą Prezidentūroje ir kitose institucijose, 12,5 proc. – kad padidins Lietuvos įtaką Europos Sąjungoje (ES) ir 9,9 proc. – kad pagerins dvišalius Lietuvos ir Rusijos santykius. Valstybei būtinų reformų paspartinimą dažniau akcentuoja jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo respondentai, didmiesčių gyventojai. Didesnio valdžios institucijų skaidrumo dažniau tikisi vyresnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų atstovai. Lietuvos įtakos ES įtvirtinimą dažniau linkę išskirti jauniausieji tyrimo dalyviai bei vilniečiai, o geresnių ryšių su didžiąją kaimyne Rusija dažniau tikisi vyrai. Politikos ekspertas D. Varanavičius atkreipia dėmesį, kad savybės, kurių tikimasi iš prezidento, dažnai būna priskiriamos būtent D. Grybauskaitei – ji visuomet pristatoma ir prisistato kaip puiki ekonomistė, finansininkė, gebanti suvokti, kaip valdyti ekonominius procesus. Be to, politikė ilgą laiką dirbo vienoje pagrindinių ES struktūrų – EK, tad tikėjimasis, kad naujasis valstybės vadovas padidins Lietuvos įtaką ES, taip pat susijęs su komisarės asmenybe. „Lūkesčiai yra visiškai logiški, atsižvelgiant į D. Grybauskaitės kompetenciją. Klausimas tik, kiek prezidento įgaliojimai yra realūs, kad patenkintų tuos lūkesčius. Tačiau jie yra labai logiški, nes apima tiek aktualius vidaus ekonomikos klausimus, tiek mums aktualius užsienio politikos klausimus“, – svarstė D. Varanavičius. VU TSPMI mokslininkė A. Ramonaitė laikosi priešingos nuomonės. Jos teigimu, žmonių lūkesčius labiau lemia ne D. Grybauskaitės asmenybė, o sunkmečio sąlygos. „Šiuo atveju, kadangi didžiausia šiandienos problema ekonomikos stabilizavimas, tai žmonės renkasi D. Grybauskaitę. O priežasčių, kodėl būtent ji siejama su tos problemos sprendimu, yra daug: visų pirma, ji turi išmanančios, griežtos profesionalios politikės reputaciją, be to, kritikuodama ji sukūrė įspūdį tarsi iš anksto žinojo apie krizę“, – DELFI sakė A. Ramonaitė. Ko Jūs labiausiai tikitės iš būsimo šalies Prezidento? (proc.) Moteriškumas Lietuvoje ne kliūtis? EK komisarės populiarumas, atrodo, naikina stereotipus, kad moterims politikoje kelias užkirstas arba atviras tik iki tam tikros ribos – esą aukštojoje politikoje karaliauja vyrai. Net 82 proc. šalies gyventojų mano, kad Lietuva yra pasirengusi turėti prezidentę moterį ir nebijo, kad naująja Daukanto aikštės rūmų šeimininke taps dailiosios lyties atstovė. D. Varanavičius sako, kad susidarius dabartinei situacijai, kai reitinguose D. Grybauskaitė jau ne pirmauja, bet absoliučiai lyderiauja, moteriškumas tampa nebesvarbus. Pasak jo, jeigu vietoje EK komisarės kandidatuotų lygiai tomis pačiomis savybėmis pasižymintis vyras, situacija būtų tokia pat. „Aš nemanau, kad tai lemiamas veiksnys. Jeigu mes turėtume vyrą su tokia pačia aureole ir įvaizdžiu, kokį turi D. Grybauskaitė, tai būtų beveik tas pats. Galbūt šiek tiek, tam tikrai visuomenės daliai, bet tikrai tai ne pats svarbiausias veiksnys“, – svarstė pašnekovas. A. Ramonaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad, skirtingai nei manoma, Lietuva nėra šalis, kurioje lytis būtų kliūtis siekti aukščiausių postų valstybėje, nors tam tikrų sunkumų esama. Be kita ko, politologė atkreipė dėmesį, kad D. Grybauskaitė nepasižymi tipiškai moterims priskirtinomis savybėmis – atvirkščiai, ji yra griežta, konkreti, mažakalbė. „D. Grybauskaitė nelabai moteriška moteris ta prasme, kad ji turi daugiau vyriškų asmenybės bruožų, kurie siejami su politika – tvirta ranka, griežtumas“, – svarstė politologė. Kokia naujai išgirsta informacija apie kandidatą į prezidentus galėtų pakeisti Jūsų sprendimą dėl pasirinkto kandidato? (proc.) Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų kovo 4-12 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Eurokomisarei Daliai Grybauskaitei viešai deklaravus apsisprendimą dalyvauti prezidento rinkimuose, pasiryžusių už ją balsuoti procentas šoktelėjo nuo 43,2 iki 60,6 proc. Lietuviai taip pat yra pasiryžę atsisakyti bet kokių stereotipų apie moteris politikoje – į klausimą, ar yra pasirengę šalies prezidente matyti moterį, teigiamai atsakė 81,2 proc. apklaustųjų, neigiamai – 8,8 proc. Tokias tendencijas atskleidžia DELFI užsakymu viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ kovo 4-12 dienomis atlikta apklausa. Politologas Darius Varanavičius tvirtina, jog D. Grybauskaitės populiarumo šuolis gali būti paaiškinamas tuo, jog dalis rinkėjų iš pradžių abejojo, ar politikė ryšis priimti iššūkį, o, išgirdę „taip“, iš neapsisprendusiųjų tapo eurokomisarės rėmėjais. Pasak jo, kandidatės lytis šiuo atveju nieko dėta. „Aš manau, kad dalis rinkėjų blaiviai vertino situaciją ir žinojo, kad yra galimybė, jog jinai gali atsisakyti dalyvauti (rinkimuose – DELFI). Kai jie gavo patvirtinimą, kad komisarė tikrai dalyvaus, tai automatiškai jie apsisprendė ir dar daugiau entuziastų atsirado“, – svarstė D. Varanavičius. Šuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja, politologė Ainė Ramonaitė teigia, kas komisarės populiarumas per mėnesį 17,4 proc. galėjo šoktelti ir dėl kai kurių gyventojų pomėgio remti potencialius laimėtojus: „Yra toks reiškinys, kad dalis žmonių visą laiką balsuoja už potencialius laimėtojus. Tiesiog jie eina su mase. Tad galėjo būti, jog dalis žmonių būtent dėl to apsisprendė balsuoti už D. Grybauskaitę – esą jeigu visi už ją, tai kuo aš kitoks?“. Kaip manote, ar Lietuva pasirengusi turėti prezidentę moterį? (proc.) D.Grybauskaitės atotrūkis – nepavejamas? Europos Komisijos (EK) komisarės atotrūkis nuo kitų potencialių kandidatų į prezidentus ypač didelis. Remiantis „Spinter tyrimų“ atliktos apklauso rezultatais, artimiausias jos varžovas yra partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmasis pirmininko pavaduotojas, Seimo narys Valentinas Mazuronis, už kurį balsus atiduotų tik 2,5 proc. rinkėjų. Kitų dėl prezidento posto rungtis panorusių politikų reitingas nesiekia net 2 proc.: už Tautos prisikėlimo partijos pirmininką, Seimo vadovą Arūną Valinską ir valstiečių liaudininkų garbės pirmininkę Kazimirą Prunskienę balsus atiduotų po 1,8 proc. rinkėjų. Kadangi tyrimo metu nebuvo žinomas galutinis kandidatų sąrašas, tad dar 20 proc. apklaustųjų įvardijo šiuo metu jau apsisprendusių nedalyvauti arba kitų politikų pavardes. Į apklausą neįtrauktas socialdemokratas Algirdas Butkevičius, atsargos brigados generolas Česlovas Jezerskas, „darbietė“ Loreta Graužinienė, Lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis, signataras Zigmas Vaišvila ir dar kai kurie pretendentai kovoti dėl valstybės vadovo kėdės. Pasak D. Varanavičiaus, iš minimų neįtrauktų kandidatų tapti prezidentais tam tikrą balsų persiskirstymą gali lemti tik socdemas A. Butkevičius, tačiau nežymiai. Už kokį kandidatą Jūs balsuotumėte, jei rytoj vyktų rinkimai į Lietuvos respublikos Prezidento postą? (proc.) Kandidatas Kovas Vasaris Pokytis Iš prezidento tikimasi ekonomikos stabilizavimo Kaip rodo „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa, iš naujojo šalies vadovo gyventojai pirmiausia tikisi ryžtingų veiksmų stabilizuojant šalies ekonomiką. Šį lūkestį nurodė 56,2 proc. respondentų. 27,6 proc. rinkėjų tikisi, jog naujasis valstybės vadovas paspartins būtinas reformas, 24,7 proc. – kad padidins skaidrumą Prezidentūroje ir kitose institucijose, 12,5 proc. – kad padidins Lietuvos įtaką Europos Sąjungoje (ES) ir 9,9 proc. – kad pagerins dvišalius Lietuvos ir Rusijos santykius. Valstybei būtinų reformų paspartinimą dažniau akcentuoja jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo respondentai, didmiesčių gyventojai. Didesnio valdžios institucijų skaidrumo dažniau tikisi vyresnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų atstovai. Lietuvos įtakos ES įtvirtinimą dažniau linkę išskirti jauniausieji tyrimo dalyviai bei vilniečiai, o geresnių ryšių su didžiąją kaimyne Rusija dažniau tikisi vyrai. Politikos ekspertas D. Varanavičius atkreipia dėmesį, kad savybės, kurių tikimasi iš prezidento, dažnai būna priskiriamos būtent D. Grybauskaitei – ji visuomet pristatoma ir prisistato kaip puiki ekonomistė, finansininkė, gebanti suvokti, kaip valdyti ekonominius procesus. Be to, politikė ilgą laiką dirbo vienoje pagrindinių ES struktūrų – EK, tad tikėjimasis, kad naujasis valstybės vadovas padidins Lietuvos įtaką ES, taip pat susijęs su komisarės asmenybe. „Lūkesčiai yra visiškai logiški, atsižvelgiant į D. Grybauskaitės kompetenciją. Klausimas tik, kiek prezidento įgaliojimai yra realūs, kad patenkintų tuos lūkesčius. Tačiau jie yra labai logiški, nes apima tiek aktualius vidaus ekonomikos klausimus, tiek mums aktualius užsienio politikos klausimus“, – svarstė D. Varanavičius. VU TSPMI mokslininkė A. Ramonaitė laikosi priešingos nuomonės. Jos teigimu, žmonių lūkesčius labiau lemia ne D. Grybauskaitės asmenybė, o sunkmečio sąlygos. „Šiuo atveju, kadangi didžiausia šiandienos problema ekonomikos stabilizavimas, tai žmonės renkasi D. Grybauskaitę. O priežasčių, kodėl būtent ji siejama su tos problemos sprendimu, yra daug: visų pirma, ji turi išmanančios, griežtos profesionalios politikės reputaciją, be to, kritikuodama ji sukūrė įspūdį tarsi iš anksto žinojo apie krizę“, – DELFI sakė A. Ramonaitė. Ko Jūs labiausiai tikitės iš būsimo šalies Prezidento? (proc.) Moteriškumas Lietuvoje ne kliūtis? EK komisarės populiarumas, atrodo, naikina stereotipus, kad moterims politikoje kelias užkirstas arba atviras tik iki tam tikros ribos – esą aukštojoje politikoje karaliauja vyrai. Net 82 proc. šalies gyventojų mano, kad Lietuva yra pasirengusi turėti prezidentę moterį ir nebijo, kad naująja Daukanto aikštės rūmų šeimininke taps dailiosios lyties atstovė. D. Varanavičius sako, kad susidarius dabartinei situacijai, kai reitinguose D. Grybauskaitė jau ne pirmauja, bet absoliučiai lyderiauja, moteriškumas tampa nebesvarbus. Pasak jo, jeigu vietoje EK komisarės kandidatuotų lygiai tomis pačiomis savybėmis pasižymintis vyras, situacija būtų tokia pat. „Aš nemanau, kad tai lemiamas veiksnys. Jeigu mes turėtume vyrą su tokia pačia aureole ir įvaizdžiu, kokį turi D. Grybauskaitė, tai būtų beveik tas pats. Galbūt šiek tiek, tam tikrai visuomenės daliai, bet tikrai tai ne pats svarbiausias veiksnys“, – svarstė pašnekovas. A. Ramonaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad, skirtingai nei manoma, Lietuva nėra šalis, kurioje lytis būtų kliūtis siekti aukščiausių postų valstybėje, nors tam tikrų sunkumų esama. Be kita ko, politologė atkreipė dėmesį, kad D. Grybauskaitė nepasižymi tipiškai moterims priskirtinomis savybėmis – atvirkščiai, ji yra griežta, konkreti, mažakalbė. „D. Grybauskaitė nelabai moteriška moteris ta prasme, kad ji turi daugiau vyriškų asmenybės bruožų, kurie siejami su politika – tvirta ranka, griežtumas“, – svarstė politologė. Kokia naujai išgirsta informacija apie kandidatą į prezidentus galėtų pakeisti Jūsų sprendimą dėl pasirinkto kandidato? (proc.) Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų kovo 4-12 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Lietuva pasirengusi turėti prezidentę moterį
17
Kov