Kilus ekonomikos sukrėtimui kas antram prireiktų kaimyno paramos ar greitojo kredito

  Esant bent mažiausiam ekonomikos sukrėtimui daugiau nei pusė šalies gyventojų atsidurtų nepavydėtinoje padėtyje ir jiems reikėtų pagalbos. Dauguma Lietuvos gyventojų nesistengia planuoti savo pajamų ir išlaidų ilgesniam laikui, o kas penktas apskritai gyvena tik šia diena.
Tai, kad šalyje labai trūksta supratimo ir įgūdžių rūpintis asmeniniu bei šeimos biudžetu, atskleidė reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.   Apklausą inicijavusios Lietuvos pensijų ir investicijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys atkreipia dėmesį, kad šalia 18% neplanuojančiųjų savo finansų dar 36% pagalvoja vos apie mėnesį-du į priekį. Tai beveik tas pats, kas nieko neplanuoja. „Kas antras gyventojas stokoja įgūdžių arba žinių numatyti savo finansinę situaciją ilgiau nei pora mėnesių į priekį. Vienais atvejais tai lemia lengvabūdiškas požiūris į gyvenimą, kitais, o tai gerokai skaudžiau, kitos išeities neturėjimas. Akivaizdu viena — esant bent mažiausiam ekonomikos sukrėtimui daugiau nei 50% gyventojų atsidurtų nepavydėtinoje, sunkioje situacijoje, kurioje prireiktų pagalbos“, – pranešime cituojamas p. Ruzgys.   Jo teigimu, nors valstybė skatina kaupti pensijai II ir III pakopoje, tačiau pačių gyventojų nenoras mąstyti apie ilgąjį laikotarpį verčia galvoti, kad šios tiksinčios ekonominės „bombos“ savieigai palikti nevalia. Analizuojant apklausos dalyvių atsakymus pagal amžių paaiškėjo, kad išgyvenimo pensijoje klausimas ima rūpėti tik sulaukus 36-ių. 36-45 metų amžiaus grupėje apie tai susimąsto 4% gyventojų. Didžiausias nerimas stebimas tarp 46-55 metų respondentų, tarp kurių išgyvenimo reikalai pensijoje jau ima dominti 12,8%. Tarp vyresnių kaip 56 metų gyventojų pajamų ir išlaidų klausimas pensijoje klausimas rūpi kas dešimtam, arba 9,9% apklaustųjų. „Akivaizdu, kad auksiniais savo metais pensijos klausimo nekeliame. 18-25 metų grupėje ir 26-35 metų grupėje apklausos metu neatsirado žmonių, kuriems bent truputį rūpėtų, iš kokių lėšų gyvens pensijoje. Darant prielaidą, kad dirbti pradedama sulaukus 22-23 metų, geras dešimtmetis tiesiog praleidžiamas nesirūpinant jokia finansine pagalve savo ateičiai“, – perspėja p. Ruzgys. Pasak p. Ruzgio, finansinis gyventojų švietimas turi tapti prioritetu, nes valstybė neturi tiek resursų, kad kiekvienam gyventojui galėtų užtikrinti įprastą gyvenimo lygį, jei jis pats asmeniškai nebegali tuo pasirūpinti.    Lietuvos banko (LB) ekonomistai pataria, kad investavimo sprendimus gyventojai turėtų priimti prieš tai įvertinę savo finansinę padėtį ir siekius. Paprastai pirmiausia rekomenduojama turėti finansinę „pagalvę“, t. y. santaupų, kurios padėtų išgyventi netekus darbo ar kito pajamų šaltinio bent 6 mėnesius. Šiam tikslui skirtas santaupas reiktų laikyti mažos rizikos ir didesnio likvidumo forma – bankų sąskaitose ar žemos rizikos investiciniuose fonduose. Turint papildomų santaupų, investuoti reikėtų atsižvelgiant į tai, kada investuotas lėšas bus norima naudoti. Jei asmuo yra gana jaunas, patartina investuoti į didesnės rizikos finansines priemones, kurios ilguoju laikotarpiu suteiktų didesnę grąžą, pvz., investicinius ar pensijų fondus su didele įmonių akcijų dalimi. Jei asmuo vyresnio amžiaus ir santaupomis norės naudotis greičiau, jis (ji) turėtų investuoti į mažesnės rizikos finansines priemones, pvz., investicinius ar pensijų fondus su didele vyriausybės obligacijų dalimi.   Geriausias žinias šalies gyventojai turi namų ūkvedybos bei taupymo srityse, tuo metu pensijos planavimo ir investavimo žinios yra itin menkos, parodė kitas tyrimas. Pasak sociologo Igno Zoko, tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovo, geriausios šalies gyventojų žinios – namų ūkio biudžeto pagrindų bei taupymo srityse. Vidutiniškai atsakiusiųjų į šios temos klausimus dalis siekia  57%. Tuo metu vertinant finansinių bei ekonominių reiškinių supratimą, vidutines žinias demonstravo vos 22%. apklaustųjų. Pensijos planavimo žinios itin menkos: net 22% respondentų neatsakė nė į vieną su pensijos planavimu susijusį klausimą. 13% respondentų neatsakė nė į vieną klausimą investavimo tema. Lietuvos bankų asociacijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų bei sociologų atlikta gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas Lietuvos finansinio raštingumo indeksas, parodė, kad Lietuvių finansinis išprusimas šiandien vertinamas tik kukliu ketvertu iš dešimties galimų.  LB duomenimis, 56% apklaustų namų ūkių savo santaupas laiko namie grynaisiais pinigais, panašiai tiek taupo laikydami lėšas kredito įstaigų sąskaitose. Kiti populiariausi taupymo būdai – lėšų kaupimas pensijų fonduose, gyvybės draudimo paslaugos ir investavimas į nekilnojamąjį turtą. Pastarąjį taupymo būdą renkasi apie 5% apklaustų Lietuvos namų ūkių. O santaupas į akcijas, obligacijas ar fondus investuoja tik apie 1% apklaustųjų. 2019-05-14   Esant bent mažiausiam ekonomikos sukrėtimui daugiau nei pusė šalies gyventojų atsidurtų nepavydėtinoje padėtyje ir jiems reikėtų pagalbos. Dauguma Lietuvos gyventojų nesistengia planuoti savo pajamų ir išlaidų ilgesniam laikui, o kas penktas apskritai gyvena tik šia diena.
Tai, kad šalyje labai trūksta supratimo ir įgūdžių rūpintis asmeniniu bei šeimos biudžetu, atskleidė reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa.   Apklausą inicijavusios Lietuvos pensijų ir investicijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys atkreipia dėmesį, kad šalia 18% neplanuojančiųjų savo finansų dar 36% pagalvoja vos apie mėnesį-du į priekį. Tai beveik tas pats, kas nieko neplanuoja. „Kas antras gyventojas stokoja įgūdžių arba žinių numatyti savo finansinę situaciją ilgiau nei pora mėnesių į priekį. Vienais atvejais tai lemia lengvabūdiškas požiūris į gyvenimą, kitais, o tai gerokai skaudžiau, kitos išeities neturėjimas. Akivaizdu viena — esant bent mažiausiam ekonomikos sukrėtimui daugiau nei 50% gyventojų atsidurtų nepavydėtinoje, sunkioje situacijoje, kurioje prireiktų pagalbos“, – pranešime cituojamas p. Ruzgys.   Jo teigimu, nors valstybė skatina kaupti pensijai II ir III pakopoje, tačiau pačių gyventojų nenoras mąstyti apie ilgąjį laikotarpį verčia galvoti, kad šios tiksinčios ekonominės „bombos“ savieigai palikti nevalia. Analizuojant apklausos dalyvių atsakymus pagal amžių paaiškėjo, kad išgyvenimo pensijoje klausimas ima rūpėti tik sulaukus 36-ių. 36-45 metų amžiaus grupėje apie tai susimąsto 4% gyventojų. Didžiausias nerimas stebimas tarp 46-55 metų respondentų, tarp kurių išgyvenimo reikalai pensijoje jau ima dominti 12,8%. Tarp vyresnių kaip 56 metų gyventojų pajamų ir išlaidų klausimas pensijoje klausimas rūpi kas dešimtam, arba 9,9% apklaustųjų. „Akivaizdu, kad auksiniais savo metais pensijos klausimo nekeliame. 18-25 metų grupėje ir 26-35 metų grupėje apklausos metu neatsirado žmonių, kuriems bent truputį rūpėtų, iš kokių lėšų gyvens pensijoje. Darant prielaidą, kad dirbti pradedama sulaukus 22-23 metų, geras dešimtmetis tiesiog praleidžiamas nesirūpinant jokia finansine pagalve savo ateičiai“, – perspėja p. Ruzgys. Pasak p. Ruzgio, finansinis gyventojų švietimas turi tapti prioritetu, nes valstybė neturi tiek resursų, kad kiekvienam gyventojui galėtų užtikrinti įprastą gyvenimo lygį, jei jis pats asmeniškai nebegali tuo pasirūpinti.    Lietuvos banko (LB) ekonomistai pataria, kad investavimo sprendimus gyventojai turėtų priimti prieš tai įvertinę savo finansinę padėtį ir siekius. Paprastai pirmiausia rekomenduojama turėti finansinę „pagalvę“, t. y. santaupų, kurios padėtų išgyventi netekus darbo ar kito pajamų šaltinio bent 6 mėnesius. Šiam tikslui skirtas santaupas reiktų laikyti mažos rizikos ir didesnio likvidumo forma – bankų sąskaitose ar žemos rizikos investiciniuose fonduose. Turint papildomų santaupų, investuoti reikėtų atsižvelgiant į tai, kada investuotas lėšas bus norima naudoti. Jei asmuo yra gana jaunas, patartina investuoti į didesnės rizikos finansines priemones, kurios ilguoju laikotarpiu suteiktų didesnę grąžą, pvz., investicinius ar pensijų fondus su didele įmonių akcijų dalimi. Jei asmuo vyresnio amžiaus ir santaupomis norės naudotis greičiau, jis (ji) turėtų investuoti į mažesnės rizikos finansines priemones, pvz., investicinius ar pensijų fondus su didele vyriausybės obligacijų dalimi.   Geriausias žinias šalies gyventojai turi namų ūkvedybos bei taupymo srityse, tuo metu pensijos planavimo ir investavimo žinios yra itin menkos, parodė kitas tyrimas. Pasak sociologo Igno Zoko, tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovo, geriausios šalies gyventojų žinios – namų ūkio biudžeto pagrindų bei taupymo srityse. Vidutiniškai atsakiusiųjų į šios temos klausimus dalis siekia  57%. Tuo metu vertinant finansinių bei ekonominių reiškinių supratimą, vidutines žinias demonstravo vos 22%. apklaustųjų. Pensijos planavimo žinios itin menkos: net 22% respondentų neatsakė nė į vieną su pensijos planavimu susijusį klausimą. 13% respondentų neatsakė nė į vieną klausimą investavimo tema. Lietuvos bankų asociacijos ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkų bei sociologų atlikta gyventojų apklausa, kurios pagrindu sudarytas Lietuvos finansinio raštingumo indeksas, parodė, kad Lietuvių finansinis išprusimas šiandien vertinamas tik kukliu ketvertu iš dešimties galimų.  LB duomenimis, 56% apklaustų namų ūkių savo santaupas laiko namie grynaisiais pinigais, panašiai tiek taupo laikydami lėšas kredito įstaigų sąskaitose. Kiti populiariausi taupymo būdai – lėšų kaupimas pensijų fonduose, gyvybės draudimo paslaugos ir investavimas į nekilnojamąjį turtą. Pastarąjį taupymo būdą renkasi apie 5% apklaustų Lietuvos namų ūkių. O santaupas į akcijas, obligacijas ar fondus investuoja tik apie 1% apklaustųjų.