Ketvirtadalis aukštesnes pajamas gaunančių gyventojų linkę dairytis naujo būsto

Greičiau apsispręsti dėl tokio pirkinio daugiau kaip trečdaliui (36
proc.) padėtų pagerėjusi asmeninė finansinė padėtis, kitiems – patraukli
nekilnojamojo turto kaina ar pagausėjusi šeima, atitinkamai 22 ir 17
proc. „Ekonominė krizė pakoregavo gyventojų elgseną – skolinamasi atsakingiau,
tačiau nepakeitė jų požiūrio į nuosavą būstą: daugeliui jis išlieka
gerovės ir saugumo simboliu, kurį siekiama įsigyti vos susiklosčius
palankioms aplinkybėms, – sako Jūratė Nedzinskienė, „Danske Bank”
Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorė. – Gyventojai yra linkę
prisiimti finansinius įsipareigojimus mainais už galimybę gyventi
nuosavame būste. Be to, dažnas jų neplanuoja jame gyventi visą gyvenimą –
ketina įsigyti naują, taigi tai reiškia, kad būsto rinka išliks
aktyvi.” Dauguma imančiųjų paskolas šiandien pagal galimybes perka kuo naujesnės
statybos būstus. Tyrimas taip pat rodo, kad net 37 proc. gyventojų,
kurie šiuo metu neplanuoja įsigyti būsto, koreguotų savo planus, jei
išaugtų komunalinių paslaugų kainos dabartiniame būste. „Jei būsto
išlaikymo kaštai ir toliau augs, tai gali turėti reikšmingos įtakos
nuomos ir naujų būstų rinkai – mažės energiškai neefektyvaus būsto
nuomos kainos ir augs aukštos energinės klasės ir ekonomiško būsto
poreikis”, – teigia J. Nedzinskienė. „Danske Bank” užsakymu visuomenės nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai”. Tyrimo metu buvo apklausti 505 Lietuvos gyventojai nuo 22 iki 55 m. amžiaus, kurių namų ūkio pajamos vienam šeimos nariui viršija 2500 litų. Greičiau apsispręsti dėl tokio pirkinio daugiau kaip trečdaliui (36
proc.) padėtų pagerėjusi asmeninė finansinė padėtis, kitiems – patraukli
nekilnojamojo turto kaina ar pagausėjusi šeima, atitinkamai 22 ir 17
proc. „Ekonominė krizė pakoregavo gyventojų elgseną – skolinamasi atsakingiau,
tačiau nepakeitė jų požiūrio į nuosavą būstą: daugeliui jis išlieka
gerovės ir saugumo simboliu, kurį siekiama įsigyti vos susiklosčius
palankioms aplinkybėms, – sako Jūratė Nedzinskienė, „Danske Bank”
Asmeninės bankininkystės tarnybos direktorė. – Gyventojai yra linkę
prisiimti finansinius įsipareigojimus mainais už galimybę gyventi
nuosavame būste. Be to, dažnas jų neplanuoja jame gyventi visą gyvenimą –
ketina įsigyti naują, taigi tai reiškia, kad būsto rinka išliks
aktyvi.” Dauguma imančiųjų paskolas šiandien pagal galimybes perka kuo naujesnės
statybos būstus. Tyrimas taip pat rodo, kad net 37 proc. gyventojų,
kurie šiuo metu neplanuoja įsigyti būsto, koreguotų savo planus, jei
išaugtų komunalinių paslaugų kainos dabartiniame būste. „Jei būsto
išlaikymo kaštai ir toliau augs, tai gali turėti reikšmingos įtakos
nuomos ir naujų būstų rinkai – mažės energiškai neefektyvaus būsto
nuomos kainos ir augs aukštos energinės klasės ir ekonomiško būsto
poreikis”, – teigia J. Nedzinskienė. „Danske Bank” užsakymu visuomenės nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai”. Tyrimo metu buvo apklausti 505 Lietuvos gyventojai nuo 22 iki 55 m. amžiaus, kurių namų ūkio pajamos vienam šeimos nariui viršija 2500 litų.