2015-09-09 Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų (28 proc.) sako nuolat, tai yra bent
kartą per savaitę, perkantys iš smulkiųjų šalies verslininkų. Niekada
to nedarantys sako tik kas dešimtas (12 proc.), o likusi dalis – perka,
bet rečiau nei kartą per savaitę. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“
užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. „Pirkėjų pritraukimas yra vienas opiausių šios dienos klausimų
smulkiajam Lietuvos verslui. Dažniausiai toks verslas yra lokalus,
orientuotas į vidaus rinką ir beveik šimtu procentų priklausomas nuo
vietos pirkėjo. Smulkiems verslams vietos pirkėjų palaikymas yra labai
svarbus, ir ypač dabar, kai šalyje kuriantis daug naujų smulkiųjų įmonių
išgyvename verslumo piką“, – pristatydamas tyrimo duomenis sako
„Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas. Dauguma – nedažni pirkėjai Dauguma apklaustųjų arba 40 proc. nurodė, kad pas smulkiuosius Lietuvos
gamintojus ir prekybininkus apsiperka vidutiniškai iki 3 kartų per
mėnesį, o dar 20 proc. savo apsipirkimus galėtų suskaičiuoti ant vienos
rankos pirštų – apsilanko kelissyk per pusmetį, kartą per metus ar net
rečiau. Dažniau nei kiti pas smulkiuosius gamintojus ir verslininkus nurodė
apsiperkantys 26-35 m. amžiaus gyventojai, turintys aukštąjį
išsilavinimą, gaunantys aukščiausias pajamas, taip pat ne didžiųjų
miestų gyventojai. Tarp niekada neperkančiųjų išsiskyrė vyrai,
jauniausio amžiaus (18-25 m.) ir mažiausias pajamas gaunantys
respondentai. Pas smulkiuosius ‒ smulkūs pirkiniai Ne daugiau 15 eurų – tiek vienu kartu vidutiniškai išleidžia Lietuvos
pirkėjas, įsigydamas prekę ar paslaugą iš smulkiojo verslininko. Du
trečdaliai apklaustųjų (62 proc.) nurodo išleidžiantys mažiau nei
vidutinė suma ‒ nuo 6 iki 15 eurų. O didesnę nei 20 eurų sumą už
smulkiųjų prekybininkų prekes ir paslaugas išleidžia tik kas dešimtas
apklaustasis (11 proc.). Į klausimą, ką dažniausiai įsigyja iš smulkiųjų prekybininkų ir
gamintojų, didžioji dauguma nurodė maisto produktus ‒ juos perka 88
proc. apklaustųjų. Antroje vietoje rūbai (37 proc.), trečioje autoriniai
rankų darbo gaminiai (20 proc.), toliau rikiuojasi įvairios paslaugos,
kosmetikos priemonės. Vertina mažųjų lankstumą „Nors smulkieji verslininkai dažnai sako, kad jie nėra pajėgūs
konkuruoti su didžiaisiais rinkos žaidėjais kainos pasiūlymais, tačiau
tyrimo duomenys rodo, kad klientai mano kitaip. Būtent lankstumą ir
galimybę derėtis, kaip pagrindinę apsipirkimo priežastį, nurodė iš
smulkiųjų gamintojų ir prekybininkų perkantys gyventojai“, – pažymi
„Swedbank“ atstovas. Remiantis apklausos duomenimis, 50 proc. respondentų mano, kad smulkieji
prekybininkai gali pasiūlyti geresnį kainos ir kokybės santykį, šiek
tiek mažiau (44 proc.) – kad iš smulkiųjų gali įsigyti aukštesnės
kokybės prekių ar paslaugų. Smulkiajame versle svarbu ir asmeninis ryšys
‒ 20 proc. apklaustųjų atsakė perkantys dėl to, kad asmeniškai pažįsta
gamintoją arba prekybininką. Paskutinėje vietoje pagal svarbumą gyventojai nurodė norą palaikyti
vietos smulkiojo verslo iniciatyvą – tokią priežastį įvardijo tik 17
proc. apklaustųjų. „Šie duomenys iš dalies patvirtina stereotipą, kad esame „nuolaidos
pirkėjai“, tai yra mums svarbiausia kaina, kuri lenkia tokius faktorius,
kaip kokybiškas aptarnavimas, verslo etika, sąmoningas smulkiųjų
palaikymas. Apklausos rezultatai taip pat akivaizdžiai rodo, kad
gyventojai neįžvelgia sąsajų tarp smulkaus verslo palaikymo ir savo
šalies ekonomikos stiprinimo, nors gyvybingas smulkusis vietos verslas
yra šalies ekonomikos stuburas“, – pabrėžia „Swedbank“ Verslo klientų
tarnybos vadovas. Smulkiųjų palaikymo kultūra ‒ svarbu Pernai metais Lietuvoje buvo įsteigta apie 13 tūkst. smulkiųjų verslo
įmonių, didžioji dauguma verslo naujokų kūrėsi mažmeninės ir didmeninės
prekybos sektoriuje. „Nemažai Lietuvos žmonių vietoj samdomo darbo ar emigracijos ryžtasi
steigti savo verslą ir kuria naujas darbo vietas. Kaip jiems seksis
išsilaikyti, pirmiausia priklausys nuo to, ar pavyks pritraukti pirkėjų,
ar sulauks jų palaikymo. Perspektyvos tam yra, nes šalies ekonomika
toliau auga, gerėja gyventojų lūkesčiai, auga vidaus vartojimas ir kas
ypač svarbu – daugėja gyventojų, kurie sąmoningai palaiko mūsų
smulkiuosius verslininkus“, – apibendrina „Swedbank“ Verslo klientų
tarnybos vadovas A. Sagatauskas ir primena, kad savo solidarumą su
smulkiausiais verslais gyventojai galės pademonstruoti jau šį savaitgalį
vyksiančiame smulkaus verslo savaitgalyje. Rugsėjo 11–13 d. rengiamoje akcijoje dalyvauja per 1,4 tūkst. prekybos
vietų, kurios visiems pirkėjams akcijos dienomis paruoš ypatingų
pasiūlymų. Pasitikrinti, kokios įmonės dalyvauja, ir kokius pasiūlymus
jos yra parengusios, galima čia:
https://kiekvienasgali.swedbank.lt/lt/dalyvauja
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą pirkimo iš smulkiųjų
Lietuvos gamintojų ir prekybininkų tema „Swedbank“ užsakymu bendrovė
„Spinter tyrimai“ atliko liepos 17–25 dienomis. Visoje šalyje buvo
apklausti 1006 18-75 metų amžiaus respondentai.
2015-09-09 Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų (28 proc.) sako nuolat, tai yra bent
kartą per savaitę, perkantys iš smulkiųjų šalies verslininkų. Niekada
to nedarantys sako tik kas dešimtas (12 proc.), o likusi dalis – perka,
bet rečiau nei kartą per savaitę. Tokius duomenis atskleidžia „Swedbank“
užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. „Pirkėjų pritraukimas yra vienas opiausių šios dienos klausimų
smulkiajam Lietuvos verslui. Dažniausiai toks verslas yra lokalus,
orientuotas į vidaus rinką ir beveik šimtu procentų priklausomas nuo
vietos pirkėjo. Smulkiems verslams vietos pirkėjų palaikymas yra labai
svarbus, ir ypač dabar, kai šalyje kuriantis daug naujų smulkiųjų įmonių
išgyvename verslumo piką“, – pristatydamas tyrimo duomenis sako
„Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas. Dauguma – nedažni pirkėjai Dauguma apklaustųjų arba 40 proc. nurodė, kad pas smulkiuosius Lietuvos
gamintojus ir prekybininkus apsiperka vidutiniškai iki 3 kartų per
mėnesį, o dar 20 proc. savo apsipirkimus galėtų suskaičiuoti ant vienos
rankos pirštų – apsilanko kelissyk per pusmetį, kartą per metus ar net
rečiau. Dažniau nei kiti pas smulkiuosius gamintojus ir verslininkus nurodė
apsiperkantys 26-35 m. amžiaus gyventojai, turintys aukštąjį
išsilavinimą, gaunantys aukščiausias pajamas, taip pat ne didžiųjų
miestų gyventojai. Tarp niekada neperkančiųjų išsiskyrė vyrai,
jauniausio amžiaus (18-25 m.) ir mažiausias pajamas gaunantys
respondentai. Pas smulkiuosius ‒ smulkūs pirkiniai Ne daugiau 15 eurų – tiek vienu kartu vidutiniškai išleidžia Lietuvos
pirkėjas, įsigydamas prekę ar paslaugą iš smulkiojo verslininko. Du
trečdaliai apklaustųjų (62 proc.) nurodo išleidžiantys mažiau nei
vidutinė suma ‒ nuo 6 iki 15 eurų. O didesnę nei 20 eurų sumą už
smulkiųjų prekybininkų prekes ir paslaugas išleidžia tik kas dešimtas
apklaustasis (11 proc.). Į klausimą, ką dažniausiai įsigyja iš smulkiųjų prekybininkų ir
gamintojų, didžioji dauguma nurodė maisto produktus ‒ juos perka 88
proc. apklaustųjų. Antroje vietoje rūbai (37 proc.), trečioje autoriniai
rankų darbo gaminiai (20 proc.), toliau rikiuojasi įvairios paslaugos,
kosmetikos priemonės. Vertina mažųjų lankstumą „Nors smulkieji verslininkai dažnai sako, kad jie nėra pajėgūs
konkuruoti su didžiaisiais rinkos žaidėjais kainos pasiūlymais, tačiau
tyrimo duomenys rodo, kad klientai mano kitaip. Būtent lankstumą ir
galimybę derėtis, kaip pagrindinę apsipirkimo priežastį, nurodė iš
smulkiųjų gamintojų ir prekybininkų perkantys gyventojai“, – pažymi
„Swedbank“ atstovas. Remiantis apklausos duomenimis, 50 proc. respondentų mano, kad smulkieji
prekybininkai gali pasiūlyti geresnį kainos ir kokybės santykį, šiek
tiek mažiau (44 proc.) – kad iš smulkiųjų gali įsigyti aukštesnės
kokybės prekių ar paslaugų. Smulkiajame versle svarbu ir asmeninis ryšys
‒ 20 proc. apklaustųjų atsakė perkantys dėl to, kad asmeniškai pažįsta
gamintoją arba prekybininką. Paskutinėje vietoje pagal svarbumą gyventojai nurodė norą palaikyti
vietos smulkiojo verslo iniciatyvą – tokią priežastį įvardijo tik 17
proc. apklaustųjų. „Šie duomenys iš dalies patvirtina stereotipą, kad esame „nuolaidos
pirkėjai“, tai yra mums svarbiausia kaina, kuri lenkia tokius faktorius,
kaip kokybiškas aptarnavimas, verslo etika, sąmoningas smulkiųjų
palaikymas. Apklausos rezultatai taip pat akivaizdžiai rodo, kad
gyventojai neįžvelgia sąsajų tarp smulkaus verslo palaikymo ir savo
šalies ekonomikos stiprinimo, nors gyvybingas smulkusis vietos verslas
yra šalies ekonomikos stuburas“, – pabrėžia „Swedbank“ Verslo klientų
tarnybos vadovas. Smulkiųjų palaikymo kultūra ‒ svarbu Pernai metais Lietuvoje buvo įsteigta apie 13 tūkst. smulkiųjų verslo
įmonių, didžioji dauguma verslo naujokų kūrėsi mažmeninės ir didmeninės
prekybos sektoriuje. „Nemažai Lietuvos žmonių vietoj samdomo darbo ar emigracijos ryžtasi
steigti savo verslą ir kuria naujas darbo vietas. Kaip jiems seksis
išsilaikyti, pirmiausia priklausys nuo to, ar pavyks pritraukti pirkėjų,
ar sulauks jų palaikymo. Perspektyvos tam yra, nes šalies ekonomika
toliau auga, gerėja gyventojų lūkesčiai, auga vidaus vartojimas ir kas
ypač svarbu – daugėja gyventojų, kurie sąmoningai palaiko mūsų
smulkiuosius verslininkus“, – apibendrina „Swedbank“ Verslo klientų
tarnybos vadovas A. Sagatauskas ir primena, kad savo solidarumą su
smulkiausiais verslais gyventojai galės pademonstruoti jau šį savaitgalį
vyksiančiame smulkaus verslo savaitgalyje. Rugsėjo 11–13 d. rengiamoje akcijoje dalyvauja per 1,4 tūkst. prekybos
vietų, kurios visiems pirkėjams akcijos dienomis paruoš ypatingų
pasiūlymų. Pasitikrinti, kokios įmonės dalyvauja, ir kokius pasiūlymus
jos yra parengusios, galima čia:
https://kiekvienasgali.swedbank.lt/lt/dalyvauja
Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą pirkimo iš smulkiųjų
Lietuvos gamintojų ir prekybininkų tema „Swedbank“ užsakymu bendrovė
„Spinter tyrimai“ atliko liepos 17–25 dienomis. Visoje šalyje buvo
apklausti 1006 18-75 metų amžiaus respondentai.
Iš smulkiųjų verslininkų nuolat perka kas trečias Lietuvos gyventojas
09
Rgs