Gyventojų draudimo indeksas: lietuviai tiki draudimo nauda, tačiau draustis neskuba

2015-11-04    Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad būti apsidraudusiam yra svarbu,
tačiau tokių, kurie naudojasi draudimu, yra gerokai mažiau. 4 iš 10
lietuvių neturi jokio savanoriškai įsigyto draudimo. Tiesa, panašios
tendencijos vyrauja ir Latvijoje bei Estijoje. Tokius rezultatus atskleidžia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ir
„Spinter tyrimai“ pirmąkart apskaičiuotas Baltijos šalių gyventojų
draudimo indeksas (GDI). Šis indeksas apibendrina įvairių draudimo rūšių
žinojimą, gyventojų požiūrį į jas ir naudojimąsi draudimo paslaugomis.
Draudimo indeksas Lietuvoje yra 45 balai iš 100 galimų, Latvijoje šis
indeksas siekia 44 balus, Estijoje 46 balus. „Banko duomenys rodo, jog santaupų turinčių žmonių skaičius Baltijos
šalyse kasmet auga. Vis dėlto didžioji visuomenės dalis dar neturi
sukaupę pakankamai santaupų, kurios leistų užtikrinti šeimos finansinę
apsaugą nelaimės atveju, pavyzdžiui, ilgam susirgus, netekus darbo ar
patyrus didelę turtinę žalą. Tai nurodė 65 proc. šio tyrimo respondentų
Lietuvoje bei panašiai tiek gyventojų kaimyninėse šalyse. Nors
atsarginis planas – gyvybės, turto ar nelaimingų atsitikimų draudimas –
padėtų padengti finansinius nuostolius, tačiau apklausa rodo, kad dalis
žmonių šia galimybe visgi nesinaudoja“, – paaiškino „Swedbank“ Asmeninių
finansų instituto vadovė Odeta Bložienė. Pasak O. Bložienės, visgi gyventojų požiūris į draudimo paslaugą ir
draudimo suvokimas yra teigiami. Dedamoji indekso dalis, apskaičiuota
pagal draudimo reikalingumo vertinimą, Lietuvoje yra 67 iš 100 galimų
balų, Latvijoje ir Estijoje – po 70 balų.   Turtą draudžia dažniau nei gyvybę Ir Lietuvoje, ir kitose Baltijos šalyse populiariausias yra turto
draudimas. Būsto ar kito asmeninio turto draudimu naudojasi trečdalis
apklaustų lietuvių, ketvirtadalis latvių ir beveik pusė estų
(atitinkamai 29 proc., 23 proc. ir 46 proc.). Gyvybės draudimas – antras
populiariausias draudimo tipas Lietuvoje, kurį turi penktadalis
gyventojų. Tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje po turto draudimo seka
transporto priemonių (KASKO) draudimas. Dauguma Baltijos šalių gyventojų teigia esantys pasirengę mokėti iki 10
eurų per mėnesį, kad apdraustų savo gyvybę ar turtą. Tačiau lyginant su
latviais ir lietuviais, didesnė dalis estų yra pasirengę draudimui
išleisti daugiau nei 40 eurų per mėnesį.   Suteikia saugumo jausmą Pagrindinė priežastis, kodėl gyventojai naudojasi draudimu, yra grįsta
emocijomis – draudimas suteikia saugumo jausmą. Šį argumentą nurodė
daugiau nei pusė Baltijos šalių gyventojų. Tuo tarpu racionaliuoju
argumentu, galimybe nelaimės atveju finansinius nuostolius padengti
naudojantis draudimu, vadovavosi trečdalis Lietuvos ir Estijos gyventojų
bei kiek mažiau nei pusė latvių. Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad didelė dalis gyventojų draudimu
naudojasi todėl, kad tai yra privaloma. Taip teigė 30 proc. respondentų
Lietuvoje, 45 proc. Estijoje ir daugiau nei 50 proc. Latvijoje.
„Pirkdami būstą banko skolintomis lėšomis, įsigydami automobilį lizingu
gyventojai priversti pasirūpinti ir šio turto draudimu. Taigi
privalomąja tvarka įsigytas draudimas vaidina reikšmingą vaidmenį
draudimo rinkoje, o įprotis draustis savanoriškai Baltijos šalyse dar
tik formuojasi“, – komentuoja O. Bložienė.   Abejoja, ar gaus draudimo išmoką Nors didžioji dalis apklaustų respondentų teigė, kad informacijos apie
draudimą Baltijos šalyse yra pakankamai, visgi draudimu naudojasi
vangiai. Lietuvoje jokio savanoriškai įsigyto draudimo neturi 37 proc., o
Latvijoje – 39 proc. gyventojų. Estijoje draudimu nesinaudoja kiek
mažiau – ketvirtadalis (24 proc.) žmonių. Pasak Asmeninių finansų instituto vadovės, viena iš priežasčių, kodėl
pasirenkama nesidrausti, gali būti gyventojų abejonės dėl galimybės
gauti draudimo išmoką: „Dalis apklaustų gyventojų teigė turintys
abejonių, ar įvykus nelaimei gaus draudimo kompensaciją. Tačiau
statistika rodo, kad Lietuvoje draudimo išmokų suma auga. Lietuvos banko
duomenimis, per pirmuosius 9 šių metų mėnesius iš viso buvo išmokėta
243,9 mln. eurų draudimo išmokų, arba 5,5 proc. daugiau nei tuo pačiu
laikotarpiu pernai. Taigi galime numanyti, jog žmonių abejonės yra
pagrįstos ne faktais, o žinių stoka“. Finansų ekspertė gyventojams pataria aktyviau rūpintis šeimos biudžeto
finansiniu saugumu. Pasak jos, būtina atidžiai įsivertinti turimus
finansinius įsipareigojimus, turtinę padėtį bei atitinkamai pasiruošti
egzistuojančiai įvairių nelaimingų atsitikimų rizikai. Reprezentatyvią 3035 gyventojų apklausą visose Baltijos šalyse
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu 2015 m.
rugpjūčio-rugsėjo mėn. atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų
bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta 1013 18-75 m.
gyventojų visoje Lietuvoje. 2015-11-04    Dauguma Lietuvos gyventojų mano, kad būti apsidraudusiam yra svarbu,
tačiau tokių, kurie naudojasi draudimu, yra gerokai mažiau. 4 iš 10
lietuvių neturi jokio savanoriškai įsigyto draudimo. Tiesa, panašios
tendencijos vyrauja ir Latvijoje bei Estijoje. Tokius rezultatus atskleidžia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ir
„Spinter tyrimai“ pirmąkart apskaičiuotas Baltijos šalių gyventojų
draudimo indeksas (GDI). Šis indeksas apibendrina įvairių draudimo rūšių
žinojimą, gyventojų požiūrį į jas ir naudojimąsi draudimo paslaugomis.
Draudimo indeksas Lietuvoje yra 45 balai iš 100 galimų, Latvijoje šis
indeksas siekia 44 balus, Estijoje 46 balus. „Banko duomenys rodo, jog santaupų turinčių žmonių skaičius Baltijos
šalyse kasmet auga. Vis dėlto didžioji visuomenės dalis dar neturi
sukaupę pakankamai santaupų, kurios leistų užtikrinti šeimos finansinę
apsaugą nelaimės atveju, pavyzdžiui, ilgam susirgus, netekus darbo ar
patyrus didelę turtinę žalą. Tai nurodė 65 proc. šio tyrimo respondentų
Lietuvoje bei panašiai tiek gyventojų kaimyninėse šalyse. Nors
atsarginis planas – gyvybės, turto ar nelaimingų atsitikimų draudimas –
padėtų padengti finansinius nuostolius, tačiau apklausa rodo, kad dalis
žmonių šia galimybe visgi nesinaudoja“, – paaiškino „Swedbank“ Asmeninių
finansų instituto vadovė Odeta Bložienė. Pasak O. Bložienės, visgi gyventojų požiūris į draudimo paslaugą ir
draudimo suvokimas yra teigiami. Dedamoji indekso dalis, apskaičiuota
pagal draudimo reikalingumo vertinimą, Lietuvoje yra 67 iš 100 galimų
balų, Latvijoje ir Estijoje – po 70 balų.   Turtą draudžia dažniau nei gyvybę Ir Lietuvoje, ir kitose Baltijos šalyse populiariausias yra turto
draudimas. Būsto ar kito asmeninio turto draudimu naudojasi trečdalis
apklaustų lietuvių, ketvirtadalis latvių ir beveik pusė estų
(atitinkamai 29 proc., 23 proc. ir 46 proc.). Gyvybės draudimas – antras
populiariausias draudimo tipas Lietuvoje, kurį turi penktadalis
gyventojų. Tuo tarpu Estijoje ir Latvijoje po turto draudimo seka
transporto priemonių (KASKO) draudimas. Dauguma Baltijos šalių gyventojų teigia esantys pasirengę mokėti iki 10
eurų per mėnesį, kad apdraustų savo gyvybę ar turtą. Tačiau lyginant su
latviais ir lietuviais, didesnė dalis estų yra pasirengę draudimui
išleisti daugiau nei 40 eurų per mėnesį.   Suteikia saugumo jausmą Pagrindinė priežastis, kodėl gyventojai naudojasi draudimu, yra grįsta
emocijomis – draudimas suteikia saugumo jausmą. Šį argumentą nurodė
daugiau nei pusė Baltijos šalių gyventojų. Tuo tarpu racionaliuoju
argumentu, galimybe nelaimės atveju finansinius nuostolius padengti
naudojantis draudimu, vadovavosi trečdalis Lietuvos ir Estijos gyventojų
bei kiek mažiau nei pusė latvių. Tyrimo metu taip pat paaiškėjo, kad didelė dalis gyventojų draudimu
naudojasi todėl, kad tai yra privaloma. Taip teigė 30 proc. respondentų
Lietuvoje, 45 proc. Estijoje ir daugiau nei 50 proc. Latvijoje.
„Pirkdami būstą banko skolintomis lėšomis, įsigydami automobilį lizingu
gyventojai priversti pasirūpinti ir šio turto draudimu. Taigi
privalomąja tvarka įsigytas draudimas vaidina reikšmingą vaidmenį
draudimo rinkoje, o įprotis draustis savanoriškai Baltijos šalyse dar
tik formuojasi“, – komentuoja O. Bložienė.   Abejoja, ar gaus draudimo išmoką Nors didžioji dalis apklaustų respondentų teigė, kad informacijos apie
draudimą Baltijos šalyse yra pakankamai, visgi draudimu naudojasi
vangiai. Lietuvoje jokio savanoriškai įsigyto draudimo neturi 37 proc., o
Latvijoje – 39 proc. gyventojų. Estijoje draudimu nesinaudoja kiek
mažiau – ketvirtadalis (24 proc.) žmonių. Pasak Asmeninių finansų instituto vadovės, viena iš priežasčių, kodėl
pasirenkama nesidrausti, gali būti gyventojų abejonės dėl galimybės
gauti draudimo išmoką: „Dalis apklaustų gyventojų teigė turintys
abejonių, ar įvykus nelaimei gaus draudimo kompensaciją. Tačiau
statistika rodo, kad Lietuvoje draudimo išmokų suma auga. Lietuvos banko
duomenimis, per pirmuosius 9 šių metų mėnesius iš viso buvo išmokėta
243,9 mln. eurų draudimo išmokų, arba 5,5 proc. daugiau nei tuo pačiu
laikotarpiu pernai. Taigi galime numanyti, jog žmonių abejonės yra
pagrįstos ne faktais, o žinių stoka“. Finansų ekspertė gyventojams pataria aktyviau rūpintis šeimos biudžeto
finansiniu saugumu. Pasak jos, būtina atidžiai įsivertinti turimus
finansinius įsipareigojimus, turtinę padėtį bei atitinkamai pasiruošti
egzistuojančiai įvairių nelaimingų atsitikimų rizikai. Reprezentatyvią 3035 gyventojų apklausą visose Baltijos šalyse
„Swedbank“ Asmeninių finansų instituto užsakymu 2015 m.
rugpjūčio-rugsėjo mėn. atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų
bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta 1013 18-75 m.
gyventojų visoje Lietuvoje.