Gyventojai labiau linkę aukoti motinas nei pensininkus

Gelbėjant „Sodrą“ ir mažinant skylę jos biudžete motinystės išmokų mažinimui pritartų apie 17 proc., „Sodros“ įmokų didinimui – maždaug 15 proc., senatvės pensijų mažinimui – 8,3 proc., rodo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Prieš keletą mėnesių atliekant panašią apklausą, 16 proc. gyventojų sakė pritariantys „Sodros“ įmokų didinimui, 14 proc. – motinystės atostogų trumpinimui, 8 proc. – ligos pašalpų mažinimui, o 7 proc. – pensinio amžiaus vėlinimui. Naujausią tyrimą atlikusios bendrovės duomenimis, „Sodros“ įmokų didinimui dažniau pritartų mažesnių miestų ir kaimų gyventojai, žemesnio išsimokslinimo, darbininkiškų profesijų atstovai.
Pensijų mažinimui – 18-35 m. respondentai, rajonų centrų gyventojai. Motinystės pašalpų mažinimas didesnio palaikymo sulauktų tarp didmiesčių gyventojų. Vilniaus universiteto docento, socialinių mokslų daktaro Teodoro Medaiskio nuomone, daugiau žmonių pritaria motinystės išmokų, o ne pensijų mažinimui greičiausiai todėl, kad Lietuvoje daug diskutuojama apie kone ilgiausias pasaulyje motinystės išmokas. „Manyčiau, kad tokią nuomonę suformavo diskusijos, jog šios išmokos yra kone ilgiausios visame pasaulyje. Apie tai daug kalbama, atskleidžiami piktnaudžiavimo atvejai. Tuo tarpu apie pensijas yra kur kas mažiau diskusijų, jos anaiptol nėra didžiausios. Galbūt tai yra motyvas, kodėl daugiau žmonių pasisako už motinystės išmokų mažinimą“, – svarstė jis. Liepos viduryje atlikta apklausa rodo, kad dauguma šalies gyventojų nelinkę pritarti „Sodros“ deficito mažinimui mažinant įvairias išmokas, tačiau savų receptų taip pat nesiūlo: 61 proc. respondentų, paklausti, kaip jų nuomone reikėtų mažinti „Sodros“ deficitą, nelinkę pritarti nei motinystės išmokų, nei senatvės pensijų mažinimui, nepritaria ir dirbančiųjų įmokų didinimui – dažniausiai apsiribojama atsakymu „nežinau“ arba „kita“ įvardijant, kad priimtinų sprendimų turi ieškoti Vyriausybė. „Aš manyčiau, kad žmonės tiesiog nenori lengvai savo valia pasakyti, jog reikia mažinti pensijas. Iš tikrųjų tai pasakyti yra labai sunku ir tai padaryti yra priversti žmonės, kurie atsakingi už šią sistemą. Daugelis žmonių kartais įsivaizduoja, kad sumažinus valdininkų ar Seimo narių skaičių, atsiras pinigų. Galbūt žmonės nežinodami valstybės finansų sanklodos yra linkę ieškoti sprendimų, kurie nebūtų pakankami šioms problemoms spręsti“, – apie tai, kodėl dauguma nežino, ką daryti su „Sodros“ deficitu, sakė T. Medaiskis. Tuo tarpu ekonomikos atsigavimo šalies gyventojai greitai nesitiki – kitais metais pozityvių permainų tikisi tik 6 proc. apklaustųjų, 2011-20012 m. – 44,7 proc. respondentų. Tam, kad ekonomikos kilimo reikės palaukti ilgiau nei iki 2013, nusiteikę 23 proc. apklaustųjų. Lyginant su balandžio mėnesio rezultatais, galima konstatuoti, kad ekonominio atsigavimo viltys iš lėto slenka į tolimesnę ateitį – 2011-2012 metus: šį pavasarį 2 proc. apklaustųjų tikėjosi iš sunkmečio išsikapstyti dar šiemet, 10 proc. atsigavimo viltis siejo su 2010m., 43 proc. pagerėjimo tikėjosi 2011-2012 m. DELFI jau rašė, kad „Sodros“ deficitas per septynis šių metų mėnesius pasiekė 1 mlrd. 225,6 mln. Lt. Jūsų nuomone, kada atsigaus šalies ekonomika? (proc.) Jūsų nuomone, kaip būtų teisingiau mažinti „Sodros“ deficitą? (proc.) Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių liepos 8-17 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Gelbėjant „Sodrą“ ir mažinant skylę jos biudžete motinystės išmokų mažinimui pritartų apie 17 proc., „Sodros“ įmokų didinimui – maždaug 15 proc., senatvės pensijų mažinimui – 8,3 proc., rodo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa. Prieš keletą mėnesių atliekant panašią apklausą, 16 proc. gyventojų sakė pritariantys „Sodros“ įmokų didinimui, 14 proc. – motinystės atostogų trumpinimui, 8 proc. – ligos pašalpų mažinimui, o 7 proc. – pensinio amžiaus vėlinimui. Naujausią tyrimą atlikusios bendrovės duomenimis, „Sodros“ įmokų didinimui dažniau pritartų mažesnių miestų ir kaimų gyventojai, žemesnio išsimokslinimo, darbininkiškų profesijų atstovai.
Pensijų mažinimui – 18-35 m. respondentai, rajonų centrų gyventojai. Motinystės pašalpų mažinimas didesnio palaikymo sulauktų tarp didmiesčių gyventojų. Vilniaus universiteto docento, socialinių mokslų daktaro Teodoro Medaiskio nuomone, daugiau žmonių pritaria motinystės išmokų, o ne pensijų mažinimui greičiausiai todėl, kad Lietuvoje daug diskutuojama apie kone ilgiausias pasaulyje motinystės išmokas. „Manyčiau, kad tokią nuomonę suformavo diskusijos, jog šios išmokos yra kone ilgiausios visame pasaulyje. Apie tai daug kalbama, atskleidžiami piktnaudžiavimo atvejai. Tuo tarpu apie pensijas yra kur kas mažiau diskusijų, jos anaiptol nėra didžiausios. Galbūt tai yra motyvas, kodėl daugiau žmonių pasisako už motinystės išmokų mažinimą“, – svarstė jis. Liepos viduryje atlikta apklausa rodo, kad dauguma šalies gyventojų nelinkę pritarti „Sodros“ deficito mažinimui mažinant įvairias išmokas, tačiau savų receptų taip pat nesiūlo: 61 proc. respondentų, paklausti, kaip jų nuomone reikėtų mažinti „Sodros“ deficitą, nelinkę pritarti nei motinystės išmokų, nei senatvės pensijų mažinimui, nepritaria ir dirbančiųjų įmokų didinimui – dažniausiai apsiribojama atsakymu „nežinau“ arba „kita“ įvardijant, kad priimtinų sprendimų turi ieškoti Vyriausybė. „Aš manyčiau, kad žmonės tiesiog nenori lengvai savo valia pasakyti, jog reikia mažinti pensijas. Iš tikrųjų tai pasakyti yra labai sunku ir tai padaryti yra priversti žmonės, kurie atsakingi už šią sistemą. Daugelis žmonių kartais įsivaizduoja, kad sumažinus valdininkų ar Seimo narių skaičių, atsiras pinigų. Galbūt žmonės nežinodami valstybės finansų sanklodos yra linkę ieškoti sprendimų, kurie nebūtų pakankami šioms problemoms spręsti“, – apie tai, kodėl dauguma nežino, ką daryti su „Sodros“ deficitu, sakė T. Medaiskis. Tuo tarpu ekonomikos atsigavimo šalies gyventojai greitai nesitiki – kitais metais pozityvių permainų tikisi tik 6 proc. apklaustųjų, 2011-20012 m. – 44,7 proc. respondentų. Tam, kad ekonomikos kilimo reikės palaukti ilgiau nei iki 2013, nusiteikę 23 proc. apklaustųjų. Lyginant su balandžio mėnesio rezultatais, galima konstatuoti, kad ekonominio atsigavimo viltys iš lėto slenka į tolimesnę ateitį – 2011-2012 metus: šį pavasarį 2 proc. apklaustųjų tikėjosi iš sunkmečio išsikapstyti dar šiemet, 10 proc. atsigavimo viltis siejo su 2010m., 43 proc. pagerėjimo tikėjosi 2011-2012 m. DELFI jau rašė, kad „Sodros“ deficitas per septynis šių metų mėnesius pasiekė 1 mlrd. 225,6 mln. Lt. Jūsų nuomone, kada atsigaus šalies ekonomika? (proc.) Jūsų nuomone, kaip būtų teisingiau mažinti „Sodros“ deficitą? (proc.) Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių liepos 8-17 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.