Be kategorijos

Geidžiamiausios lietuvių avialinijos: „Ryanair“ ir „Wizz Air“ atsidūrė už penketuko ribų

Lietuviai labiausiai nori skirsti su „Turkish Airlines“ avialinijomis. O štai daugiausia skrydžių iš Lietuvos vykdantys „Ryanair“ ir „Wizz Air“ atsidūrė už penketuko ribų, rodo „Oro skundo“ užsakymu atliktas tyrimas.

Pirmenybę „Turkish Airlines“ avialinijoms teikia 27 proc. respondentų.

Antrojoje vietoje atsidūrė vokiečių „Lufthansa“ – 22 proc., trečiojoje Latvijos „Air Baltic“ – 19 proc., ketvirtojoje „Emirates“ – 17 proc., penktojoje SAS – 16 proc.

Dažniausiai iš Lietuvos skrendančios aviakompanijos „Ryanair“ ir „Wizz Air“ atsidūrė šeštoje ir septintoje vietoje, atitinkamai 11 ir 10 proc.

„Galima pastebėti, kad čia yra toks prekių ženklo žinomumo, įvaizdžio ir realios gyventojų patirties mišinys. „Turkis Airlines“ skraido į Lietuvą, jie žinomi dėl savo gero aptarnavimo. „Lufthansa“ turbūt viena pirmųjų nuo nepriklausomybės laikų į Lietuvą pradėjo skraidyti. Be to, yra vokiškas įvaizdis. Ne veltui šiai aviakompanijai pirmenybę teikia 56 metų ir vyresni respondentai. „Air Baltic“ (…) tą poziciją išsikovojo darbu ir naujais orlaiviais. „Emirates“ iš Lietuvos neskraido ir neskraidė, tad čia galbūt yra prekės ženklo galia“, – rezultatus komentavo „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.

Skrydžių kompensacijų valdymo bendrovės „Oro skundas“ įkūrėjas, oro linijų keleivių teisių gynimo ekspertas Balys Rimkus pastebi, kad tradicinės oro linijų bendrovės yra viršuje, o žemų kaštų – apačioje.

„Tokie rezultatai atitinka ir pasaulines tendencijas. (…) „Ryanair“ neteikia papildomų paslaugų ir kelia daug papildomo streso, tai yra tam, kad pateisintų žemas kainas. O štai „Turkish Airlines“ turi dosnų bagažą, gerą aptarnavimą, tas pats yra su „Lufthansa“, SAS ir „Air Baltic“, – kalbėjo tyrimą užsakiusios bendrovės „Oro skundas“ įkūrėjas Balys Rimkus.

Jis pastebėjo, kad ganėtinai žemai, vos 11 vietoje, atsidūrė „Finnair“.

„Įtariame, kad dėl to, jog iš Vilniaus skrenda labai mažas, nepatogus ir senas lėktuvas“, – svarsto B. Rimkus.

Dažniausios problemos – pamestas bagažas ir vėlavimai

Atliekant tyrimą respondentų taip pat buvo klausiama, su kokiais skrydžių sutrikimais per paskutinius 12 mėnesių teko susidurti.

23 proc. respondentų pažymėjo, kad skrydis vėlavo 3 val. arba daugiau.

„Praėję metai buvo rekordiniai dėl vėlavimų. Tai yra siejama su blogėjančiomis, nepastoviomis oro sąlygomis ir skrydžių vadovų trūkumu karštuosiuose taškuose – Vokietijoje ir Prancūzijoje. (…) Tačiau čia reikia atminti, kad jei vėlavimas kilo dėl priežasčių, kurių oro linijos negalėjo numatyti, o skrydžių vadovai yra ta priežastis, tai kompensacijos nėra mokamos. Vis dėlto tokiu atveju keleiviams turi būti užtikrinama teisė į maistą, teisė į nakvynę, transportą iki nakvynės vietos, teisė paskambinti“, – pažymi B. Rimkus ir priduria, kad vėlavimų šiemet gali būti dar daugiau.

B. Rimkus teigia pastebėjęs, kad avialinijos vis dažniau trina įvairius skrydžių dokumentus – rezervacijų patikrinimus, įlaipinimų korteles.

„Jie dingsta iš programėlių, kurias naudoja avialinijos. Todėl visada rekomenduojame keleiviams gavus įlaipinimo kortelę padaryti jos ekrano nuotrauką, kad ją turėtumėte ir ji nepradingtų“, – pataria B. Rimkus.

Dar 17 proc. atsakė, kad bagažas buvo prarastas, vėlavo arba buvo apgadintas, 12 proc. teigė, kad skrydis vėlavo arba buvo atšauktas dėl oro erdvės valdymo problemų, 5 proc. nurodė, kad skrydis buvo atšauktas likus mažiau nei 14 dienų iki išvykimo.

Respondentų pasiteiravus ar saugumą skrydžio metu, 83 proc. lietuvių atsakė, kad jie jaučiasi „saugiai“ ir „greičiau saugiai“ keliaudami lėktuvu. Tokių gyventojų, kuriems skristi lėktuvu atrodo nesaugu, dalis siekia 13 proc.

„Tai tik patvirtina, kad įvairūs incidentai ir sukrėtimai žmonių atmintyje išlieka neilgai, o gyvenimas po jų tęsiasi toliau. Tai, kad reguliarius skrydžius vykdantys lėktuvai tebėra saugiausia susisiekimo priemonė, patvirtina ir pasauliniai tyrimai“, – akcentuoja B. Rimkus.

Tyrimą 2025 m. vasarį atlikto „Spinter tyrimai“, apklausta 580 respondentų, kurie skrenda bent 4 kartus per metus.

Šaltinis: LRT.lt