Lietuvių kalba 
English (UK) 
Švietimo Koncepcija / 2012-2016 m. I dalis. Koncepcijos pagrindimas 1. Didėjanti finansinio švietimo svarba 1.1 Pagalba gyventojams ir finansų sistemai
klausimą apie apytiksliai mokamas palūkanas,
didžioji dalis respondentų nurodo gerokai mažesnes palūkanas, nei kredito davėjai taiko rinkoje.
Tokie Tyrimo rezultatai skatina daryti išvadą, kad vartotojai linkę skolintis, tačiau dažnai nežino,
kiek jiems tai kainuoja, o tai gali lemti tęstinį arba pakartotinį įsiskolinimą. Tad Lietuvos banko
vykdomos finansinio švietimo programos viena iš tikslinių auditorijų, be abejonVertinant vartojimo kreditų rinką, Tyrimo metu nustatyta, kad:
♦ Net 39 proc. apklaustųjų blogai arba labai blogai vertina savo gebėjimą neišleisti daugiau,
nei uždirba, o 36 proc. respondentų, praradę pagrindinį pajamų šaltinį, iš savo santaupų neišgyventų
ilgiau nei mėnesį.
♦ 33 proc. žmonių per praėjusius 12 mėn. susidūrė su padėtimi, kai jų pajamos nepadengė
pragyvenimo išlaidų.
♦ Susidūrusi su finansiniais sunkumais, didžioji dalis respondentų buvo linkusi skolintis: 46
proc. pasiskolino iš šeimos narių arba draugų, 8 proc. ėmė avansą, o 7 proc. apklaustųjų
pasiėmė asmeninę paskolą iš finansinių paskolų teikėjo (įskaitant banko, kredito unijos paskolas
arba smulkųjį kreditą), 3 proc. atsakiusiųjų, kad gautų grynųjų pinigų, naudojosi kredito
kortele.
♦ Į klausimą, ar per pastaruosius 12 mėn. asmeniškai ėmė kreditą arba skolinosi kasdienio
vartojimo tikslais (galimi keli atsakymai), 6 proc. respondentų atsakė, kad kreditą ėmė sąskaitoms
apmokėti, 3 proc. – sumokėti už maistą, 2 proc. – kasdienėms išlaidoms, 2 proc. –
spontaniškiems pirkiniams, 1 proc. – paremti draugus arba šeimos narius, o 0,3 proc. – dovanoms.
54 proc. apklaustųjų, pasiskolinusių šiais tikslais, atsakė, kad per paskutinius 12
mėn. kreditu naudojosi kartą, 25 proc. – nuo 2 iki 5 kartų, 18 proc. – daugiau nei 5 kartus.
♦ Iš viso į klausimą apie skolinimąsi kasdienio vartojimo tikslais teigiamai atsakė 9,7 proc.
visų apklaustųjų.
Tyrimo metu į klausimą, kokias didžiausias metines palūkanas moka už naudojamą kredito
kortelę, smulkųjį kreditą, vartojimo paskolą, lizingą (išperkamąją nuomą), daugiausia – 36 proc. –
gyventojų atsakė, kad už kreditą moka iki 5 proc. palūkanų, trečdalis – 31 proc – teigė, kad nuo 5
iki 10 proc., 24 proc. nurodė daugiau nei 10–15 proc., tik 9 proc. – daugiau nei 15 proc. Įvertinus
apklaustųjų pateiktus palūkanų dydžius, apskaičiuotos vidutinės palūkanos siekia 8,22 proc.
Apibendrinant namų ūkio skolas, galima teigti, kad dauguma Lietuvos gyventojų, susidūrusi
su finansiniais sunkumais, stengiasi mažinti išlaidas (44 proc.) arba pasirenka skolinimąsi. Didžiausią
nerimą kelia didelis jaunų (iki 25 m.) asmenų, sudariusių smulkiųjų vartojimo kreditų
sutartis, skaičius – net 36 proc. Atsakydama įės, turi būti mažas
pajamas gaunantys asmenys ir jauni žmonės, siekiant paskatinti jų atsakingą elgesį imant vartojimo
kreditus ir mokyti suvokti tokio skolinimosi tikrąją kainą.
Visą 2012-2016 metų finansinio švietimo koncepciją rasite paspaudę šią nuorodą: http://www.lb.lt/n21049/finansinio_svietimo_koncepcija.pdf
Švietimo Koncepcija / 2012-2016 m. I dalis. Koncepcijos pagrindimas 1. Didėjanti finansinio švietimo svarba 1.1 Pagalba gyventojams ir finansų sistemai
klausimą apie apytiksliai mokamas palūkanas,
didžioji dalis respondentų nurodo gerokai mažesnes palūkanas, nei kredito davėjai taiko rinkoje.
Tokie Tyrimo rezultatai skatina daryti išvadą, kad vartotojai linkę skolintis, tačiau dažnai nežino,
kiek jiems tai kainuoja, o tai gali lemti tęstinį arba pakartotinį įsiskolinimą. Tad Lietuvos banko
vykdomos finansinio švietimo programos viena iš tikslinių auditorijų, be abejonVertinant vartojimo kreditų rinką, Tyrimo metu nustatyta, kad:
♦ Net 39 proc. apklaustųjų blogai arba labai blogai vertina savo gebėjimą neišleisti daugiau,
nei uždirba, o 36 proc. respondentų, praradę pagrindinį pajamų šaltinį, iš savo santaupų neišgyventų
ilgiau nei mėnesį.
♦ 33 proc. žmonių per praėjusius 12 mėn. susidūrė su padėtimi, kai jų pajamos nepadengė
pragyvenimo išlaidų.
♦ Susidūrusi su finansiniais sunkumais, didžioji dalis respondentų buvo linkusi skolintis: 46
proc. pasiskolino iš šeimos narių arba draugų, 8 proc. ėmė avansą, o 7 proc. apklaustųjų
pasiėmė asmeninę paskolą iš finansinių paskolų teikėjo (įskaitant banko, kredito unijos paskolas
arba smulkųjį kreditą), 3 proc. atsakiusiųjų, kad gautų grynųjų pinigų, naudojosi kredito
kortele.
♦ Į klausimą, ar per pastaruosius 12 mėn. asmeniškai ėmė kreditą arba skolinosi kasdienio
vartojimo tikslais (galimi keli atsakymai), 6 proc. respondentų atsakė, kad kreditą ėmė sąskaitoms
apmokėti, 3 proc. – sumokėti už maistą, 2 proc. – kasdienėms išlaidoms, 2 proc. –
spontaniškiems pirkiniams, 1 proc. – paremti draugus arba šeimos narius, o 0,3 proc. – dovanoms.
54 proc. apklaustųjų, pasiskolinusių šiais tikslais, atsakė, kad per paskutinius 12
mėn. kreditu naudojosi kartą, 25 proc. – nuo 2 iki 5 kartų, 18 proc. – daugiau nei 5 kartus.
♦ Iš viso į klausimą apie skolinimąsi kasdienio vartojimo tikslais teigiamai atsakė 9,7 proc.
visų apklaustųjų.
Tyrimo metu į klausimą, kokias didžiausias metines palūkanas moka už naudojamą kredito
kortelę, smulkųjį kreditą, vartojimo paskolą, lizingą (išperkamąją nuomą), daugiausia – 36 proc. –
gyventojų atsakė, kad už kreditą moka iki 5 proc. palūkanų, trečdalis – 31 proc – teigė, kad nuo 5
iki 10 proc., 24 proc. nurodė daugiau nei 10–15 proc., tik 9 proc. – daugiau nei 15 proc. Įvertinus
apklaustųjų pateiktus palūkanų dydžius, apskaičiuotos vidutinės palūkanos siekia 8,22 proc.
Apibendrinant namų ūkio skolas, galima teigti, kad dauguma Lietuvos gyventojų, susidūrusi
su finansiniais sunkumais, stengiasi mažinti išlaidas (44 proc.) arba pasirenka skolinimąsi. Didžiausią
nerimą kelia didelis jaunų (iki 25 m.) asmenų, sudariusių smulkiųjų vartojimo kreditų
sutartis, skaičius – net 36 proc. Atsakydama įės, turi būti mažas
pajamas gaunantys asmenys ir jauni žmonės, siekiant paskatinti jų atsakingą elgesį imant vartojimo
kreditus ir mokyti suvokti tokio skolinimosi tikrąją kainą.
Visą 2012-2016 metų finansinio švietimo koncepciją rasite paspaudę šią nuorodą: http://www.lb.lt/n21049/finansinio_svietimo_koncepcija.pdf