Kas ketvirtas lietuvis, priimdamas finansinius sprendimus, labiausiai remiasi savo patirtimi ir tik kas septintas konsultuojasi su finansų ekspertais. Tyrimas taip pat atskleidė, kad patarimo į profesionalų finansų ir investavimo specialistą kreipiasi labiau išsilavinę žmonės, nors turėtų būti atvirkščiai. Kaip rodo „INVL Asset Management“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa, 40 proc. apklaustųjų finansiniais klausimais nesikonsultuoja – remiasi savo patirtimi. 15 proc. respondentų, norėdami pasitarti finansiniais klausimais, labiausiai pasitiki banko ar finansinės įstaigos konsultantu, 14 proc. – sutuoktiniu. „Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo lygis po truputį kyla, tačiau, lyginant su kitomis Europos šalimis, vis dar gerokai nuo jų atsiliekame. Nepaisant to, lietuviai, ypač vyrai ir vyresni nei 56 metų gyventojai, išlieka drąsūs patys priimti finansinius sprendimus. Būtent menkas finansinis išprusimas tampa priežastimi, kodėl nelinkstama konsultuotis su ekspertais, nors išsivysčiusiose šalyse yra įprasta praktika kiekvienam turėti asmeninius bankininkus ir finansų konsultantus“, – sako „INVL Pensija“ vadovė dr. Dalia Kolmatsui. Daugumos šalių patirtis rodo, jog mažiau išsilavinusių žmonių finansiniai sprendimai būna prastesni, nes jiems stinga žinių tinkamai įvertinti galimą sprendimų riziką ir naudą, sako ekspertė. Žmogus, priėmęs netinkamą finansinį sprendimą, nepasinaudos galimybėmis ir gali patirti nuostolių. Kaip parodė apklausa, banko ar finansinės įstaigos konsultantą renkasi 26-55 m. apklaustieji, aukščiausio išsimokslinimo atstovai ir miestų gyventojai. D. Kolmatsui teigimu, paradoksalu, bet didesnį poreikį pasikonsultuoti su finansų ir investavimo profesionalais jaučia gerokai labiau išsilavinę žmonės, nors turėtų būti atvirkščiai. „Labiau finansų klausimais besidomintys žmonės daugiau supranta ir įvertina galimas rizikas bei grėsmes prarasti pinigus neįvertinus rinkų svyravimų, ekonomikos ciklo ir panašiai. Išsilavinę žmonės supranta, kad tinkamai sudėliotas asmeninių ar šeimos finansų planas garantuoja ilgalaikį stabilumą ir geriau apsaugo nuo rizikos. Mažiau išsilavinę linkę labiau rizikuoti, jiems tai – lyg loterijos bilietas, kai jį nusipirkus tikima sėkme išlošti milijoną. Bet juk pajutus danties skausmą, gydytis einame ne pas sutuoktinį ar gydomės patys, o kreipiamės pas odontologą, profesionalą, kuris geriausiai žino, kaip jums padėti“, – sako ekspertė. Įdomu tai, kad nors sutuoktiniu pasitiki dar beveik kas septintas (14 proc.) tyrime dalyvavęs gyventojas, tačiau tai – žemiausias rodiklis nuo 2016 metų, kai sutuoktiniu pasitikėjo 26 proc. respondentų. Šis rodiklis kasmet nuosekliai mažėja. „Tyrimo duomenimis, su sutuoktiniu linkusios konsultuotis moterys. Tačiau nuosekliam rodiklio mažėjimui įtakos galėjo turėti tai, kad moterys Lietuvoje tampa vis labiau finansiškai nepriklausomos ir pačios savarankiškai priima sprendimus. Matome, kad vis daugiau išsilavinusių moterų užima vadovaujamas pozicijas įmonėse, daugiau moterų tvarko ne tik namų finansus, bet ir pačios investuoja“, – teigia D. Kolmatsui. Beje, jei su sutuoktiniu linkusios konsultuotis moterys, tai su tėvais – jauniausi (18-25 m.) ir žemiausią išsimokslinimą turintys tyrimo dalyviai. „Normalu, kad jaunimui dar trūksta pakankamų finansinių žinių svarbiems sprendimams priimti, tačiau jų neturi ir mažiau finansiškai išprusę tėvai. Tėvai turbūt patars, kodėl negalima dėti visų kiaušinių į vieną pintinę, tačiau jų patarimas dėl pinigų panaudojimo gali būti ne pats geriausias. Taigi, jei kyla klausimų, kaip elgtis su finansais, verta svarbius klausimus aptarti su profesionaliais ekspertais“, – sako D. Kolmatsui. Anot jos, pasitikėti ekspertais verta dėl daugybės priežasčių: profesionalai įvertins ir suvaldys visas rizikas, ieškos geriausių sprendimų, kurių dėka žmogaus sukauptas turtas nenuvertėtų. Suprantama, kad žmonėms gali kilti nemažai sunkumų, kaip planuoti ir paskirstyti finansus, ypač investuojant ilgam laikotarpiui. Ir net nusprendus taupyti ateičiai, norisi patarimo, kiek lėšų ir į ką investuoti. „Noriu padrąsinti žmones drąsiau kreiptis patarimo į specialistus. Juk net ir profesionalūs investuotojai, daugiametę patirtį sukaupę pensijų ar investicinių fondų valdytojai, tariasi tarpusavyje ir ieško geriausio sprendimo, kaip efektyviau įdarbinti jiems patikėtą finansinį turtą ir turėti didesnę grąžą, apsaugoti turtą nuo infliacijos ar didelių svyravimų rinkose. Pavyzdžiui mūsų komandoje, klientų turtu rūpinasi daugiau nei 25 žmonės, turintys daugiau nei 10 metų patirties ir pelnę tarptautinį pripažinimą – tai viena didžiausių ir labiausiai patyrusių komandų regione, kurios tikslas yra padėti klientams auginti jų turimus pinigus. Todėl ragintume nepriimti svarbių finansinių sprendimų nepasitarus“, – sako ekspertė. Turto valdymo bendrovės Lietuvoje „INVL Asset Management“ užsakymu apklausą 2021 metų gegužę atliko „Spinter tyrimai“. Joje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Šaltinis: invl.com
2021.12.21
Kas ketvirtas lietuvis, priimdamas finansinius sprendimus, labiausiai remiasi savo patirtimi ir tik kas septintas konsultuojasi su finansų ekspertais. Tyrimas taip pat atskleidė, kad patarimo į profesionalų finansų ir investavimo specialistą kreipiasi labiau išsilavinę žmonės, nors turėtų būti atvirkščiai. Kaip rodo „INVL Asset Management“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa, 40 proc. apklaustųjų finansiniais klausimais nesikonsultuoja – remiasi savo patirtimi. 15 proc. respondentų, norėdami pasitarti finansiniais klausimais, labiausiai pasitiki banko ar finansinės įstaigos konsultantu, 14 proc. – sutuoktiniu. „Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo lygis po truputį kyla, tačiau, lyginant su kitomis Europos šalimis, vis dar gerokai nuo jų atsiliekame. Nepaisant to, lietuviai, ypač vyrai ir vyresni nei 56 metų gyventojai, išlieka drąsūs patys priimti finansinius sprendimus. Būtent menkas finansinis išprusimas tampa priežastimi, kodėl nelinkstama konsultuotis su ekspertais, nors išsivysčiusiose šalyse yra įprasta praktika kiekvienam turėti asmeninius bankininkus ir finansų konsultantus“, – sako „INVL Pensija“ vadovė dr. Dalia Kolmatsui. Daugumos šalių patirtis rodo, jog mažiau išsilavinusių žmonių finansiniai sprendimai būna prastesni, nes jiems stinga žinių tinkamai įvertinti galimą sprendimų riziką ir naudą, sako ekspertė. Žmogus, priėmęs netinkamą finansinį sprendimą, nepasinaudos galimybėmis ir gali patirti nuostolių. Kaip parodė apklausa, banko ar finansinės įstaigos konsultantą renkasi 26-55 m. apklaustieji, aukščiausio išsimokslinimo atstovai ir miestų gyventojai. D. Kolmatsui teigimu, paradoksalu, bet didesnį poreikį pasikonsultuoti su finansų ir investavimo profesionalais jaučia gerokai labiau išsilavinę žmonės, nors turėtų būti atvirkščiai. „Labiau finansų klausimais besidomintys žmonės daugiau supranta ir įvertina galimas rizikas bei grėsmes prarasti pinigus neįvertinus rinkų svyravimų, ekonomikos ciklo ir panašiai. Išsilavinę žmonės supranta, kad tinkamai sudėliotas asmeninių ar šeimos finansų planas garantuoja ilgalaikį stabilumą ir geriau apsaugo nuo rizikos. Mažiau išsilavinę linkę labiau rizikuoti, jiems tai – lyg loterijos bilietas, kai jį nusipirkus tikima sėkme išlošti milijoną. Bet juk pajutus danties skausmą, gydytis einame ne pas sutuoktinį ar gydomės patys, o kreipiamės pas odontologą, profesionalą, kuris geriausiai žino, kaip jums padėti“, – sako ekspertė. Įdomu tai, kad nors sutuoktiniu pasitiki dar beveik kas septintas (14 proc.) tyrime dalyvavęs gyventojas, tačiau tai – žemiausias rodiklis nuo 2016 metų, kai sutuoktiniu pasitikėjo 26 proc. respondentų. Šis rodiklis kasmet nuosekliai mažėja. „Tyrimo duomenimis, su sutuoktiniu linkusios konsultuotis moterys. Tačiau nuosekliam rodiklio mažėjimui įtakos galėjo turėti tai, kad moterys Lietuvoje tampa vis labiau finansiškai nepriklausomos ir pačios savarankiškai priima sprendimus. Matome, kad vis daugiau išsilavinusių moterų užima vadovaujamas pozicijas įmonėse, daugiau moterų tvarko ne tik namų finansus, bet ir pačios investuoja“, – teigia D. Kolmatsui. Beje, jei su sutuoktiniu linkusios konsultuotis moterys, tai su tėvais – jauniausi (18-25 m.) ir žemiausią išsimokslinimą turintys tyrimo dalyviai. „Normalu, kad jaunimui dar trūksta pakankamų finansinių žinių svarbiems sprendimams priimti, tačiau jų neturi ir mažiau finansiškai išprusę tėvai. Tėvai turbūt patars, kodėl negalima dėti visų kiaušinių į vieną pintinę, tačiau jų patarimas dėl pinigų panaudojimo gali būti ne pats geriausias. Taigi, jei kyla klausimų, kaip elgtis su finansais, verta svarbius klausimus aptarti su profesionaliais ekspertais“, – sako D. Kolmatsui. Anot jos, pasitikėti ekspertais verta dėl daugybės priežasčių: profesionalai įvertins ir suvaldys visas rizikas, ieškos geriausių sprendimų, kurių dėka žmogaus sukauptas turtas nenuvertėtų. Suprantama, kad žmonėms gali kilti nemažai sunkumų, kaip planuoti ir paskirstyti finansus, ypač investuojant ilgam laikotarpiui. Ir net nusprendus taupyti ateičiai, norisi patarimo, kiek lėšų ir į ką investuoti. „Noriu padrąsinti žmones drąsiau kreiptis patarimo į specialistus. Juk net ir profesionalūs investuotojai, daugiametę patirtį sukaupę pensijų ar investicinių fondų valdytojai, tariasi tarpusavyje ir ieško geriausio sprendimo, kaip efektyviau įdarbinti jiems patikėtą finansinį turtą ir turėti didesnę grąžą, apsaugoti turtą nuo infliacijos ar didelių svyravimų rinkose. Pavyzdžiui mūsų komandoje, klientų turtu rūpinasi daugiau nei 25 žmonės, turintys daugiau nei 10 metų patirties ir pelnę tarptautinį pripažinimą – tai viena didžiausių ir labiausiai patyrusių komandų regione, kurios tikslas yra padėti klientams auginti jų turimus pinigus. Todėl ragintume nepriimti svarbių finansinių sprendimų nepasitarus“, – sako ekspertė. Turto valdymo bendrovės Lietuvoje „INVL Asset Management“ užsakymu apklausą 2021 metų gegužę atliko „Spinter tyrimai“. Joje dalyvavo daugiau kaip tūkstantis šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Šaltinis: invl.com
Finansiniais klausimais labiausiai pasitiki savo patirtimi ir tik 15 proc. ekspertais
21
Gru