Euras skatins gyventojus dažniau atsiskaityti kortele

2014-08-28    Vienas didžiausių iššūkių eurui besirengiantiems Lietuvos prekybininkams
yra pasiruošti dviejų valiutų – litų ir eurų – cirkuliavimo
laikotarpiui sausio mėnesį. Dvi pirmąsias sausio mėnesio savaites
pirkėjai galės atsiskaityti ir litais, ir eurais, o grąža turės būti
atiduodama vien eurais. „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos
duomenimis, trečdalis apklaustų įmonių mano, kad išaugs klientų poreikis
atsiskaityti negrynaisiais pinigais. Liepos mėnesį atlikta Lietuvoje veikiančių prekybos ir paslaugų įmonių
apklausa parodė, kad 36 proc. apklaustų įmonių mano, kad euras padidins
atsiskaitymo mokėjimo kortele apimtis. Panaši dalis įmonių (33 proc.)
augimo nesitiki, 31 proc. nuomonės neturėjo. Šią vasarą „Swedbank“ užsakymu atliktos reprezentatyvios apklausos
duomenimis, gyventojai taip pat pripažįsta, kad atsiskaityti banko
mokėjimo kortele euro įvedimo metu bus patogiau.Taip mano net 76 proc.
šalies gyventojų.   Skaitytuvus planuoja įsigyti 14 proc. įmonių „Mūsų kolegų latvių patirtis rodo, kad atsiskaitymai euro įvedimo metu
Latvijoje išaugo 20 proc. Panašų augimą, ko gero, matysime ir Lietuvoje.
Santaupų grynaisiais neturintys gyventojai ypač pereinamuoju
laikotarpiu rinksis mokėti kortele, nes atsiskaityti be grynųjų bus
paprasčiau, nereikės mintyse atlikinėti konvertavimo kalkuliacijų ir
tikrinti, ar atiduodama grąža yra teisinga“, – pastebi „Swedbank“ Lėšų
valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius Deimantas
Trumpickas. Visgi verslo tyrimo duomenimis, tik 14 proc. prekybos ir paslaugų
įmonių, kurių klientai dar negali atsiskaityti banko mokėjimo kortele,
svarsto galimybę per artimiausius metus įsigyti kortelių skaitytuvus.
Galimybę savo klientams atsiskaityti mokėjimo kortele šiuo metu sudaro
63 proc. tyrime dalyvavusių įmonių, likusi dalis atsiskaitymus vykdo tik
grynaisiais arba grynaisiais ir internetu.   Kortele – ir už mažos vertės pirkinius Gyventojų apklausos duomenis, šiuo metu mokėjimo kortelėmis atsiskaito
64 proc. šalies gyventojų. Kortele visada, kai tik yra tokia galimybė,
atsiskaito 13 proc. lietuvių. Dar tiek pat, 12 proc., kortele atsiskaito
tuomet, kai pirkinio vertė siekia ne mažiau kaip 10 litų. 16 proc.
gyventojų kortelę išsitraukia, kai moka už ne mažiau kaip 50 litų
kainuojantį pirkinį. 5 proc. gyventojų kortele pasinaudoja tik tais
atvejais, jei mokėtina suma perkopia 500 litų ribą. Dažniausiai, kai tik įmanoma, kortele susimoka 26-35 metų amžiaus šeimos
nesukūrę didžiųjų miestų gyventojai, turintys aukštąjį arba nebaigtą
aukštąjį išsilavinimą. Daugiausia tokių gyventojų gyvena Alytaus
apskrityje – beveik 26 proc. apklaustųjų atsakė visada atsiskaitantys
banko kortele. Vilniaus apskrityje taip atsakiusiųjų buvo 19 proc.,
Klaipėdos – beveik 11 proc., Kauno – 10 proc. gyventojų. Mažiausiai –
Tauragės apskrityje. Čia kortele visur, kur tik yra galimybė, atsiskaito
vos 2 proc. gyventojų.   Verta mokytis iš kaimynų D. Trumpickas primena, kad gyventojai turėtų pasirūpinti namuose
sukauptomis santaupomis nelaukdami metų pabaigos. „Kaip rodo Latvijos
patirtis, apdairiausiai elgsis tie gyventojai, kurie arba gerokai iš
anksto išspręs turimų grynųjų keitimo klausimą, įnešdami pinigus į savo
sąskaitas, arba palauks pereinamojo laikotarpio pabaigos, užuot
lūkuriavę bankų padaliniuose po kelias valandas“, – pabrėžia banko
atstovas. Litus į eurus gyventojai galės be papildomų mokesčių
išsikeisti visą 2015-ųjų pusmetį komercinių bankų padaliniuose, vėliau –
Lietuvos banko kasose.   Sumažinti grynųjų kiekį apyvartoje „Swedbank“ specialistas taip pat primena, kad verslo įmonės jau dabar
turėtų būti įvertinusios, kaip tvarkysis su didesniais grynųjų pinigų
kiekiais šių metų pabaigoje ir 2015 m. sausį. „Latvijoje gyventojai, nenorėdami stovėti eilėse bankuose, pereinamuoju
laikotarpiu senąją valiutą keitėsi ir prekybos vietose – už prekes
atsiskaitydami latais, o grąžą gaudami jau eurais. Tam turėtų ruoštis ir
Lietuvos prekybininkai. Iššūkis didesnis, kadangi Lietuvoje, palyginus
su Estija ir Latvija, cirkuliuoja didesni grynųjų pinigų kiekiai. Tad
viena iš galimybių prekybininkams – aktyviau skatinti savo pirkėjus
naudotis mokėjimo kortelėmis, o ten, kur tokios galimybės nėra, ją
pasiūlyti“, – apibendrino D. Trumpickas. Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą „Swedbank“ užsakymu
visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko
birželio 16–25 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1010 18-75 metų amžiaus
respondentų iš visos Lietuvos. Šalies įmonių tyrimą „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko liepos
4–11 dienomis. Buvo apklaustos 207 šalyje veikiančios prekybos ir
paslaugų įmonės. 2014-08-28    Vienas didžiausių iššūkių eurui besirengiantiems Lietuvos prekybininkams
yra pasiruošti dviejų valiutų – litų ir eurų – cirkuliavimo
laikotarpiui sausio mėnesį. Dvi pirmąsias sausio mėnesio savaites
pirkėjai galės atsiskaityti ir litais, ir eurais, o grąža turės būti
atiduodama vien eurais. „Swedbank“ užsakymu atliktos apklausos
duomenimis, trečdalis apklaustų įmonių mano, kad išaugs klientų poreikis
atsiskaityti negrynaisiais pinigais. Liepos mėnesį atlikta Lietuvoje veikiančių prekybos ir paslaugų įmonių
apklausa parodė, kad 36 proc. apklaustų įmonių mano, kad euras padidins
atsiskaitymo mokėjimo kortele apimtis. Panaši dalis įmonių (33 proc.)
augimo nesitiki, 31 proc. nuomonės neturėjo. Šią vasarą „Swedbank“ užsakymu atliktos reprezentatyvios apklausos
duomenimis, gyventojai taip pat pripažįsta, kad atsiskaityti banko
mokėjimo kortele euro įvedimo metu bus patogiau.Taip mano net 76 proc.
šalies gyventojų.   Skaitytuvus planuoja įsigyti 14 proc. įmonių „Mūsų kolegų latvių patirtis rodo, kad atsiskaitymai euro įvedimo metu
Latvijoje išaugo 20 proc. Panašų augimą, ko gero, matysime ir Lietuvoje.
Santaupų grynaisiais neturintys gyventojai ypač pereinamuoju
laikotarpiu rinksis mokėti kortele, nes atsiskaityti be grynųjų bus
paprasčiau, nereikės mintyse atlikinėti konvertavimo kalkuliacijų ir
tikrinti, ar atiduodama grąža yra teisinga“, – pastebi „Swedbank“ Lėšų
valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius Deimantas
Trumpickas. Visgi verslo tyrimo duomenimis, tik 14 proc. prekybos ir paslaugų
įmonių, kurių klientai dar negali atsiskaityti banko mokėjimo kortele,
svarsto galimybę per artimiausius metus įsigyti kortelių skaitytuvus.
Galimybę savo klientams atsiskaityti mokėjimo kortele šiuo metu sudaro
63 proc. tyrime dalyvavusių įmonių, likusi dalis atsiskaitymus vykdo tik
grynaisiais arba grynaisiais ir internetu.   Kortele – ir už mažos vertės pirkinius Gyventojų apklausos duomenis, šiuo metu mokėjimo kortelėmis atsiskaito
64 proc. šalies gyventojų. Kortele visada, kai tik yra tokia galimybė,
atsiskaito 13 proc. lietuvių. Dar tiek pat, 12 proc., kortele atsiskaito
tuomet, kai pirkinio vertė siekia ne mažiau kaip 10 litų. 16 proc.
gyventojų kortelę išsitraukia, kai moka už ne mažiau kaip 50 litų
kainuojantį pirkinį. 5 proc. gyventojų kortele pasinaudoja tik tais
atvejais, jei mokėtina suma perkopia 500 litų ribą. Dažniausiai, kai tik įmanoma, kortele susimoka 26-35 metų amžiaus šeimos
nesukūrę didžiųjų miestų gyventojai, turintys aukštąjį arba nebaigtą
aukštąjį išsilavinimą. Daugiausia tokių gyventojų gyvena Alytaus
apskrityje – beveik 26 proc. apklaustųjų atsakė visada atsiskaitantys
banko kortele. Vilniaus apskrityje taip atsakiusiųjų buvo 19 proc.,
Klaipėdos – beveik 11 proc., Kauno – 10 proc. gyventojų. Mažiausiai –
Tauragės apskrityje. Čia kortele visur, kur tik yra galimybė, atsiskaito
vos 2 proc. gyventojų.   Verta mokytis iš kaimynų D. Trumpickas primena, kad gyventojai turėtų pasirūpinti namuose
sukauptomis santaupomis nelaukdami metų pabaigos. „Kaip rodo Latvijos
patirtis, apdairiausiai elgsis tie gyventojai, kurie arba gerokai iš
anksto išspręs turimų grynųjų keitimo klausimą, įnešdami pinigus į savo
sąskaitas, arba palauks pereinamojo laikotarpio pabaigos, užuot
lūkuriavę bankų padaliniuose po kelias valandas“, – pabrėžia banko
atstovas. Litus į eurus gyventojai galės be papildomų mokesčių
išsikeisti visą 2015-ųjų pusmetį komercinių bankų padaliniuose, vėliau –
Lietuvos banko kasose.   Sumažinti grynųjų kiekį apyvartoje „Swedbank“ specialistas taip pat primena, kad verslo įmonės jau dabar
turėtų būti įvertinusios, kaip tvarkysis su didesniais grynųjų pinigų
kiekiais šių metų pabaigoje ir 2015 m. sausį. „Latvijoje gyventojai, nenorėdami stovėti eilėse bankuose, pereinamuoju
laikotarpiu senąją valiutą keitėsi ir prekybos vietose – už prekes
atsiskaitydami latais, o grąžą gaudami jau eurais. Tam turėtų ruoštis ir
Lietuvos prekybininkai. Iššūkis didesnis, kadangi Lietuvoje, palyginus
su Estija ir Latvija, cirkuliuoja didesni grynųjų pinigų kiekiai. Tad
viena iš galimybių prekybininkams – aktyviau skatinti savo pirkėjus
naudotis mokėjimo kortelėmis, o ten, kur tokios galimybės nėra, ją
pasiūlyti“, – apibendrino D. Trumpickas. Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą „Swedbank“ užsakymu
visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko
birželio 16–25 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1010 18-75 metų amžiaus
respondentų iš visos Lietuvos. Šalies įmonių tyrimą „Swedbank“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atliko liepos
4–11 dienomis. Buvo apklaustos 207 šalyje veikiančios prekybos ir
paslaugų įmonės.