Emigrantų Lietuva: kurie iš jų grįžta

2013-08-05   Beveik du trečdalius Lietuvos šeimų tiesiogiai palietė emigracija.
Laimės svetur ieškančių ar ieškojusių šeimos narių neturi tik apie 35
proc. Lietuvos gyventojų. Likę 65 proc. emigraciją mato iš labai arti. R. Rudzkis: pozityvaus lūžio kol kas nematyti Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas bei premjero visuomeninis konsultantas Rimantas Rudzkis
DELFI teigė, jog apklausos duomenys iš esmės atitinka oficialiąją
emigracijos statistiką. Esą eilinis šalies gyventojas savo šeimos ratui
galėtų priskirti maždaug 8 asmenis, ir tikimybė, kad bent vienas iš jų
ragavo ar teberagauja emigranto duonos, yra pakankamai didelė. „Jeigu žiūrėti Statistikos departamento duomenis, iš tiesų
yra iš Lietuvos keli šimtai tūkstančių išvažiavusiųjų. (…) Apklausa
taip ir turėjo parodyti“, – sakė R. Rudzkis. Pasak jo, kiek
optimistiškiau nuteikia sugrįžusiųjų statistika. Tačiau šis skaičius esą
dar nereiškia lūžio emigracijos srautuose – juolab, kad daugelis į
tėvynę grįžta dėl pašlijusios Vakarų Europos valstybių ekonomikos. „Statistikos
departamento duomenys tikrai rodo, kad grįžtančiųjų šiuo metu yra
gerokai daugiau negu buvo prieš kelerius metus. Klausimas, ar tai rodo
lūžį emigracijos tendencijose. Atsakymas – neaišku. Todėl, kad dabar
visi daug stropiau deklaruoja gyvenamąją vietą (dėl privalomojo
sveikatos draudimo mokesčio – DELFI). (…) Grįžimas į Lietuvą
sustiprėjo, o tai, aišku, džiugu. O priežastis, matyt, dėl to, kad
blogėja padėtis Vakarų Europoje. Didele dalimi blogėja ir situacija su
socialine parama, kas labai viliojo dalį lietuvių į Vakarus. Vakarų
šalys labai griežtina savo socialinę politiką. Be to, ten stipriai
išaugęs nedarbas. Tiesiog tai blogina lietuvių padėtį Vakaruose. O
Lietuvoje darbo rinkoje padėtis gerėja“, – dėstė R. Rudzkis.   Vilioja lietuvių bendruomenės ir skandinaviškos pašalpos Apklausos
dalyvių taip pat teirautasi, kokiose šalyse gyvena jų artimieji. Liūto
dalis apklaustųjų nurodė dvi neabejotinai populiariausias emigrantų iš
Lietuvos „stoteles“: Didžiąją Britaniją (38,3 proc.) ir Airiją (25,4
proc.). Trečia pagal populiarumą šalis – pavydėtinomis pensijomis lietuvius masinanti Norvegija. Į šią Skandinavijos šalį emigravusių giminaičių turi 16,5 proc. apklastųjų. Giminaičių JAV turi 7,4 proc. respondentų, šiek tiek mažiau – Vokietijoje.     R.
Rudzkio teigimu, šie skaičiai visiškai nestebina. Esą Didžiąją
Britaniją ar Airiją emigrantai renkasi ne tik dėl algų, bet ir dėl
gausių tautiečių bendruomenių šiose šalyse. O Norvegija, anot jo,
vilioja didelėmis algomis ir įspūdingomis socialinėmis išmokomis. „Britiškos
algos, žinoma, vilioja. Bet stipri priežastis yra ir tai, kad ten jau
susidariusi savotiška lietuvių diaspora. Kai susidaro pakankamai didelė
kritinė masė, tada į tą vietą emigruoti pasidaro patraukliau. (…) Tai,
kad susidarė lietuvių salelės Anglijoje ir Airijoje, aišku, yra
papildoma priežastis, dėl ko į šitas šalis padidintas emigracijos
srautas. O Norvegija išsiskiria, žinoma, labai aukštais
atlyginimais. Ir socialine parama. Ir atlyginimai ten didesni negu
Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje, ir socialinės garantijos
stipresnės“, – sakė R. Rudzkis.   Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“
šių metų birželio 17-25 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko
viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75
metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas
vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose,
išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu
buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas
proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.   Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! 2013-08-05   Beveik du trečdalius Lietuvos šeimų tiesiogiai palietė emigracija.
Laimės svetur ieškančių ar ieškojusių šeimos narių neturi tik apie 35
proc. Lietuvos gyventojų. Likę 65 proc. emigraciją mato iš labai arti. R. Rudzkis: pozityvaus lūžio kol kas nematyti Vilniaus universiteto profesorius, ekonomistas bei premjero visuomeninis konsultantas Rimantas Rudzkis
DELFI teigė, jog apklausos duomenys iš esmės atitinka oficialiąją
emigracijos statistiką. Esą eilinis šalies gyventojas savo šeimos ratui
galėtų priskirti maždaug 8 asmenis, ir tikimybė, kad bent vienas iš jų
ragavo ar teberagauja emigranto duonos, yra pakankamai didelė. „Jeigu žiūrėti Statistikos departamento duomenis, iš tiesų
yra iš Lietuvos keli šimtai tūkstančių išvažiavusiųjų. (…) Apklausa
taip ir turėjo parodyti“, – sakė R. Rudzkis. Pasak jo, kiek
optimistiškiau nuteikia sugrįžusiųjų statistika. Tačiau šis skaičius esą
dar nereiškia lūžio emigracijos srautuose – juolab, kad daugelis į
tėvynę grįžta dėl pašlijusios Vakarų Europos valstybių ekonomikos. „Statistikos
departamento duomenys tikrai rodo, kad grįžtančiųjų šiuo metu yra
gerokai daugiau negu buvo prieš kelerius metus. Klausimas, ar tai rodo
lūžį emigracijos tendencijose. Atsakymas – neaišku. Todėl, kad dabar
visi daug stropiau deklaruoja gyvenamąją vietą (dėl privalomojo
sveikatos draudimo mokesčio – DELFI). (…) Grįžimas į Lietuvą
sustiprėjo, o tai, aišku, džiugu. O priežastis, matyt, dėl to, kad
blogėja padėtis Vakarų Europoje. Didele dalimi blogėja ir situacija su
socialine parama, kas labai viliojo dalį lietuvių į Vakarus. Vakarų
šalys labai griežtina savo socialinę politiką. Be to, ten stipriai
išaugęs nedarbas. Tiesiog tai blogina lietuvių padėtį Vakaruose. O
Lietuvoje darbo rinkoje padėtis gerėja“, – dėstė R. Rudzkis.   Vilioja lietuvių bendruomenės ir skandinaviškos pašalpos Apklausos
dalyvių taip pat teirautasi, kokiose šalyse gyvena jų artimieji. Liūto
dalis apklaustųjų nurodė dvi neabejotinai populiariausias emigrantų iš
Lietuvos „stoteles“: Didžiąją Britaniją (38,3 proc.) ir Airiją (25,4
proc.). Trečia pagal populiarumą šalis – pavydėtinomis pensijomis lietuvius masinanti Norvegija. Į šią Skandinavijos šalį emigravusių giminaičių turi 16,5 proc. apklastųjų. Giminaičių JAV turi 7,4 proc. respondentų, šiek tiek mažiau – Vokietijoje.     R.
Rudzkio teigimu, šie skaičiai visiškai nestebina. Esą Didžiąją
Britaniją ar Airiją emigrantai renkasi ne tik dėl algų, bet ir dėl
gausių tautiečių bendruomenių šiose šalyse. O Norvegija, anot jo,
vilioja didelėmis algomis ir įspūdingomis socialinėmis išmokomis. „Britiškos
algos, žinoma, vilioja. Bet stipri priežastis yra ir tai, kad ten jau
susidariusi savotiška lietuvių diaspora. Kai susidaro pakankamai didelė
kritinė masė, tada į tą vietą emigruoti pasidaro patraukliau. (…) Tai,
kad susidarė lietuvių salelės Anglijoje ir Airijoje, aišku, yra
papildoma priežastis, dėl ko į šitas šalis padidintas emigracijos
srautas. O Norvegija išsiskiria, žinoma, labai aukštais
atlyginimais. Ir socialine parama. Ir atlyginimai ten didesni negu
Airijoje ir Didžiojoje Britanijoje, ir socialinės garantijos
stipresnės“, – sakė R. Rudzkis.   Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“
šių metų birželio 17-25 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko
viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75
metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas
vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 65 atrankiniuose taškuose,
išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu
buvo apklausti 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas
proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida – 3,1 proc.   Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!