Du trečdaliai lietuvių norėtų matyti vedusius kunigus

69 proc. lietuvių nusivylę šiandieninės Bažnyčios hierarchų požiūriu į kontracepciją, skyrybas, antrą santuoką bei kunigų celibatą ir tik 20 proc. palaiko išpažįstamų vertybių nuoseklumą ir mano, kad tai Bažnyčios mokymo stiprybė. Tokie DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos rezultatai verčia susimąstyti apie tikrąją Bažnyčios įtaką eilinių žmonių gyvenimui. Anot tyrinėtojų, kai religinės tiesos gerokai atsilieka nuo septynmyliais žingsniais lekiančios visuomenės, jos tampa formaliais draudimais, kurie Dievą paverčia pavydžiu, sadistišku gyvenimo pilnatvės ribotoju. Moterys dažniau pasisako už vertybių pastovumą Kaip parodė apklausa, jaunesnio ir vidutinio amžiaus žmonės, gaunantys didesnes pajamas, taip pat didmiesčių gyventojai dažniau pasisako už tai, kad Bažnyčia revizuotų savo požiūrį, labiau jį pritaikytų gyvenimo realijoms. Tuo tarpu moterys bei vyresnio amžiaus respondentai dažniau linkę manyti, kad vertybių nuoseklumas ir yra Bažnyčios mokymo stiprybė. Iš tų, kurie mano, kad Bažnyčiai keistis būtina, net 72 proc. nurodė celibato panaikinimą. Turbūt nieko keista, turint omeny, kad pastaruoju metu viso pasaulio žiniasklaidoje buvo plačiai aptarinėjamas kunigų pedofilijos skandalas. O ką jau kalbėti apie visų tautų folklore sklandančius anekdotus apie tariamą kunigų skaistybę. 47 proc. respondentų norėtų, kad Bažnyčia pakeistų požiūrį į skyrybas bei antrą santuoką, iš kurių nei viena, nei kita šiuo metu nepripažįstama, 44 proc. tikėtųsi šiuolaikiškesnio požiūrio į gimstamumo valdymą kontracepcijos pagalba. Anot Dialogo kultūros instituto vadovo Rimanto Meškėno, šiuolaikinė visuomenė, be abejo, nėra tokia pati, kokia buvo prieš keliolika ar kelis amžius, ar net prieš atsirandant internetui, kuris susiejo žmones iki šiol nepatirtais tarpusavio priklausomybės ryšiais. Šiandien žmogus pajėgus suprasti daug daugiau nei vien tik paklusnumo reikalaujančias išvadas. Jam pačiam įdomu sužinoti vertybių priežastis ir patikrinti jų vertę. Pats gyvenimas reikalauja keistis ir vystytis. Tiek atskiras žmogus, tiek visuomenė, tiek Bažnyčia negali užsikonservuoti, tik verkšlendama gerų praėjusių laikų, kol, kaip biblinio personažo Loto žmona, besigręžiodama atgal pavirs į druskos stulpą. Juolab kad internetinio „skaidrumo“ laikai neleidžia taip lengvai apsigaudinėti ir apgaudinėti kitus, kaip buvome įpratę. Vis labiau aiškėja, kokie esame patys, kokia visuomenė, kokia Bažnyčia, koks žmogus. Ir kuo toliau, tuo mažiau randame, kuo galėtume „didžiuotis“. „Tik atvirumas, noras išgirsti ir suprasti kitą gali padėti surasti pusiausvyrą santykiuose tarp skirtingų visuomenės grupių. Taip mes veikiame, keičiame, kuriame vienas kitą. Kas neatranda noro, drąsos, jėgų dalyvauti šitame žaidime, iškrenta iš jo ir iš gyvenimo. Bažnyčia, matydama savo reitingų kreives, šiandien, be abejo, turėtų skirti didesnį dėmesį santykiams su šiuolaikiniu žmogumi ir, kalbėdama bei mokydama apie pavienius gyvenimo aspektus, neužmiršti pati ir pasistengti atskleisti žmonėms, dėl ko visa tai, nepainioti tikslų su priemonėmis“, – įsitikinęs teologas. Kai „niekas nemato“, draudimai negalioja R. Meškėnas pastebi, kad žmonėms visada reikėjo išminties, kuri padėtų išmokti gyventi visavertį gyvenimą, mėgautis juo, padėtų išmokti priimti ir atiduoti. Visuomenei, kaip aklai bandai, reikia išminčių, kurie žino kur eiti, žino ėjimo prasmę ir savo pavyzdžiu gali padėti atrasti santykį su gyvenimo, meilės šaltiniu, pamokyti, kaip tame santykyje išlikti. Tada nereikėtų tiek draudimų ir būtų aiškiau, kaip elgtis vienoje ar kitoje, vis naujoje gyvenimiškoje situacijoje. „Manau, apie tai turėtų suktis ir krikščioniškas mokymas, ir tikinčiais save laikančių žmonių gyvenimas. Pametus iš akiračio svarbiausius dalykus, ant kurių viskas laikosi, belieka tik banalios, ties fiziologiniu lygmeniu užstrigusios temos, žmonėms nesuprantami, geriausiu atveju baimę ugdantys ribojimai. O draudimai, kurių prasmė nesuprantama, tampa formaliais, išoriškais, jie nesaugo žmogaus, „kai niekas nemato“. Dar blogiau – jie iškraipo veidą to, su kuriuo, kaip aukščiausiuoju standartu, žmonės tapatina moralines nuostatas, vertybes. Naivu tikėtis iš žmogaus, kad jis paklus tam (Dievui, Bažnyčiai), kurį jis suvokia kaip pavydų, sadistišką jo malonumų, gyvenimo pilnatvės ribotoją. Toks suvokimas kaip tik ir yra prielaida, pirmai galimybei pasitaikius, ja naudotis“, – teigė pašnekovas. Taigi ar verta Bažnyčiai būti įsikibusiai vertybių, į kurias visuomenės požiūris seniai pasikeitė? Kita vertus, kas nutiks su katalikybės ideologija, jei bus pakeistas į pamatines jos tiesas? Anot R. Meškėno, per istoriją Bažnyčios požiūris į įvairius dalykus ne kartą keitėsi. Tas pats celibatas kažkada nebuvo laikomas tokiu reikšmingu, o krikščionims ne katalikams ir dabar toks nėra. Taip pat keitėsi požiūris į vergovę, į mokslą, moterį, į kitas religijas ir į savo klaidas. Dažniausiai šis keitimasis nelemdavo jos griuvimo, o liudydavo gyvybingumą. Kaip manote, ar keičiantis visuomenei, Katalikų bažnyčia turėtų peržiūrėti savo požiūrį į visuomenės gyvenimo realijų nebeatitinkančius dalykus (kontracepciją, skyrybas, celibatą ir pan.)? (proc.)  Į ką visų pirma Bažnyčia turėtų keisti savo požiūrį ? (klausimas tik manantiems, kad Katalikų bažnyčia turėtų keistis kartu su visuomene, proc.)  Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų balandžio 22- 29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%. Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!  69 proc. lietuvių nusivylę šiandieninės Bažnyčios hierarchų požiūriu į kontracepciją, skyrybas, antrą santuoką bei kunigų celibatą ir tik 20 proc. palaiko išpažįstamų vertybių nuoseklumą ir mano, kad tai Bažnyčios mokymo stiprybė. Tokie DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos rezultatai verčia susimąstyti apie tikrąją Bažnyčios įtaką eilinių žmonių gyvenimui. Anot tyrinėtojų, kai religinės tiesos gerokai atsilieka nuo septynmyliais žingsniais lekiančios visuomenės, jos tampa formaliais draudimais, kurie Dievą paverčia pavydžiu, sadistišku gyvenimo pilnatvės ribotoju. Moterys dažniau pasisako už vertybių pastovumą Kaip parodė apklausa, jaunesnio ir vidutinio amžiaus žmonės, gaunantys didesnes pajamas, taip pat didmiesčių gyventojai dažniau pasisako už tai, kad Bažnyčia revizuotų savo požiūrį, labiau jį pritaikytų gyvenimo realijoms. Tuo tarpu moterys bei vyresnio amžiaus respondentai dažniau linkę manyti, kad vertybių nuoseklumas ir yra Bažnyčios mokymo stiprybė. Iš tų, kurie mano, kad Bažnyčiai keistis būtina, net 72 proc. nurodė celibato panaikinimą. Turbūt nieko keista, turint omeny, kad pastaruoju metu viso pasaulio žiniasklaidoje buvo plačiai aptarinėjamas kunigų pedofilijos skandalas. O ką jau kalbėti apie visų tautų folklore sklandančius anekdotus apie tariamą kunigų skaistybę. 47 proc. respondentų norėtų, kad Bažnyčia pakeistų požiūrį į skyrybas bei antrą santuoką, iš kurių nei viena, nei kita šiuo metu nepripažįstama, 44 proc. tikėtųsi šiuolaikiškesnio požiūrio į gimstamumo valdymą kontracepcijos pagalba. Anot Dialogo kultūros instituto vadovo Rimanto Meškėno, šiuolaikinė visuomenė, be abejo, nėra tokia pati, kokia buvo prieš keliolika ar kelis amžius, ar net prieš atsirandant internetui, kuris susiejo žmones iki šiol nepatirtais tarpusavio priklausomybės ryšiais. Šiandien žmogus pajėgus suprasti daug daugiau nei vien tik paklusnumo reikalaujančias išvadas. Jam pačiam įdomu sužinoti vertybių priežastis ir patikrinti jų vertę. Pats gyvenimas reikalauja keistis ir vystytis. Tiek atskiras žmogus, tiek visuomenė, tiek Bažnyčia negali užsikonservuoti, tik verkšlendama gerų praėjusių laikų, kol, kaip biblinio personažo Loto žmona, besigręžiodama atgal pavirs į druskos stulpą. Juolab kad internetinio „skaidrumo“ laikai neleidžia taip lengvai apsigaudinėti ir apgaudinėti kitus, kaip buvome įpratę. Vis labiau aiškėja, kokie esame patys, kokia visuomenė, kokia Bažnyčia, koks žmogus. Ir kuo toliau, tuo mažiau randame, kuo galėtume „didžiuotis“. „Tik atvirumas, noras išgirsti ir suprasti kitą gali padėti surasti pusiausvyrą santykiuose tarp skirtingų visuomenės grupių. Taip mes veikiame, keičiame, kuriame vienas kitą. Kas neatranda noro, drąsos, jėgų dalyvauti šitame žaidime, iškrenta iš jo ir iš gyvenimo. Bažnyčia, matydama savo reitingų kreives, šiandien, be abejo, turėtų skirti didesnį dėmesį santykiams su šiuolaikiniu žmogumi ir, kalbėdama bei mokydama apie pavienius gyvenimo aspektus, neužmiršti pati ir pasistengti atskleisti žmonėms, dėl ko visa tai, nepainioti tikslų su priemonėmis“, – įsitikinęs teologas. Kai „niekas nemato“, draudimai negalioja R. Meškėnas pastebi, kad žmonėms visada reikėjo išminties, kuri padėtų išmokti gyventi visavertį gyvenimą, mėgautis juo, padėtų išmokti priimti ir atiduoti. Visuomenei, kaip aklai bandai, reikia išminčių, kurie žino kur eiti, žino ėjimo prasmę ir savo pavyzdžiu gali padėti atrasti santykį su gyvenimo, meilės šaltiniu, pamokyti, kaip tame santykyje išlikti. Tada nereikėtų tiek draudimų ir būtų aiškiau, kaip elgtis vienoje ar kitoje, vis naujoje gyvenimiškoje situacijoje. „Manau, apie tai turėtų suktis ir krikščioniškas mokymas, ir tikinčiais save laikančių žmonių gyvenimas. Pametus iš akiračio svarbiausius dalykus, ant kurių viskas laikosi, belieka tik banalios, ties fiziologiniu lygmeniu užstrigusios temos, žmonėms nesuprantami, geriausiu atveju baimę ugdantys ribojimai. O draudimai, kurių prasmė nesuprantama, tampa formaliais, išoriškais, jie nesaugo žmogaus, „kai niekas nemato“. Dar blogiau – jie iškraipo veidą to, su kuriuo, kaip aukščiausiuoju standartu, žmonės tapatina moralines nuostatas, vertybes. Naivu tikėtis iš žmogaus, kad jis paklus tam (Dievui, Bažnyčiai), kurį jis suvokia kaip pavydų, sadistišką jo malonumų, gyvenimo pilnatvės ribotoją. Toks suvokimas kaip tik ir yra prielaida, pirmai galimybei pasitaikius, ja naudotis“, – teigė pašnekovas. Taigi ar verta Bažnyčiai būti įsikibusiai vertybių, į kurias visuomenės požiūris seniai pasikeitė? Kita vertus, kas nutiks su katalikybės ideologija, jei bus pakeistas į pamatines jos tiesas? Anot R. Meškėno, per istoriją Bažnyčios požiūris į įvairius dalykus ne kartą keitėsi. Tas pats celibatas kažkada nebuvo laikomas tokiu reikšmingu, o krikščionims ne katalikams ir dabar toks nėra. Taip pat keitėsi požiūris į vergovę, į mokslą, moterį, į kitas religijas ir į savo klaidas. Dažniausiai šis keitimasis nelemdavo jos griuvimo, o liudydavo gyvybingumą. Kaip manote, ar keičiantis visuomenei, Katalikų bažnyčia turėtų peržiūrėti savo požiūrį į visuomenės gyvenimo realijų nebeatitinkančius dalykus (kontracepciją, skyrybas, celibatą ir pan.)? (proc.)  Į ką visų pirma Bažnyčia turėtų keisti savo požiūrį ? (klausimas tik manantiems, kad Katalikų bažnyčia turėtų keistis kartu su visuomene, proc.)  Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų balandžio 22- 29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%. Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!