Du trečdaliai gyventojų nesutinka mokėti progresinių mokesčių

LLRI ekspertės Kaetanos Leontjevos teigimu, šis tyrimas ir jo rezultatai skiriasi nuo kitų tyrimų tuo, kad žmonėms buvo užduotas klausimas ne apie mokestį apskritai, bet apie tai, koks apmokestinimas turėtų būti taikomas jų pajamoms. „Tyrimo dalyviams užduotas klausimas buvo labiau suasmenintas, tikintis išgirsti gyventojų nuomonę apie tai, ar jie patys norėtų mokėti progresinius mokesčius. Du trečdaliai apklaustųjų atsakė neigiamai. Sakoma, kad progresiniai mokesčiai yra teisingi, ir gyventojai pageidauja jų įvedimo, tačiau retas tokio „teisingumo“ linki sau. Progresiniai mokesčiai populiarūs tiek, kiek žmonės galvoja, kad ne jie juos mokės. Su progresiniu savo pajamų apmokestinimu sutiktų tik kas penktas gyventojas,“ – teigia ekspertė. Progresinio pajamų apmokestinimo gyventojai nenori nepriklausomai nuo jų išsilavinimo, gyvenamosios vietos, amžiaus ar pagrindinio užsiėmimo. „Tik žemiausių pajamų vienam namų ūkio nariui kategorijoje skirtumas tarp norinčių ir nenorinčių mokėti progresinius mokesčius buvo mažesnis – už tokio mokesčio taikymą jų pajamoms pasisakė 42 proc., prieš – 49 proc. apklaustųjų. Tą paaiškintų tai, kad mažiausias pajamas vienam namų ūkio nariui (iki 500 Lt) uždirbantys žmonės už tokį apmokestinimą pasisakė manydami, jog jie atsidurtų ant žemiausio progresinių mokesčių laiptelio ir jų pajamoms nebūtų taikomas aukštesnis tarifas. Tačiau likusiose pajamų grupėse (501 – 1000 Lt, 1001 – 1500 Lt ir virš 1500 Lt vienam namų ūkio nariui) vėlgi įžvelgiama aiški tendencija: gyventojai nenori mokėti progresinių mokesčių. Pavyzdžiui, tyrimo dalyviai, kurių pajamos vienam namų ūkio nariui sudaro 501 – 1000 Lt aiškiai pasisakė prieš progresinius mokesčius – prieš tokį apmokestinimą buvo 72 proc. apklaustųjų ir tik 15 proc. už,“ – komentuoja K. Leontjeva. Tyrimas atliktas balandžio 26-30 dienomis, jo metu buvo apklausti 1002 respondentai nuo 18 iki 75 m. amžiaus. LLRI ekspertės Kaetanos Leontjevos teigimu, šis tyrimas ir jo rezultatai skiriasi nuo kitų tyrimų tuo, kad žmonėms buvo užduotas klausimas ne apie mokestį apskritai, bet apie tai, koks apmokestinimas turėtų būti taikomas jų pajamoms. „Tyrimo dalyviams užduotas klausimas buvo labiau suasmenintas, tikintis išgirsti gyventojų nuomonę apie tai, ar jie patys norėtų mokėti progresinius mokesčius. Du trečdaliai apklaustųjų atsakė neigiamai. Sakoma, kad progresiniai mokesčiai yra teisingi, ir gyventojai pageidauja jų įvedimo, tačiau retas tokio „teisingumo“ linki sau. Progresiniai mokesčiai populiarūs tiek, kiek žmonės galvoja, kad ne jie juos mokės. Su progresiniu savo pajamų apmokestinimu sutiktų tik kas penktas gyventojas,“ – teigia ekspertė. Progresinio pajamų apmokestinimo gyventojai nenori nepriklausomai nuo jų išsilavinimo, gyvenamosios vietos, amžiaus ar pagrindinio užsiėmimo. „Tik žemiausių pajamų vienam namų ūkio nariui kategorijoje skirtumas tarp norinčių ir nenorinčių mokėti progresinius mokesčius buvo mažesnis – už tokio mokesčio taikymą jų pajamoms pasisakė 42 proc., prieš – 49 proc. apklaustųjų. Tą paaiškintų tai, kad mažiausias pajamas vienam namų ūkio nariui (iki 500 Lt) uždirbantys žmonės už tokį apmokestinimą pasisakė manydami, jog jie atsidurtų ant žemiausio progresinių mokesčių laiptelio ir jų pajamoms nebūtų taikomas aukštesnis tarifas. Tačiau likusiose pajamų grupėse (501 – 1000 Lt, 1001 – 1500 Lt ir virš 1500 Lt vienam namų ūkio nariui) vėlgi įžvelgiama aiški tendencija: gyventojai nenori mokėti progresinių mokesčių. Pavyzdžiui, tyrimo dalyviai, kurių pajamos vienam namų ūkio nariui sudaro 501 – 1000 Lt aiškiai pasisakė prieš progresinius mokesčius – prieš tokį apmokestinimą buvo 72 proc. apklaustųjų ir tik 15 proc. už,“ – komentuoja K. Leontjeva. Tyrimas atliktas balandžio 26-30 dienomis, jo metu buvo apklausti 1002 respondentai nuo 18 iki 75 m. amžiaus.