Be kategorijos

Donorystei ar mokslui savo kūną paaukotų 14 proc. gyventojų

Specialistų teigimu, smegenų mirtimi miręs žmogus
gali išgelbėti gyvybę arba pagerinti gyvenimo kokybę septyniems žmonėms.
Donorystę, kaip galimybę gelbėti žmonių gyvybę, palaiko ir Bažnyčia. Po
mirties savo kūną paaukoti mokslo tikslams, kuomet iš kūno praktiškai
mokosi medicinos studentai bei gydytojai, sutiktų 14,4 proc.
respondentų. 35 proc. tam prieštarautų, 15,3 proc. šį klausimą paliktų
spręsti artimiesiems, o 33,1 proc. apie tai negalvojo.    Paaukoti savo kūną tiek mokslui, tiek donorystės tikslais dažniau
sutiktų moterys, jaunesnio ir vidutinio amžiaus (iki 45 m.), aukštesnio
išsimokslinimo gyventojai. Kaimo ir rajonų centrų gyventojai
dažniau laikosi neigiamos nuostatos, o vyresnio amžiaus atstovai dažniau
nurodė, jog sprendimą turėtų priimti artimieji. Apklaustųjų nuomonė dėl donorystės praktiškai tokia pat kaip dėl kūno paaukojimo mokslo tikslams.   S.Tamkevičius: tai geras darbas „Bažnyčia
donorystę palaiko ir skatina, kadangi tai yra vienas iš gerų artimo
meilės darbų“, – aiškina Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas,
Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.  Pasak S.
Tamkevičiaus, Bažnyčia leidžia ir kūno aukojimą mokslo tikslams.
„Bažnyčia leidžia, kad žmogus ar testamente parašytų, ar kitaip duotų
sutikimą, jog po mirties jo kūnas būtų naudojamas tyrimams. Tai irgi
priskiriama prie gerų darbų“, – DELFI sakė vyskupų konferencijos
pirmininkas.  Artėjant
Visų Šventųjų iškilmei ir mirusiųjų pagerbimo dienai Vėlinėms vyskupai
ragina nepamiršti, kad mirštantis žmogus, asmeniniu ar artimųjų
sprendimu dovanodamas save organų donorystei, gali išgelbėti daugelio
žmonių gyvybę. Apsispręsi pats – pagelbėsi artimiesiems „Su
artimaisiais šnekamės, kada žmogui konstatuojama smegenų mirtis ir jis
yra reanimacijoje. Atsisakę dovanoti organus yra apie 30 proc.
artimųjų“, – DELFI sakė Nacionalinio transplantacijos biuro direktorės
pavaduotoja Audronė Būziuvienė. Prieš porą metų atliktas
„Eurobarometro“ tyrimas parodė, kad apie donorystę šeimose kalbėję 31
proc. gyventojų, padovanoti organus po mirties sutiktų apie 50 proc. A.
Būziuvienės teigimu, lankant artimųjų kapus ir būnant šeimos rate, gera
proga pasikalbėti apie tai, kaip norėtume būti po mirties palaidoti, ar
po mirties sutiktume dovanoti organus. Mat šiandien donorinių organų
Lietuvoje laukia per 500 žmonių. Per metus Lietuvoje atliekama iki 200
transplantacijų. Dalis žmonių jų nesulaukia. Per metus Lietuvoje
fiksuojama apie 100 smegenų mirčių – būtent tokiu atveju organai gali
būti naudojami donorystei. „Atsitikus bėdai ir mirus smegenų
mirtimi, galiu išgelbėti gyvybę arba pagerinti gyvenimo kokybę net
septyniems žmonėms: jei sutinku, galiu dovanoti širdį, plaučius,
kepenis, du inkstus, kasą, dvi ragenas, audinius“, – aiškino pašnekovė. Sprendimą būti donoru ir gauti donoro kortelę gali asmenys nuo 18 metų. Priimti
tokį sprendimą gali ir artimieji. Tačiau A. Būziuvienė pastebi, kad
artimiesiems tai padaryti būna labai sunku – sužinojus apie artimojo
mirtį, juos ištinka šokas. Tad apsisprendus patiems, nuimama sunki našta
nuo artimųjų. Pasak A. Būziuvienės, nesutikimą paaukoti mirusio
šeimos nario organus donorystei artimieji dažnai aiškina nežinojimu, ar
velionis to būtų norėjęs. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų
bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų rugsėjo 12-19 dienomis naujienų
portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime
dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama
standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje
Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose
taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo
apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas
gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.
Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! Apie 14 proc. Lietuvos gyventojų po mirties sutiktų savo kūną
paaukoti mokslo tikslams ar donorystei, 35 proc. to neleistų, 15 proc.
paliktų spręsti artimiesiems, o 33 proc. apie tai negalvojo. Tai parodė
DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa.
Specialistų teigimu, smegenų mirtimi miręs žmogus
gali išgelbėti gyvybę arba pagerinti gyvenimo kokybę septyniems žmonėms.
Donorystę, kaip galimybę gelbėti žmonių gyvybę, palaiko ir Bažnyčia. Po
mirties savo kūną paaukoti mokslo tikslams, kuomet iš kūno praktiškai
mokosi medicinos studentai bei gydytojai, sutiktų 14,4 proc.
respondentų. 35 proc. tam prieštarautų, 15,3 proc. šį klausimą paliktų
spręsti artimiesiems, o 33,1 proc. apie tai negalvojo.    Paaukoti savo kūną tiek mokslui, tiek donorystės tikslais dažniau
sutiktų moterys, jaunesnio ir vidutinio amžiaus (iki 45 m.), aukštesnio
išsimokslinimo gyventojai. Kaimo ir rajonų centrų gyventojai
dažniau laikosi neigiamos nuostatos, o vyresnio amžiaus atstovai dažniau
nurodė, jog sprendimą turėtų priimti artimieji. Apklaustųjų nuomonė dėl donorystės praktiškai tokia pat kaip dėl kūno paaukojimo mokslo tikslams.   S.Tamkevičius: tai geras darbas „Bažnyčia
donorystę palaiko ir skatina, kadangi tai yra vienas iš gerų artimo
meilės darbų“, – aiškina Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas,
Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius.  Pasak S.
Tamkevičiaus, Bažnyčia leidžia ir kūno aukojimą mokslo tikslams.
„Bažnyčia leidžia, kad žmogus ar testamente parašytų, ar kitaip duotų
sutikimą, jog po mirties jo kūnas būtų naudojamas tyrimams. Tai irgi
priskiriama prie gerų darbų“, – DELFI sakė vyskupų konferencijos
pirmininkas.  Artėjant
Visų Šventųjų iškilmei ir mirusiųjų pagerbimo dienai Vėlinėms vyskupai
ragina nepamiršti, kad mirštantis žmogus, asmeniniu ar artimųjų
sprendimu dovanodamas save organų donorystei, gali išgelbėti daugelio
žmonių gyvybę. Apsispręsi pats – pagelbėsi artimiesiems „Su
artimaisiais šnekamės, kada žmogui konstatuojama smegenų mirtis ir jis
yra reanimacijoje. Atsisakę dovanoti organus yra apie 30 proc.
artimųjų“, – DELFI sakė Nacionalinio transplantacijos biuro direktorės
pavaduotoja Audronė Būziuvienė. Prieš porą metų atliktas
„Eurobarometro“ tyrimas parodė, kad apie donorystę šeimose kalbėję 31
proc. gyventojų, padovanoti organus po mirties sutiktų apie 50 proc. A.
Būziuvienės teigimu, lankant artimųjų kapus ir būnant šeimos rate, gera
proga pasikalbėti apie tai, kaip norėtume būti po mirties palaidoti, ar
po mirties sutiktume dovanoti organus. Mat šiandien donorinių organų
Lietuvoje laukia per 500 žmonių. Per metus Lietuvoje atliekama iki 200
transplantacijų. Dalis žmonių jų nesulaukia. Per metus Lietuvoje
fiksuojama apie 100 smegenų mirčių – būtent tokiu atveju organai gali
būti naudojami donorystei. „Atsitikus bėdai ir mirus smegenų
mirtimi, galiu išgelbėti gyvybę arba pagerinti gyvenimo kokybę net
septyniems žmonėms: jei sutinku, galiu dovanoti širdį, plaučius,
kepenis, du inkstus, kasą, dvi ragenas, audinius“, – aiškino pašnekovė. Sprendimą būti donoru ir gauti donoro kortelę gali asmenys nuo 18 metų. Priimti
tokį sprendimą gali ir artimieji. Tačiau A. Būziuvienė pastebi, kad
artimiesiems tai padaryti būna labai sunku – sužinojus apie artimojo
mirtį, juos ištinka šokas. Tad apsisprendus patiems, nuimama sunki našta
nuo artimųjų. Pasak A. Būziuvienės, nesutikimą paaukoti mirusio
šeimos nario organus donorystei artimieji dažnai aiškina nežinojimu, ar
velionis to būtų norėjęs. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų
bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų rugsėjo 12-19 dienomis naujienų
portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime
dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama
standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje
Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose
taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo
apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas
gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.
Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!