Dėl pamirštų slaptažodžių nuostolių turėjo trečdalis lietuvių

Lietuvos gyventojai naudoja daugiau įvairių PIN kodų ir slaptažodžių nei atsimena atmintinai, rodo DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenys. Tad nenuostabu, kad 33,5 proc. apklaustųjų dėl užmirštų slaptažodžių yra bent kartą turėję didesnių nepatogumų ar finansinių nuostolių. Tyrimo duomenimis, 47,6 proc. Lietuvos gyventojų turi 1-5 įvairius PIN kodus ir slaptažodžius, 30,9 proc. apklaustųjų – 6-10 slaptažodžių, o daugiau kaip 11 – 28,5 proc. tyrimo dalyvių. Daugiausia įvairių PIN ir slaptažodžių turi 26-35 m. amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų, didmiesčių gyventojai. Savo ruožtu 72,3 proc. apklaustųjų atmintinai atsimena vos 1-5 slaptažodžius. Dar 19,4 proc. gyventojų atsimena 6-10 slaptažodžius. Daugiau PIN ir slaptažodžių mintinai atsimena vyrai, jauniausio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo bei didžiausių pajamų gyventojai. Visgi tyrimo metu respondentų nebuvo klausiama, ar ir kiek jų naudojamų slaptažodžių bei PIN kodų sutampa. Dėl pamirštų slaptažodžių ar PIN kodų kasdien nepatogumų patiria 1,4 proc., kelis kartus per savaitę – 1,6 proc., kelis kartus per mėnesį – 5,4 proc., o kelis kartus per tris mėnesius – 7,1 proc. respondentų. Tokių problemų teigia nepatiriantys 56,5 proc. tyrimo dalyvių. Bent kartą didesnių nepatogumų ar finansinių nuostolių iš viso yra patyrę 33,5 proc. apklaustųjų. Tokių problemų patirti neteko 62,3 proc. Lietuvos gyventojų. Dažniau nepatogumų dėl pamiršto slaptažodžio ar PIN kodo patiria 26-44 m. amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai. Saugioje vietoje slaptažodžius laiko bei su savimi jų nesinešioja 33,9 proc. respondentų, dar 26,7 proc. juos visada turi su savimi, tačiau juos rašo koduotai ar naudoja PIN saugyklą telefone. Ypatingai savo kodų neapsaugo 13 proc. Lietuvos gyventojų. PIN ir slaptažodžius dažniau apsaugo vidutinio bei vyresnio amžiaus, rajonų centrų gyventojai. Mažiau atsakingai su slaptažodžiais dažniau linkę elgtis jauniausio amžiaus tyrimo dalyviai. RRT: slaptažodžius reikėtų bent sugrupuoti Ryšių reguliavimo tarnybos Saugomo incidentų skyriaus vedėjas Jonas Juknius DELFI komentuoja, kad saugiausia turėti skirtingą slaptažodį kiekvienam prisijungimo taškui, patį slaptažodį sudarant iš kuo daugiau simbolių, naudojant ne tik didžiąsias bei mažąsias raides, bet ir skaičius bei specialius simbolius. RRT rekomenduoja naudoti ne trumpesnius kaip 8 simbolių slaptažodžius, o saugiausia juos laikyti žmogaus atmintyje. „Kadangi prieigų yra daug ir potencialus slaptažodžių skaičius gali viršyti atminties galimybes, rekomenduojama bent atskirti prisijungimo į finansines institucijas ir pramoginius, socialinius, el. pašto bei kitus tinklalapius naudojamus slaptažodžius, kad pastarosios grupės prisijungimo duomenų praradimas ar perėmimas nesudarytų prielaidų kitiems asmenims šių duomenų naudoti finansiniais tikslais“, – komentuoja J. Juknius. Pasak jo, slaptažodžius galima ir šifruoti. Pavyzdžiui, galima susikurti atskirą šifruotą talpyklą, kurioje būtų saugomi visi slaptažodžiai, o patekimas į tą talpyklą turėtų būti užkoduotas atskiru, niekur daugiau tinkle nenaudojamu slaptažodžiu. Tokio metodo saugoti slaptažodžius privalumas yra tai, kad šitaip tereikia įsiminti ribotą kiekį duomenų, kurių pagalba galima pasiekti visą prisijungimo informaciją, o patys duomenys nėra perduodami tinklu. Žinoma, šiuo atveju kyla pavojus, kad pamiršus pradinius duomenis, galima prarasti visus užšifruotus slaptažodžius – jie liks nepasiekiami. „Nerekomenduojama slaptažodžių sudarymui naudoti tikrinių žodžių, informacijos galinčios susieti su konkrečiu asmeniu, pomėgiais, ar aplinka. O sudarant sudėtingus slaptažodžius jų įsiminimui galima naudoti įvairius, savo susikurtus algoritmus, simbolių užkeitimui ir pan.“, – teigia J. Juknius. Lentelė Nr.1 Lentelė Nr.2 Lentelė Nr.3 Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!    Lietuvos gyventojai naudoja daugiau įvairių PIN kodų ir slaptažodžių nei atsimena atmintinai, rodo DELFI užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenys. Tad nenuostabu, kad 33,5 proc. apklaustųjų dėl užmirštų slaptažodžių yra bent kartą turėję didesnių nepatogumų ar finansinių nuostolių. Tyrimo duomenimis, 47,6 proc. Lietuvos gyventojų turi 1-5 įvairius PIN kodus ir slaptažodžius, 30,9 proc. apklaustųjų – 6-10 slaptažodžių, o daugiau kaip 11 – 28,5 proc. tyrimo dalyvių. Daugiausia įvairių PIN ir slaptažodžių turi 26-35 m. amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didžiausių pajamų, didmiesčių gyventojai. Savo ruožtu 72,3 proc. apklaustųjų atmintinai atsimena vos 1-5 slaptažodžius. Dar 19,4 proc. gyventojų atsimena 6-10 slaptažodžius. Daugiau PIN ir slaptažodžių mintinai atsimena vyrai, jauniausio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo bei didžiausių pajamų gyventojai. Visgi tyrimo metu respondentų nebuvo klausiama, ar ir kiek jų naudojamų slaptažodžių bei PIN kodų sutampa. Dėl pamirštų slaptažodžių ar PIN kodų kasdien nepatogumų patiria 1,4 proc., kelis kartus per savaitę – 1,6 proc., kelis kartus per mėnesį – 5,4 proc., o kelis kartus per tris mėnesius – 7,1 proc. respondentų. Tokių problemų teigia nepatiriantys 56,5 proc. tyrimo dalyvių. Bent kartą didesnių nepatogumų ar finansinių nuostolių iš viso yra patyrę 33,5 proc. apklaustųjų. Tokių problemų patirti neteko 62,3 proc. Lietuvos gyventojų. Dažniau nepatogumų dėl pamiršto slaptažodžio ar PIN kodo patiria 26-44 m. amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didmiesčių gyventojai. Saugioje vietoje slaptažodžius laiko bei su savimi jų nesinešioja 33,9 proc. respondentų, dar 26,7 proc. juos visada turi su savimi, tačiau juos rašo koduotai ar naudoja PIN saugyklą telefone. Ypatingai savo kodų neapsaugo 13 proc. Lietuvos gyventojų. PIN ir slaptažodžius dažniau apsaugo vidutinio bei vyresnio amžiaus, rajonų centrų gyventojai. Mažiau atsakingai su slaptažodžiais dažniau linkę elgtis jauniausio amžiaus tyrimo dalyviai. RRT: slaptažodžius reikėtų bent sugrupuoti Ryšių reguliavimo tarnybos Saugomo incidentų skyriaus vedėjas Jonas Juknius DELFI komentuoja, kad saugiausia turėti skirtingą slaptažodį kiekvienam prisijungimo taškui, patį slaptažodį sudarant iš kuo daugiau simbolių, naudojant ne tik didžiąsias bei mažąsias raides, bet ir skaičius bei specialius simbolius. RRT rekomenduoja naudoti ne trumpesnius kaip 8 simbolių slaptažodžius, o saugiausia juos laikyti žmogaus atmintyje. „Kadangi prieigų yra daug ir potencialus slaptažodžių skaičius gali viršyti atminties galimybes, rekomenduojama bent atskirti prisijungimo į finansines institucijas ir pramoginius, socialinius, el. pašto bei kitus tinklalapius naudojamus slaptažodžius, kad pastarosios grupės prisijungimo duomenų praradimas ar perėmimas nesudarytų prielaidų kitiems asmenims šių duomenų naudoti finansiniais tikslais“, – komentuoja J. Juknius. Pasak jo, slaptažodžius galima ir šifruoti. Pavyzdžiui, galima susikurti atskirą šifruotą talpyklą, kurioje būtų saugomi visi slaptažodžiai, o patekimas į tą talpyklą turėtų būti užkoduotas atskiru, niekur daugiau tinkle nenaudojamu slaptažodžiu. Tokio metodo saugoti slaptažodžius privalumas yra tai, kad šitaip tereikia įsiminti ribotą kiekį duomenų, kurių pagalba galima pasiekti visą prisijungimo informaciją, o patys duomenys nėra perduodami tinklu. Žinoma, šiuo atveju kyla pavojus, kad pamiršus pradinius duomenis, galima prarasti visus užšifruotus slaptažodžius – jie liks nepasiekiami. „Nerekomenduojama slaptažodžių sudarymui naudoti tikrinių žodžių, informacijos galinčios susieti su konkrečiu asmeniu, pomėgiais, ar aplinka. O sudarant sudėtingus slaptažodžius jų įsiminimui galima naudoti įvairius, savo susikurtus algoritmus, simbolių užkeitimui ir pan.“, – teigia J. Juknius. Lentelė Nr.1 Lentelė Nr.2 Lentelė Nr.3 Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!