Dėl kokių išlaidų labiausiai nerimauja ateities pensininkai?

  2017-11-07   Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas
šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų
sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės
tyrimas. Tyrimo duomenimis, dėl mažos pensijos maistui sumažinti
išlaidas būtų sudėtinga 43 proc., sveikatai 36 proc., o poilsiui – 33
proc. būsimųjų pensininkų.   „Išanalizavę
darbingo amžiaus šalies gyventojų nuomonės tyrimo rezultatus matome,
kad didesnioji jų dalis aiškiai suvokia iššūkius, kurie jų laukia išėjus
į pensiją. Įdomu tai, kad tyrimo duomenimis, ir dabartiniai, ir
ateities pensininkai įvardija tas pačias sritis, kuriose jiems gali
tekti riboti išlaidas. Tiksliai įvardiję aktualias sritis senatvėje ir
pradėję laiku taupyti, kiekvienas iš mūsų galime pasiruošti laukiančiai
pensijai“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.   Kaip parodė gyventojų nuomonės tyrimas, jei dabartiniai senjorai gautų
didesnes pajamas, jie daugiau lėšų skirtų toms pačioms išlaidų eilutėms –
sveikatos priežiūrai (68 proc.), poilsio ir kultūros reikmėms (63
proc.), taip pat maisto produktams (50 proc.). Kitaip tariant, ir esami
senjorai, ir šiandienos dirbantieji labiausiai nerimauja dėl ribotų
biudžetų toms pačioms sritims.   Be to, darbingo amžiaus apklausos respondentai, galvodami apie ateityje jų
laukiančią pensiją, nurodo, kad paprasčiausia jiems būtų sumažinti
išlaidas namų apyvos daiktams ir būsto priežiūrai (40 proc.), kultūros
poreikiams (38 proc.) bei kavinėms ir restoranams (36 proc.).
Dabartiniai pensininkai tyrime nurodo, kad gaudami didesnes pajamas, jie
išlaidas mažiausiai didintų alkoholiui ir tabako gaminiams (3 proc.),
ryšio priemonėms (6 proc.) ir kavinėms ir restoranams (7 proc.).   „Stebėdami savo tėvų ar giminaičių patirtį, darbingo amžiaus gyventojai supranta,
kad senatvėje valstybė negalės patenkinti jų poreikių. Šiuo metu
valstybės mokama vidutinė reali pensija yra bent du kartus mažesnė už
gyventojų įvardijamos orios pensijos sumą. Ateityje šis atotrūkis dėl
demografinių šalies iššūkių „užprogramuotas“ didėti. Todėl gyventojai,
norintys užsitikrinti finansiškai saugią senatvę, turi pradėti rūpintis
tuo jau dabar – atsidėti ateičiai ar investuoti į veiklas, kurios galėtų
generuoti papildomas pajamas senatvėje“, – sako J. Cvilikienė.   Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, šiuo metu į pensiją išėję
gyventojai, turintys pakankamai ilgą darbo stažą, gali tikėtis pensijos,
kuri siektų apie 40 proc. jų ankstesnių pajamų. Remiantis įvairiais
skaičiavimais, tam, kad išėję į pensiją gyventojai galėtų išlaikyti
panašų gyvenimo būdą kaip ir dirbdami, jų pajamos turi sudaryti bent 70
proc. anksčiau turėtų pajamų.   Reprezentatyvų
gyventojų nuomonės tyrimą „Swedbank“ užsakymu atlikto bendrovė „Spinter
tyrimai“ 2017 m. liepos-rugpjūčio mėn. Tyrimo metu apklausti 1009
šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Iš jų – 182 senjorai ir 867
pensijos dar nesulaukę gyventojai.   2017-11-07   Maisto produktai, sveikatos priežiūra, poilsis ir kultūra – mažinti išlaidas
šiose srityse išėjusiems į pensiją šalies gyventojams ateityje būtų
sunkiausia, parodė „Swedbank“ užsakymu atliktas gyventojų nuomonės
tyrimas. Tyrimo duomenimis, dėl mažos pensijos maistui sumažinti
išlaidas būtų sudėtinga 43 proc., sveikatai 36 proc., o poilsiui – 33
proc. būsimųjų pensininkų.   „Išanalizavę
darbingo amžiaus šalies gyventojų nuomonės tyrimo rezultatus matome,
kad didesnioji jų dalis aiškiai suvokia iššūkius, kurie jų laukia išėjus
į pensiją. Įdomu tai, kad tyrimo duomenimis, ir dabartiniai, ir
ateities pensininkai įvardija tas pačias sritis, kuriose jiems gali
tekti riboti išlaidas. Tiksliai įvardiję aktualias sritis senatvėje ir
pradėję laiku taupyti, kiekvienas iš mūsų galime pasiruošti laukiančiai
pensijai“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.   Kaip parodė gyventojų nuomonės tyrimas, jei dabartiniai senjorai gautų
didesnes pajamas, jie daugiau lėšų skirtų toms pačioms išlaidų eilutėms –
sveikatos priežiūrai (68 proc.), poilsio ir kultūros reikmėms (63
proc.), taip pat maisto produktams (50 proc.). Kitaip tariant, ir esami
senjorai, ir šiandienos dirbantieji labiausiai nerimauja dėl ribotų
biudžetų toms pačioms sritims.   Be to, darbingo amžiaus apklausos respondentai, galvodami apie ateityje jų
laukiančią pensiją, nurodo, kad paprasčiausia jiems būtų sumažinti
išlaidas namų apyvos daiktams ir būsto priežiūrai (40 proc.), kultūros
poreikiams (38 proc.) bei kavinėms ir restoranams (36 proc.).
Dabartiniai pensininkai tyrime nurodo, kad gaudami didesnes pajamas, jie
išlaidas mažiausiai didintų alkoholiui ir tabako gaminiams (3 proc.),
ryšio priemonėms (6 proc.) ir kavinėms ir restoranams (7 proc.).   „Stebėdami savo tėvų ar giminaičių patirtį, darbingo amžiaus gyventojai supranta,
kad senatvėje valstybė negalės patenkinti jų poreikių. Šiuo metu
valstybės mokama vidutinė reali pensija yra bent du kartus mažesnė už
gyventojų įvardijamos orios pensijos sumą. Ateityje šis atotrūkis dėl
demografinių šalies iššūkių „užprogramuotas“ didėti. Todėl gyventojai,
norintys užsitikrinti finansiškai saugią senatvę, turi pradėti rūpintis
tuo jau dabar – atsidėti ateičiai ar investuoti į veiklas, kurios galėtų
generuoti papildomas pajamas senatvėje“, – sako J. Cvilikienė.   Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės, šiuo metu į pensiją išėję
gyventojai, turintys pakankamai ilgą darbo stažą, gali tikėtis pensijos,
kuri siektų apie 40 proc. jų ankstesnių pajamų. Remiantis įvairiais
skaičiavimais, tam, kad išėję į pensiją gyventojai galėtų išlaikyti
panašų gyvenimo būdą kaip ir dirbdami, jų pajamos turi sudaryti bent 70
proc. anksčiau turėtų pajamų.   Reprezentatyvų
gyventojų nuomonės tyrimą „Swedbank“ užsakymu atlikto bendrovė „Spinter
tyrimai“ 2017 m. liepos-rugpjūčio mėn. Tyrimo metu apklausti 1009
šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Iš jų – 182 senjorai ir 867
pensijos dar nesulaukę gyventojai.