2015-10-16 Lietuvoje augant tinklinių parduotuvių skaičiui, smulkusis verslas
išlieka svarbiu vietos ekonomikos varikliu – ypač šalies regionuose.
„Swedbank“ atliktos apklausos duomenimis, pas smulkiuosius vietos
gamintojus ir prekybininkus nuolat, tai yra bent kartą per savaitę,
apsiperka dauguma mažesniuose miestuose gyvenančių žmonių.
Didmiesčiuose, priešingai nei regionuose, daugelis pas smulkiuosius
apsiperka gerokai rečiau. Tarp labiausiai mėgstančių apsipirkti pas smulkiuosius ‒ Tauragės
apskrities gyventojai. Beveik pusė apklaustų tauragiškių (45 proc.)
teigia kas savaitę apsiperkantys pas smulkiuosius vietos verslininkus.
Nedaug nuo šio regiono atsilieka ir Utenos bei Alytaus apskritys. Čia
pas smulkiuosius kas savaitę apsilanko daugiau nei trečdalis gyventojų
(atitinkamai 38 proc. 35 proc.). Nuo šių regionų gerokai atsilieka
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojai, kurių dauguma pas smulkiuosius
teigia apsilankantys vos kelis kartus per mėnesį. „Smulkieji verslininkai yra labai priklausomi nuo vietos pirkėjų
palaikymo. Bendraudami su įmonių atstovais mažesniuose miestuose
pastebime, jog smulkieji verslininkai nerimauja dėl gyventojų
mažėjančios perkamosios galios ir mažėjančio klientų srauto. Vis dėlto
mūsų atlikta apklausa atskleidė teigiamus rezultatus – regionų
gyventojai vertina smulkiuosius vietos verslininkus ir pas juos noriai
lankosi“, – pažymi „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas
Sagatauskas. Dažniausiai apsipirkti – į turgų Dauguma apklausos respondentų nurodė, kad dažniausiai smulkiųjų
verslininkų produkcijos ieško turguje ar mugėse – tai būdinga ir
didžiųjų, ir mažųjų miestų gyventojams. Vis dėlto labiausiai išsiskiria
Utena ir čia turguje nuolat apsiperka 3 iš 4 gyventojų (74 proc.).
Nedaug nuo Utenos atsilieka Šiauliai (66 proc.) ir Tauragė (66 proc.). Antroje vietoje pagal populiarumą nuosavos smulkių verslininkų
krautuvėlės, kuriose dažniau nei kitų miestų gyventojai lankosi
telšiškiai ir alytiškiai. Toliau rikiuojasi nepriklausomų verslininkų
produkcija prekiaujančios prekybos salelės, įsikūrusios prekybos
centruose. Jose dažniau nei kitų regionų gyventojai apsilanko vilniečiai
ir marijampoliečiai. Pastaruosius keletą metų sparčiai augo e. parduotuvių skaičius, tačiau
„Swedbank“ atstovas pastebi, kad lietuviai jomis naudojasi dar gana
retai: „Užsienio šalių gyventojams jau tampa įprasta apsipirkti
internetu. O Lietuvoje ši tendencija kelią skinasi labai iš lėto – vos 2
proc. respondentų sako, kad smulkiųjų gamintojų ir prekybininkų prekių
ieško e. parduotuvėse“. Paklausūs „savi“ tiekėjai Pusė visų apklausos respondentų nurodė, kad nuolat apsiperka pas tuos
pačius smulkiuosius tiekėjus. Visgi tam tikrų regionų gyventojai
lojalumu lenkia kitus miestus. Du trečdaliai uteniškių ir tauragiškių
(atitinkamai 78 proc. ir 75 proc.) teigia nuolat iš to paties
krautuvininko perkantys maistą, po jų rikiuojasi telšiškiai (54 proc.).
Ne maisto produktus pas nuolatinius tiekėjus daugiausia perka Panevėžio
ir Šiaulių gyventojai. Į klausimą, ar norėtų turėti pažįstamus nuolatinius tiekėjus, iš kurių
nuolat galėtų įsigyti dalį reikalingų prekių, teigiamai daugiausia
atsakė Marijampolės gyventojai – „savąjį“ tiekėją norėtų turėti beveik
pusė respondentų (43 proc.). Taip pat kas trečias gyventojas tokį
tiekėją norėtų turėti Telšiuose, kas ketvirtas Kaune. „Tyrimas atskleidė, jog didelė dalis lietuvių, nesilankančių pas
smulkius vietos verslininkus, visgi norėtų turėti pažįstamus nuolatinius
tiekėjus. Vadinasi, šalyje vis dar egzistuoja nemažai nišų, kurias
užpildyti galėtų smulkusis verslas“, – komentuoja A. Sagatauskas. Kviečia palaikyti smulkųjį verslą regionuose Gyventojus, norinčius artimiau susipažinti su vietos verslu, A.
Sagatauskas kviečia spalio 16-18 d. aktyviai dalyvauti smulkaus verslo
palaikymo akcijoje. „Ši „Swedbank“ iniciatyva naudinga abiems pusėms:
pirkėjai gali įsigyti kokybiškų prekių patraukliomis kainomis ir
pasinaudoti specialiais pasiūlymais, o smulkieji prekybininkai gauna
progą pristatyti save ir taip pritraukti daugiau pirkėjų“, – teigia jis
ir primena, jog palaikydami šalia jų įsikūrusius smulkiuosius
verslininkus, žmonės taip pat prisideda prie vietos ekonomikos
stiprinimo. Šių metų gegužės mėnesį startavęs projektas „Kiekvienas gali būti
didelis“ vienija daugiau nei 2 tūkst. prekybos vietų visoje Lietuvoje.
Pasitikrinti, kokios įmonės dalyvauja tam tikruose šalies regionuose,
galima čia: https://kiekvienasgali.swedbank.lt/lt/dalyvauja Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą „Swedbank“ užsakymu
bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko liepos 17–25 dienomis. Visoje šalyje
buvo apklausti 1006 18-75 metų amžiaus respondentai. 2015-10-16 Lietuvoje augant tinklinių parduotuvių skaičiui, smulkusis verslas
išlieka svarbiu vietos ekonomikos varikliu – ypač šalies regionuose.
„Swedbank“ atliktos apklausos duomenimis, pas smulkiuosius vietos
gamintojus ir prekybininkus nuolat, tai yra bent kartą per savaitę,
apsiperka dauguma mažesniuose miestuose gyvenančių žmonių.
Didmiesčiuose, priešingai nei regionuose, daugelis pas smulkiuosius
apsiperka gerokai rečiau. Tarp labiausiai mėgstančių apsipirkti pas smulkiuosius ‒ Tauragės
apskrities gyventojai. Beveik pusė apklaustų tauragiškių (45 proc.)
teigia kas savaitę apsiperkantys pas smulkiuosius vietos verslininkus.
Nedaug nuo šio regiono atsilieka ir Utenos bei Alytaus apskritys. Čia
pas smulkiuosius kas savaitę apsilanko daugiau nei trečdalis gyventojų
(atitinkamai 38 proc. 35 proc.). Nuo šių regionų gerokai atsilieka
Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojai, kurių dauguma pas smulkiuosius
teigia apsilankantys vos kelis kartus per mėnesį. „Smulkieji verslininkai yra labai priklausomi nuo vietos pirkėjų
palaikymo. Bendraudami su įmonių atstovais mažesniuose miestuose
pastebime, jog smulkieji verslininkai nerimauja dėl gyventojų
mažėjančios perkamosios galios ir mažėjančio klientų srauto. Vis dėlto
mūsų atlikta apklausa atskleidė teigiamus rezultatus – regionų
gyventojai vertina smulkiuosius vietos verslininkus ir pas juos noriai
lankosi“, – pažymi „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas
Sagatauskas. Dažniausiai apsipirkti – į turgų Dauguma apklausos respondentų nurodė, kad dažniausiai smulkiųjų
verslininkų produkcijos ieško turguje ar mugėse – tai būdinga ir
didžiųjų, ir mažųjų miestų gyventojams. Vis dėlto labiausiai išsiskiria
Utena ir čia turguje nuolat apsiperka 3 iš 4 gyventojų (74 proc.).
Nedaug nuo Utenos atsilieka Šiauliai (66 proc.) ir Tauragė (66 proc.). Antroje vietoje pagal populiarumą nuosavos smulkių verslininkų
krautuvėlės, kuriose dažniau nei kitų miestų gyventojai lankosi
telšiškiai ir alytiškiai. Toliau rikiuojasi nepriklausomų verslininkų
produkcija prekiaujančios prekybos salelės, įsikūrusios prekybos
centruose. Jose dažniau nei kitų regionų gyventojai apsilanko vilniečiai
ir marijampoliečiai. Pastaruosius keletą metų sparčiai augo e. parduotuvių skaičius, tačiau
„Swedbank“ atstovas pastebi, kad lietuviai jomis naudojasi dar gana
retai: „Užsienio šalių gyventojams jau tampa įprasta apsipirkti
internetu. O Lietuvoje ši tendencija kelią skinasi labai iš lėto – vos 2
proc. respondentų sako, kad smulkiųjų gamintojų ir prekybininkų prekių
ieško e. parduotuvėse“. Paklausūs „savi“ tiekėjai Pusė visų apklausos respondentų nurodė, kad nuolat apsiperka pas tuos
pačius smulkiuosius tiekėjus. Visgi tam tikrų regionų gyventojai
lojalumu lenkia kitus miestus. Du trečdaliai uteniškių ir tauragiškių
(atitinkamai 78 proc. ir 75 proc.) teigia nuolat iš to paties
krautuvininko perkantys maistą, po jų rikiuojasi telšiškiai (54 proc.).
Ne maisto produktus pas nuolatinius tiekėjus daugiausia perka Panevėžio
ir Šiaulių gyventojai. Į klausimą, ar norėtų turėti pažįstamus nuolatinius tiekėjus, iš kurių
nuolat galėtų įsigyti dalį reikalingų prekių, teigiamai daugiausia
atsakė Marijampolės gyventojai – „savąjį“ tiekėją norėtų turėti beveik
pusė respondentų (43 proc.). Taip pat kas trečias gyventojas tokį
tiekėją norėtų turėti Telšiuose, kas ketvirtas Kaune. „Tyrimas atskleidė, jog didelė dalis lietuvių, nesilankančių pas
smulkius vietos verslininkus, visgi norėtų turėti pažįstamus nuolatinius
tiekėjus. Vadinasi, šalyje vis dar egzistuoja nemažai nišų, kurias
užpildyti galėtų smulkusis verslas“, – komentuoja A. Sagatauskas. Kviečia palaikyti smulkųjį verslą regionuose Gyventojus, norinčius artimiau susipažinti su vietos verslu, A.
Sagatauskas kviečia spalio 16-18 d. aktyviai dalyvauti smulkaus verslo
palaikymo akcijoje. „Ši „Swedbank“ iniciatyva naudinga abiems pusėms:
pirkėjai gali įsigyti kokybiškų prekių patraukliomis kainomis ir
pasinaudoti specialiais pasiūlymais, o smulkieji prekybininkai gauna
progą pristatyti save ir taip pritraukti daugiau pirkėjų“, – teigia jis
ir primena, jog palaikydami šalia jų įsikūrusius smulkiuosius
verslininkus, žmonės taip pat prisideda prie vietos ekonomikos
stiprinimo. Šių metų gegužės mėnesį startavęs projektas „Kiekvienas gali būti
didelis“ vienija daugiau nei 2 tūkst. prekybos vietų visoje Lietuvoje.
Pasitikrinti, kokios įmonės dalyvauja tam tikruose šalies regionuose,
galima čia: https://kiekvienasgali.swedbank.lt/lt/dalyvauja Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą „Swedbank“ užsakymu
bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko liepos 17–25 dienomis. Visoje šalyje
buvo apklausti 1006 18-75 metų amžiaus respondentai.
Dažniausi smulkiųjų verslininkų klientai – regionų gyventojai
16
Spa