Be kategorijos

Dauguma gyventojų ekonomikos atsigavimą mato ne anksčiau kaip 2013 m.

Lietuvos gyventojai netiki, kad šalies ekonomika atsigaus šiemet, vos 1,7 proc. to tikisi kitąmet, o daugiau nei pusė mano, kad situacija pagerės vėliau nei 2013 m., rodo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. „DnB Nord“ banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka sakė, kad gyventojai pakankamai gerai prognozuoja, nes jų pajamos ir bendros nuotaikos į prieškrizinį lygį turėtų grįžti apie 2013-2014 m., nors statistinis ekonomikos atsigavimas prasidės anksčiau. Praėjusių metų liepą 5,5 proc. lietuvių galvojo, kad ekonomika atsigaus šiemet, tačiau bėgant mėnesiams, optimizmas menko. Lapkritį taip manančių buvo 4 proc., o šį balandį – 0 proc. Panašūs nuomonių pokyčiai buvo ir dėl atsigavimo kitais metais. Praėjusią liepą ekonomikos atsigavimą 2011 m. matė 19 proc. apklaustųjų, lapkritį – jau 9,5 proc., o šį balandį – vos 1,7 proc. Tuo tarpu manančių, kad ūkis atsigaus gerokai vėliau vis daugėjo. Praėjusią liepą tokių buvo 22,9 proc., lapkritį – 44 proc., šį balandį – 54,1 proc. Jūsų nuomone, kada atsigaus šalies ekonomika? (proc.)                           Balandis 2010/ Lapkritis 2009/  Liepa 2009 Verslas pajunta anksčiau, gyventojai – vėliau „Žmonėms ekonomikos atsigavimas dažniausiai yra, kai jų pajamos, bendros nuotaikos, lūkesčiai grįžta į buvusį prieškrizinį lygį, šiuo atveju tai būtų 2007-2008 m. lygis. Jeigu taip ir yra, tai žmonės yra labai teisūs. Vargu, ar mes labai greitai grįšime prie šio lygio. Mūsų nuomone, tai bus maždaug 2013-2014 m., – DELFI sakė J. Rojaka. – Jeigu mes ekonomikos atsigavimą laikytume kilimu nuo blogiausio taško, tai atsigavimas bus greitesnis. Bet, vėlgi, yra skirtumas, kaip atsigauna ekonomika ir kaip tai žmonės supranta ir pajaučia“. Jos teigimu, pagal eksporto apimtis, bendras nuotaikas Lietuva yra nusmukusi į 2005 m. lygį.
„Kiekvienas ekonomikos ciklas iš pradžių paliečia verslą, o tik po to gyventojus. Lygiai tą patį mes matėme ir per šią krizę – iš pradžių tai pajuto verslas ir tik, kai darbdaviai suprato, kad greito atsigavimo nebus, pradėjo atleidinėti žmones. Iš pradžių matysis atsigavimas ekonomikos sektoriuose ir tik po tam tikro laiko darbdaviai vėl pradės samdyti žmones. Deja, dažniausiai tai būna šiek tiek vėliau nei bendras statistinis atsigavimas“, – kalbėjo ekonomistė. DELFI anksčiau jau rašė, kad socialinių mokslų daktaras, profesorius Romas Lazutka, atlikęs tyrimą,skaičiavo , kad gyventojų pajamos prieškrizinį lygį pasieks 2015 m., tačiau tais metais Lietuvoje vis dar bus 124 tūkst. bedarbių. Šiuo metu darbo neturi daugiau nei 326 tūkst. Lietuvos gyventojų. Verslininkai pasimokys, politikai – ne Gyventojai skeptiškai vertina galimybę, kad politikai išmoks krizės pamokas. 56,5 proc. mano, kad jie neišmoks, 28,6 proc. sakė, kad išmoks, bet po kelerių metų pamirš, tuo tarpu 11,4 proc. laikosi nuomonė, kad šias pamokas jie atsimins ilgai. Tyrimo autorių duomenimis, politikų sugebėjimais bent trumpam išmokti krizės pamokas dažniau tiki vyriausio amžiaus, vidutinių pajamų, didmiesčių ir kaimų gyventojai. Tuo tarpu verslininkų atmintį lietuviai vertina kur kas geriau nei politikų. Beveik pusė apklaustų gyventojų – 46,9 proc. – mano, kad verslininkai krizės pamokas išmoks ir atsimins ilgam, 30,4 proc. – kad išmoks, bet po kelerių metų pamirš, 18,5 proc. laikėsi nuomonės, kad verslininkai šių pamokų neišmoks. Manantys, kad verslininkai išmoks krizės pamokas dažniau nurodė jaunesnio amžiaus vyrai, miestų gyventojai. Jūsų nuomone, ar Lietuvos politikai išmoks krizės pamokas? (proc.) Jūsų vertinimu, ar Lietuvos verslininkai išmoks krizės pamokas? (proc.) Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų balandžio 22- 29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniu
ose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!  Lietuvos gyventojai netiki, kad šalies ekonomika atsigaus šiemet, vos 1,7 proc. to tikisi kitąmet, o daugiau nei pusė mano, kad situacija pagerės vėliau nei 2013 m., rodo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. „DnB Nord“ banko vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka sakė, kad gyventojai pakankamai gerai prognozuoja, nes jų pajamos ir bendros nuotaikos į prieškrizinį lygį turėtų grįžti apie 2013-2014 m., nors statistinis ekonomikos atsigavimas prasidės anksčiau. Praėjusių metų liepą 5,5 proc. lietuvių galvojo, kad ekonomika atsigaus šiemet, tačiau bėgant mėnesiams, optimizmas menko. Lapkritį taip manančių buvo 4 proc., o šį balandį – 0 proc. Panašūs nuomonių pokyčiai buvo ir dėl atsigavimo kitais metais. Praėjusią liepą ekonomikos atsigavimą 2011 m. matė 19 proc. apklaustųjų, lapkritį – jau 9,5 proc., o šį balandį – vos 1,7 proc. Tuo tarpu manančių, kad ūkis atsigaus gerokai vėliau vis daugėjo. Praėjusią liepą tokių buvo 22,9 proc., lapkritį – 44 proc., šį balandį – 54,1 proc. Jūsų nuomone, kada atsigaus šalies ekonomika? (proc.)                           Balandis 2010/ Lapkritis 2009/  Liepa 2009 Verslas pajunta anksčiau, gyventojai – vėliau „Žmonėms ekonomikos atsigavimas dažniausiai yra, kai jų pajamos, bendros nuotaikos, lūkesčiai grįžta į buvusį prieškrizinį lygį, šiuo atveju tai būtų 2007-2008 m. lygis. Jeigu taip ir yra, tai žmonės yra labai teisūs. Vargu, ar mes labai greitai grįšime prie šio lygio. Mūsų nuomone, tai bus maždaug 2013-2014 m., – DELFI sakė J. Rojaka. – Jeigu mes ekonomikos atsigavimą laikytume kilimu nuo blogiausio taško, tai atsigavimas bus greitesnis. Bet, vėlgi, yra skirtumas, kaip atsigauna ekonomika ir kaip tai žmonės supranta ir pajaučia“. Jos teigimu, pagal eksporto apimtis, bendras nuotaikas Lietuva yra nusmukusi į 2005 m. lygį.
„Kiekvienas ekonomikos ciklas iš pradžių paliečia verslą, o tik po to gyventojus. Lygiai tą patį mes matėme ir per šią krizę – iš pradžių tai pajuto verslas ir tik, kai darbdaviai suprato, kad greito atsigavimo nebus, pradėjo atleidinėti žmones. Iš pradžių matysis atsigavimas ekonomikos sektoriuose ir tik po tam tikro laiko darbdaviai vėl pradės samdyti žmones. Deja, dažniausiai tai būna šiek tiek vėliau nei bendras statistinis atsigavimas“, – kalbėjo ekonomistė. DELFI anksčiau jau rašė, kad socialinių mokslų daktaras, profesorius Romas Lazutka, atlikęs tyrimą,skaičiavo , kad gyventojų pajamos prieškrizinį lygį pasieks 2015 m., tačiau tais metais Lietuvoje vis dar bus 124 tūkst. bedarbių. Šiuo metu darbo neturi daugiau nei 326 tūkst. Lietuvos gyventojų. Verslininkai pasimokys, politikai – ne Gyventojai skeptiškai vertina galimybę, kad politikai išmoks krizės pamokas. 56,5 proc. mano, kad jie neišmoks, 28,6 proc. sakė, kad išmoks, bet po kelerių metų pamirš, tuo tarpu 11,4 proc. laikosi nuomonė, kad šias pamokas jie atsimins ilgai. Tyrimo autorių duomenimis, politikų sugebėjimais bent trumpam išmokti krizės pamokas dažniau tiki vyriausio amžiaus, vidutinių pajamų, didmiesčių ir kaimų gyventojai. Tuo tarpu verslininkų atmintį lietuviai vertina kur kas geriau nei politikų. Beveik pusė apklaustų gyventojų – 46,9 proc. – mano, kad verslininkai krizės pamokas išmoks ir atsimins ilgam, 30,4 proc. – kad išmoks, bet po kelerių metų pamirš, 18,5 proc. laikėsi nuomonės, kad verslininkai šių pamokų neišmoks. Manantys, kad verslininkai išmoks krizės pamokas dažniau nurodė jaunesnio amžiaus vyrai, miestų gyventojai. Jūsų nuomone, ar Lietuvos politikai išmoks krizės pamokas? (proc.) Jūsų vertinimu, ar Lietuvos verslininkai išmoks krizės pamokas? (proc.) Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų balandžio 22- 29 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 95 atrankiniu
ose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.
Šis gyventojų viešosios nuomonės tyrimas DELFI portalo užsakymu atliktas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!