Lietuvos gyventojai patiria gana didelį psichologinį stresą
darbe ir būtų linkę net susimokėti pinigus už draudimą nuo per didelio
emocinio krūvio. Net 16 proc. Lietuvos gyventojų įsigytų draudimą nuo
įtampos darbe ir vadovų bei kolegų nuotaikų kaitos. Tokią tendenciją atskleidė „PZU Lietuva“ užsakymu atlikta visuomenės
nuomonės apklausa, atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“. Apklausoje buvo
siekiama išsiaiškinti, kokių netradicinių draudimo rūšių Lietuvos
gyventojai būtų linkę papildomai įsigyti. „Mus kiek nustebino toks didelis žmonių, kenčiančių nuo įtampos
darbe, skaičius. 16 proc. apklaustųjų sutiktų net sumokėti už galimybę
įtampą sumažinti ar bent jau gauti už tai piniginę kompensaciją. Kol kas
tokios draudimo rūšies Lietuvoje nėra, tačiau apklausa rodo apie tam
tikras problemas, egzistuojančias mūsų įmonių kultūroje – žmonės darbe
patiria stresą ir kenčia nuo kolegų ar vadovų nuotaikų kaitos, kuri daro
įtaką bendrai atmosferai“, – teigia „PZU Lietuva“ Standartinių rizikų
skyriaus vadovė Gitana Beinorienė. Pasak jos, stresas darbe žmonėms yra kur kas didesnė problema nei
blogas oras per atostogas ar net neištikimybė šeimoje – 16 proc.
apklaustųjų draustųsi nuo emocinės įtampos, po 10 proc. gyventojų
draustųsi nuo blogo oro per šventes ar atostogas bei nuo neištikimybės. Verslo įmones konsultuojanti psichologė Kristina Matijošaitienė sako,
kad Lietuvos verslo įmonės ir valstybės institucijos psichologinei
atmosferai darbe skiria labai nedaug dėmesio. Dažniau užsienio kapitalo
bendrovės stebi psichologinę situaciją ir imasi priemonių galimai
įtampai darbe minimizuoti, darbuotojų santykiams reguliuoti, galų gale –
pačių vadovų santykiams su darbuotojais stebėti. „Iš tiesų Lietuvos verslas dar tik pradeda suprasti, kad emocinė
atmosfera darbe, santykiai su vadovu turi didžiulę įtaką darbuotojų
efektyvumui. Tenka matyti daug situacijų, kai sprendimai įmonėje
priimami pagal vadovų nuotaiką. Darbuotojams tai yra didelis
psichologinis krūvis, nuo kurio greitai pavargstama. Dar blogesnė
situacija yra darbuotojų žeminimas, intrigos tarp kolegų ir t.t. Deja,
tai klesti ir verslo, ir valstybinėse institucijose, kur ypač paisoma
hierarchijos. Tenka pripažinti, kad Lietuvoje įmonės galėtų dirbti daug
efektyviau ir sukurti didesnę pridėtinę vertę, jeigu darbuotojai
jaustųsi emociškai saugūs. Vadovai šiuo metu vis didesnį dėmesį skiria
ir emocinių kompetencijų ugdymui“, – teigia psichologė. Draudimo rizikos valdymo ekspertė G. Beinorienė atkreipia dėmesį į
tyrime išryškėjusią tendenciją, kad daugiausiai įtampos patiria
aukščiausio lygio vadovai ir smulkieji verslininkai – daugiau nei
penktadalis jų draustųsi nuo emocinio streso. Psichologė Kristina Matijošaitienė tokią tendenciją vadina gana
dėsninga, nes vadovams ir verslo savininkams tenka didžiausia atsakomybė
už verslą, įmonę, darbuotojus ir rezultatus. Aukštos pareigos ir
didesnė atsakomybės našta neišvengiamai padidina ir tenkantį
psichologinį krūvį. Savo ruožtu „PZU Lietuva“ Standartinių rizikų skyriaus vadovė Gitana
Beinorienė pastebi, kad Lietuvoje verslo įmonės vis dažniau renkasi
darbuotojų sveikatos draudimo paslaugą, suteikiančią galimybę
darbuotojams emociškai pailsėti sportuojant, lankant baseiną, užsisakant
sveikatinimo paslaugų. Aktyvus laisvalaikis, sveikatai naudingos
procedūros leidžia darbuotojams išsaugoti ir emocinę sveikatą. Lietuvos gyventojai patiria gana didelį psichologinį stresą
darbe ir būtų linkę net susimokėti pinigus už draudimą nuo per didelio
emocinio krūvio. Net 16 proc. Lietuvos gyventojų įsigytų draudimą nuo
įtampos darbe ir vadovų bei kolegų nuotaikų kaitos. Tokią tendenciją atskleidė „PZU Lietuva“ užsakymu atlikta visuomenės
nuomonės apklausa, atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“. Apklausoje buvo
siekiama išsiaiškinti, kokių netradicinių draudimo rūšių Lietuvos
gyventojai būtų linkę papildomai įsigyti. „Mus kiek nustebino toks didelis žmonių, kenčiančių nuo įtampos
darbe, skaičius. 16 proc. apklaustųjų sutiktų net sumokėti už galimybę
įtampą sumažinti ar bent jau gauti už tai piniginę kompensaciją. Kol kas
tokios draudimo rūšies Lietuvoje nėra, tačiau apklausa rodo apie tam
tikras problemas, egzistuojančias mūsų įmonių kultūroje – žmonės darbe
patiria stresą ir kenčia nuo kolegų ar vadovų nuotaikų kaitos, kuri daro
įtaką bendrai atmosferai“, – teigia „PZU Lietuva“ Standartinių rizikų
skyriaus vadovė Gitana Beinorienė. Pasak jos, stresas darbe žmonėms yra kur kas didesnė problema nei
blogas oras per atostogas ar net neištikimybė šeimoje – 16 proc.
apklaustųjų draustųsi nuo emocinės įtampos, po 10 proc. gyventojų
draustųsi nuo blogo oro per šventes ar atostogas bei nuo neištikimybės. Verslo įmones konsultuojanti psichologė Kristina Matijošaitienė sako,
kad Lietuvos verslo įmonės ir valstybės institucijos psichologinei
atmosferai darbe skiria labai nedaug dėmesio. Dažniau užsienio kapitalo
bendrovės stebi psichologinę situaciją ir imasi priemonių galimai
įtampai darbe minimizuoti, darbuotojų santykiams reguliuoti, galų gale –
pačių vadovų santykiams su darbuotojais stebėti. „Iš tiesų Lietuvos verslas dar tik pradeda suprasti, kad emocinė
atmosfera darbe, santykiai su vadovu turi didžiulę įtaką darbuotojų
efektyvumui. Tenka matyti daug situacijų, kai sprendimai įmonėje
priimami pagal vadovų nuotaiką. Darbuotojams tai yra didelis
psichologinis krūvis, nuo kurio greitai pavargstama. Dar blogesnė
situacija yra darbuotojų žeminimas, intrigos tarp kolegų ir t.t. Deja,
tai klesti ir verslo, ir valstybinėse institucijose, kur ypač paisoma
hierarchijos. Tenka pripažinti, kad Lietuvoje įmonės galėtų dirbti daug
efektyviau ir sukurti didesnę pridėtinę vertę, jeigu darbuotojai
jaustųsi emociškai saugūs. Vadovai šiuo metu vis didesnį dėmesį skiria
ir emocinių kompetencijų ugdymui“, – teigia psichologė. Draudimo rizikos valdymo ekspertė G. Beinorienė atkreipia dėmesį į
tyrime išryškėjusią tendenciją, kad daugiausiai įtampos patiria
aukščiausio lygio vadovai ir smulkieji verslininkai – daugiau nei
penktadalis jų draustųsi nuo emocinio streso. Psichologė Kristina Matijošaitienė tokią tendenciją vadina gana
dėsninga, nes vadovams ir verslo savininkams tenka didžiausia atsakomybė
už verslą, įmonę, darbuotojus ir rezultatus. Aukštos pareigos ir
didesnė atsakomybės našta neišvengiamai padidina ir tenkantį
psichologinį krūvį. Savo ruožtu „PZU Lietuva“ Standartinių rizikų skyriaus vadovė Gitana
Beinorienė pastebi, kad Lietuvoje verslo įmonės vis dažniau renkasi
darbuotojų sveikatos draudimo paslaugą, suteikiančią galimybę
darbuotojams emociškai pailsėti sportuojant, lankant baseiną, užsisakant
sveikatinimo paslaugų. Aktyvus laisvalaikis, sveikatai naudingos
procedūros leidžia darbuotojams išsaugoti ir emocinę sveikatą.
Darbuotojai net susimokėtų už galimybę sumažinti įtampą darbe
25
Rgs