Dalis lietuvių kontrabandines prekes perka protestuodami prieš valdžios politiką

Beveik du trečdaliai lietuvių per paskutinius dvejus metus yra pirkę kontrabandinių cigarečių, degalų ar alkoholio. Absoliuti dauguma jų nurodė taip darantys dėl kainų skirtumo, tačiau antras pagal populiarumą atsakymas buvo, kad tai jiems yra savotiška protesto forma prieš valstybės politiką, rodo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Tyrimo autorių duomenimis, noras pirkti kontrabandines prekes nesusijęs su gaunamomis pajamomis. Dauguma lietuvių palankiai vertina ir „šešėlinę“ ekonomiką – 63,6 proc. gyventojų rinktųsi pigesnes prekes ar paslaugas net ir žinodami, kad nuo jų mokesčiai nebus sumokėti, maždaug ketvirtadalis tokios paslaugos ar prekės nepirktų. Į klausimą, ar per pastaruosius dvejus metus yra pirkę kontrabandinių prekių, daugiau nei 60 proc. atsakė teigiamai. Dažnai tokių prekių įsigyjantys nurodė penktadalis apklausos dalyvių, pastaruoju metu vis dažniau tai darė 13 proc., o vieną ar keletą kartų per paskutinius metus jas rinkosi 28 proc. respondentų. Dažniausiai perka rajonų ir kaimų gyventojai Rajonų centrų ir kaimų gyventojai teigė dažnai perkantys kontrabandines prekes – alkoholį, cigaretes bei degalus, tuo tarpu didžiųjų miestų gyventojai pripažino pastaruoju metu perkantys daugiau kontrabandinių prekių nei tai darė anksčiau. Daugiau nei trečdalis respondentų – 37,6 proc.– atsakė kontrabanda atvežtų akcizinių prekių per pastaruosius dvejus metus nepirkę. Tyrimo autorių duomenimis, nuostatą pirkti kontrabandines arba neapskaitomas prekes ir paslaugas, nuo kurių nėra mokami mokesčiai, dažniau išreiškė vyrai, žemesnio ir vidutinio išsimokslinimo, rajonų centrų bei kaimų gyventojai. „Įdomu tai, kad ši nuostata nepriklauso nuo pajamų – nelegalias prekes ir paslaugas vienodai mielai perka tiek mažiausių, tiek didesnių pajamų atstovai“, – atkreipė dėmesį apklausą atlikę specialistai. Paklausti, kodėl pirko kontrabandines prekes, dažniausiai gyventojai, galėję pasirinkti kelis atsakymų variantus, nurodė jų pigumą, tačiau antras pagal populiarumą atsakymas, surinkęs 13,9 proc., buvo, kad tai jiems yra protesto prieš valstybės politiką forma. Tyrimo autorių duomenimis, šį atsakymą dažniau rinkosi aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai. Tuo tarpu dėl pigumo kontrabandines prekes dažniau įsigyja vidutinio ir vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų, rajonų centrų bei kaimų gyventojai. Pirmiausiai ekonominis motyvas Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Giedrius Kadziauskas mano, kad pirmiausiai kontrabandą rinktis skatina ekonominiai motyvai. „Jeigu galvotume apie tą laikotarpį, kai žmonės turėjo daugiau pinigų, tada kontrabanda buvo gerokai sumažėjusi ir „šešėlis“ besitraukiąs. Aš sakyčiau, kad čia yra daug ekonominio motyvo – žmonės žiūri iš ekonominės pusės, kas jiems yra naudingiau. Gali būti ir tam tikros protesto formos, tačiau žmonės įprastai legalumą mėgsta labiau nei nelegalumą“, – DELFI sakė jis. G. Kadziausko nuomone, ekonomikos nuosmukis ir valdžios sprendimai prisidėjo prie to, kad žmonėms yra sunkiau laikytis savo moralinių-etinių įsitikinimų. „Mano nuomone, pirminis yra ekonominis motyvas ir galbūt retas vien dėl protesto ryžtųsi rinktis kontrabandą arba veikti „šešėlyje“. Svarbu tai, kad žmonės savo poelgiui pritaiko tokį paaiškinimą. Tai yra tam tikra indikacija, kokiame santykyje žmonės yra su valdžia, netgi jeigu jie veikia vedami tik ekonominių motyvų, tačiau patys suvokia tai kaip protestą . Tai yra tam tikra lojalumo problema ir rodo, kad valdžia neturi lojalių piliečių, kurie suprastų, už ką jie moka mokesčius, kam valdžia reikalinga. Čia valstybė turėtų labiau pagalvoti, ko jai labiau reikia – iš mokesčių šiandien gaunamų pinigų ar nepasiklydusių piliečių“, – kalbėjo pašnekovas. Ar pirktumėte prekes (naudotumėtės paslaugomis) pigiau, jei žinotumėte, kad jos oficialiai neapskaitomos t.y. nuo jų oficialiai nėra mokami mokesčiai? (proc.) Ar esate per paskutinius dvejus metus pirkęs kontrabanda atgabentų prekių – degalų, cigarečių ar alkoholio? (proc.) Kodėl pirkote/ perkate kontrabandines prekes? (proc.) Galimi keli atsakymo variantai. Atsakymų suma viršija 100 proc. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų liepos 28- rugpjūčio 6 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!    Beveik du trečdaliai lietuvių per paskutinius dvejus metus yra pirkę kontrabandinių cigarečių, degalų ar alkoholio. Absoliuti dauguma jų nurodė taip darantys dėl kainų skirtumo, tačiau antras pagal populiarumą atsakymas buvo, kad tai jiems yra savotiška protesto forma prieš valstybės politiką, rodo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Tyrimo autorių duomenimis, noras pirkti kontrabandines prekes nesusijęs su gaunamomis pajamomis. Dauguma lietuvių palankiai vertina ir „šešėlinę“ ekonomiką – 63,6 proc. gyventojų rinktųsi pigesnes prekes ar paslaugas net ir žinodami, kad nuo jų mokesčiai nebus sumokėti, maždaug ketvirtadalis tokios paslaugos ar prekės nepirktų. Į klausimą, ar per pastaruosius dvejus metus yra pirkę kontrabandinių prekių, daugiau nei 60 proc. atsakė teigiamai. Dažnai tokių prekių įsigyjantys nurodė penktadalis apklausos dalyvių, pastaruoju metu vis dažniau tai darė 13 proc., o vieną ar keletą kartų per paskutinius metus jas rinkosi 28 proc. respondentų. Dažniausiai perka rajonų ir kaimų gyventojai Rajonų centrų ir kaimų gyventojai teigė dažnai perkantys kontrabandines prekes – alkoholį, cigaretes bei degalus, tuo tarpu didžiųjų miestų gyventojai pripažino pastaruoju metu perkantys daugiau kontrabandinių prekių nei tai darė anksčiau. Daugiau nei trečdalis respondentų – 37,6 proc.– atsakė kontrabanda atvežtų akcizinių prekių per pastaruosius dvejus metus nepirkę. Tyrimo autorių duomenimis, nuostatą pirkti kontrabandines arba neapskaitomas prekes ir paslaugas, nuo kurių nėra mokami mokesčiai, dažniau išreiškė vyrai, žemesnio ir vidutinio išsimokslinimo, rajonų centrų bei kaimų gyventojai. „Įdomu tai, kad ši nuostata nepriklauso nuo pajamų – nelegalias prekes ir paslaugas vienodai mielai perka tiek mažiausių, tiek didesnių pajamų atstovai“, – atkreipė dėmesį apklausą atlikę specialistai. Paklausti, kodėl pirko kontrabandines prekes, dažniausiai gyventojai, galėję pasirinkti kelis atsakymų variantus, nurodė jų pigumą, tačiau antras pagal populiarumą atsakymas, surinkęs 13,9 proc., buvo, kad tai jiems yra protesto prieš valstybės politiką forma. Tyrimo autorių duomenimis, šį atsakymą dažniau rinkosi aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai. Tuo tarpu dėl pigumo kontrabandines prekes dažniau įsigyja vidutinio ir vyresnio amžiaus, žemesnio išsimokslinimo, mažesnių pajamų, rajonų centrų bei kaimų gyventojai. Pirmiausiai ekonominis motyvas Lietuvos laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Giedrius Kadziauskas mano, kad pirmiausiai kontrabandą rinktis skatina ekonominiai motyvai. „Jeigu galvotume apie tą laikotarpį, kai žmonės turėjo daugiau pinigų, tada kontrabanda buvo gerokai sumažėjusi ir „šešėlis“ besitraukiąs. Aš sakyčiau, kad čia yra daug ekonominio motyvo – žmonės žiūri iš ekonominės pusės, kas jiems yra naudingiau. Gali būti ir tam tikros protesto formos, tačiau žmonės įprastai legalumą mėgsta labiau nei nelegalumą“, – DELFI sakė jis. G. Kadziausko nuomone, ekonomikos nuosmukis ir valdžios sprendimai prisidėjo prie to, kad žmonėms yra sunkiau laikytis savo moralinių-etinių įsitikinimų. „Mano nuomone, pirminis yra ekonominis motyvas ir galbūt retas vien dėl protesto ryžtųsi rinktis kontrabandą arba veikti „šešėlyje“. Svarbu tai, kad žmonės savo poelgiui pritaiko tokį paaiškinimą. Tai yra tam tikra indikacija, kokiame santykyje žmonės yra su valdžia, netgi jeigu jie veikia vedami tik ekonominių motyvų, tačiau patys suvokia tai kaip protestą . Tai yra tam tikra lojalumo problema ir rodo, kad valdžia neturi lojalių piliečių, kurie suprastų, už ką jie moka mokesčius, kam valdžia reikalinga. Čia valstybė turėtų labiau pagalvoti, ko jai labiau reikia – iš mokesčių šiandien gaunamų pinigų ar nepasiklydusių piliečių“, – kalbėjo pašnekovas. Ar pirktumėte prekes (naudotumėtės paslaugomis) pigiau, jei žinotumėte, kad jos oficialiai neapskaitomos t.y. nuo jų oficialiai nėra mokami mokesčiai? (proc.) Ar esate per paskutinius dvejus metus pirkęs kontrabanda atgabentų prekių – degalų, cigarečių ar alkoholio? (proc.) Kodėl pirkote/ perkate kontrabandines prekes? (proc.) Galimi keli atsakymo variantai. Atsakymų suma viršija 100 proc. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų liepos 28- rugpjūčio 6 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausti 1009 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!