Atsakė į klausimą: būstą geriau pirkti ar nuomotis

  Šiuo metu tiek naujų būstų pardavimo, tiek nuomos rinkos išgyvena tikrą piką. Nuomininkai aktyviai ieškosi naujų namų, o norintys nuosavo būsto jam negaili ir apvalių sumų. Panašu, kad siekiant nuspręsti, ar būstą geriau nuomotis, ar pirkti, vieno recepto nėra, tačiau prieš priimant spendimą, anot specialistų, reikia įvertinti keletą itin svarbių kriterijų bei suvokti, kad ne viskas ateityje bus vertinama pagal šių dienų perspektyvą.   Nutarė beveik vienbalsiai   DELFI užsakymu vykdyta reprezentatyvi „Spinter“ tyrimų apklausa parodė, kad 79,5 proc. lietuvių mano, jog būstą jiems labiau apsimoka pirkti nei nuomotis. Vos 7 proc. pasisakė už tai, kad būstą geriau nuomotis, o dar 13,5 proc. teigė išvis neturintys nuomonės.   „Rezultatas manęs tikrai nenustebino, nes lietuvių polinkis nuosavam būstui, kiek vykdėme tyrimų, yra labai stiprus ir labai stipriai išreikštas“, – teigė „Spinter tyrimai“ direktorius Ignas Zokas.   Kaip parodė apklausa, bendrai už būsto pirkimą dažniau pasisakė moterys, taip pat vidutinio ir vyresnio amžiaus gyventojai, 45 m. ir vyresni asmenys, rajonų centrų gyventojai. O štai būsto nuoma dažniau patraukli 18-35 m. vyrams, kurie gyvena didmiesčiuose.   „Be abejo, yra logiška, kad vyresnio amžiaus žmonės, jie dar labiau linkę akcentuoti nuosavo gyvenamo būsto svarbą, o jaunimas į tai žiūri kiek liberaliau, jiems tinka ir nuomojamas būstas.   Sunku interpretuoti, bet galbūt tai susiję su jų jaunu amžiumi, kada dar yra nenusistovėjęs gyvenimas, dažniau keičiamas darbas, gyvenama vieta, planuojama išvykti į užsienį, bet vėlgi, sunku vertinti tai gerai ar blogai“, – sakė I. Zokas.   2018 metais panašaus pobūdžio tyrimas buvo atliktas ir tarptautiniu mastu. Jame taip pat gyventojų buvo klausiama, kas, jų nuomone, yra geresnis sprendimas: būstą pirkti ar nuomotis. Gautais rezultatais buvo dalijamasi think.ing.com tinklalapyje.   Tyrime, kurį atliko „ING International Survey“, apklausus 13-ikos Europos šalių bei JAV ir Australijos šalių gyventojus paaiškėjo, kad respondentai taip pat labiau pasisakė už nuosavo būsto įsigijimą. Taip vidutiniškai manė 71 proc. apklaustųjų.   Kad geriau gyvenamą vietą nuomotis, pritarė 20 proc. gyventojų, o likę 9 proc. teigė neturintys nuomonės.   Paryžiuje savų būstų neįkanda   Jau aštuonerius metus Paryžiuje gyvenanti Prancūzijos lietuvių jaunimo sąjungos prezidentė Deimantė pasakojo, kad šiame mieste populiariau būstą nuomotis, mat nuosavo būsto kainos ten siekia aukštumas.   „Kadangi nuomai taip pat išleidžiama itin daug, susitaupyti nusipirkti savo būstą pačiame Paryžiuje nėra lengva. Prieš kelis mėnesius teko skaityti straipsnį, kuriame buvo pateikiami apklausų duomenys, tvirtinantys, jog eilinis paryžietis savo algos nuomai išleidžia net apie 40 proc.“, – pasakojo ji.   Merginos teigimu, Paryžiuje būsto kainos itin didelės. Štai jei kiek tolėliau nuo miesto centro sugalvotumėte įsigyti nedidelį dviejų kambarių butą, kuris būtų apie 35-40 kv.m., už jį jums tektų pakloti nuo 320 iki 410 tūkst. Eur.   „Jaunos šeimos, besilaukiančios vaikų, kurios nusprendžia pirkti pirmąjį būstą, dažniausiai išsikrausto į priemiesčius, kur už tą pačią sumą galima gauti 5-20 proc. didesnio ploto butą ir ramybę nuo miesto šurmulio“, – pasakojo Deimantė.   O štai kalbant apie būsto nuomos kainas, jos taip pat gali priversti nustebti.   „29 kv.m. būstas, esantis vos 10 minučių kelio nuo Eifelio bokšto pėsčiomis, čia mėnesiui kainuoja 1,1 tūkst. Eur. Už 24 kv.m. buto nuomą visai prie pat verslo priemiesčio La Defense, gali tekti pakloti 900 Eur. Jei norima gyventi 45 kv.m. būste rytinėje Paryžiaus dalyje, apie 1 km nuo miesto ribos, čia kainuoja 1,2 tūkst., o jei 10 kv.m. Operos kvartale – 500 Eur“, – lietuviams, ko gero, sunkiai suprantamas nuomos kainas vardijo ji.   Paklausta, kiek realu žmogui savarankiškai susitaupyti ir įsigyti būstą Paryžiuje, ji teigė asmeniškai pažįstanti vos vieną žmogų, kuris tai sugebėjo neprisiimdamas paskolų.   „Tai buvo dėl nemenko palikimo, gauto būnant mažiau nei trisdešimties. Net ir visai gerai uždirbantys žmonės, tarkime, 4 tūkst. Eur ir daugiau, turi imti paskolą, na, nebent jie būstą nori įsigyti, kad jį galėtų nuomoti, nes įprastai ieškomasi kiek didesnio buto, kuris ir kainuoja daugiau“, – sakė Deimantė.   Pasak merginos, šiuo metu būsto paskolų palūkanos Prancūzijoje labai geros, tad nemažai jaunimo šiuo metu ima paskolas, kurias išsimokės per 20-40 m.   „Beveik visi perka būstus su paskola ir ją moka kelis dešimtmečius“, – teigė ji ir užsiminė, kad šiandien mokėti bankui paskolą kartais net išeina pigiau, nei šeimininkams mokėti nuomos mokestį.   Pasakė, kada geriau pirkti   SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, kalbėdamas apie situaciją Lietuvoje teigė, jog lietuvių sprendimą būstą geriau pirkti, nei nuomotis, suprasti nėra sunku, mat tai lemia keletas priežasčių.   Pirmoji, pasak jo, ta, kad lietuviai yra įpratę turėti nuosavą būstą ir kuo anksčiau jie jį įsigis, tuo, jų nuomone, bus geriau. Antroji priežastis – jau kiek rimtesnė ir iš dalies nulemta pačios rinkos.   „Tai būsto įperkamumas. Vakarų Europoje yra problema, kad įsigyti nuosavą būstą, ypač, jaunesniems žmonėms, nėra taip lengva.   Nors mes skundžiamės, kad Lietuvoje jaunimui būstą įsigyti sunku, kas yra išvykę į užsienį gyventi supranta, kad Lietuvoje būsto įperkamumas yra geresnis nei Vakarų Europoje. Todėl daugiau žmonių tiki, kad gali įsigyti būstą ir jiems tas būsto turėjimas yra vertybė“, – komentavo ekonomistas. Kaip dar vieną iš priežasčių jis pateikė ir mobilumo klausimą.   „Jis Vakarų Europoje yra šiek tiek didesnis. Žmonės yra ne tiek prisirišę prie savo gyvenamosios vietos ir būsto“, – aiškino T. Povilauskas.   Jo teigimu, jei šiandien turima pinigų pradiniam įnašui, o žmogaus finansinė padėtis yra stabili, įsigyti nuosavą būstą apsimoka labiau nei nuomotis.   „Bet kuo skiriamės nuo Vakarų Europos, Lietuvoje tai yra ir labiau įmanoma. Vakarų Europoje sudėtingiau“, – lygino jis.   Bendrai kalbant apie NT rinką jis sakė, kad šių metų pirmasis pusmetis pagal butų rezervacijas buvo tiesiog fantastinis.   „Per mėnesį buvo įsigyjama po 500 būstų. Tai rodo, kad buto įperkamumas pastaruoju metu yra dar labiau padidėjęs“, – sakė jis, tačiau teigė, kad nepaisant pastaruoju metu fiksuotų rekordinių sandorių skaičiaus, NT rinka Vilniuje netrukus turėtų sulaukti atvėsimo.   „Kainų augimas man atrodo proto ribose ir čia didesnių problemų kol kas neįžvelgiu.   NT kainų augimas per metus – kokie 5-6 proc. – šiandien dar yra pateisinamas, nes auga ir gyventojų pajamos, o jos auga sparčiau nei būsto kainos“, – sakė ekonomistas.   Įspėja būti atsargiems   Biuro „Capital Team“ vadovas Mantas Mikočiūnas, dirbantis tiek su NT nuoma, tiek su pardavimais, pasakojo, kad šiuo metu NT nuomos rinkoje dedasi labai įdomūs dalykai, mat šiandien nuomos rinkoje – tikras pikas ir čia kalbama ne tik apie studentų norą išsinuomoti būstą.   „Rugsėjį baigiasi nemaža dalis nuomos sutarčių, todėl natūralu, kad tuo metu į rinką byrą tiek naujų nuomininkų, kurie ieškosi kitokio būsto, gal brangesnio, didesnio, tiek pačių objektų, kurie ieškosi kitų nuomininkų.   Taip pat vasarą snaudimo režimą būna įjungusios ir įmonės, kurios vasaros pabaigoje aktyviau pradeda ieškotis darbuotojų, kurie rugpjūtį suvažiuoja į didmiesčius“, – nuomos vajaus priežastis šiandien bėrė specialistas.   Paklaustas apie būsto įsigijimo ir nuomos galimybes, M. Mikočiūnas sakė, kad nuomos kainos šiai dienai tikrai yra didesnės nei mėnesinės banko paskolos įmokos, tačiau įspėjo, kad taip gali būti ne visada.   „Jeigu mes pasižiūrėtume iš 2009 m. taško, kurie tuo metu pirko ir kokias palūkanas gavo, tai jų įmokos tikrai yra didesnės negu už kiek yra nuomojamas toks būstas.   Palaipsniui palūkanos kyla, įmokos bankams didėja, o tas skirtumas mažėja. Manau, kad po metų ar dviejų jos (nuomos kainos ir būsto paskolų įmokos bankams – DELFI) susilygins arba įmokos bankui viršys nuomos kainą“, – prognozavo specialistas.   Nuomos kainos tuština piniginę   Kalbant apie NT nuomos kainas, jos sotinėje, pasak M. Mikočiūno, šiuo metu tikrai siekia aukštumas ir yra didžiausios visoje Lietuvoje.   Specialistas vardijo, kad už vieno kambario nuomą, kuris yra senos statybos bendrabutyje arba už kambarį sename bute gali tekti pakloti 50-70 Eur mėnesiui, o jei butas – naujesnės statybos, tada kambario nuomos kaina gali šoktelti ir iki 150-200 Eur mėnesiui.   „Ir čia kalbame apie tokius rajonus, kaip Naujamiestis, Šnipiškės, Antakalnis“, – kaip pavyzdį pateikė M. Mikočiūnas.   „Vieno kambario bedrabučio butas nuomai – nuo 150 iki 200 Eur Vilniaus mieste, vieno kambario senos statybos butai – nuo 200 iki 300 Eur, dviejų kambarių senos statybos – nuo 250 iki 350 Eur, naujos statybos vieno kamabrio butas – nuo 350 iki 450 Eur, dviejų kambarių naujos statybos būstai – nuo 400 iki 550 Eur“, – NT nuomos kainas Vilniuje ir Kaune vardijo jis.   Tiesa, tiems, kas nori prabangesnio būsto, tarkime, esančio Vilniaus centre, už dviejų kambarių buto nuomą gali tekti pakloti nuo 700-800 Eur mėnesiui.   Vieni paklausiausių būstų nuomai šiuo metu – vieno ar dviejų kambarių mažos kvadratūros butai. 2019-09-03   Šiuo metu tiek naujų būstų pardavimo, tiek nuomos rinkos išgyvena tikrą piką. Nuomininkai aktyviai ieškosi naujų namų, o norintys nuosavo būsto jam negaili ir apvalių sumų. Panašu, kad siekiant nuspręsti, ar būstą geriau nuomotis, ar pirkti, vieno recepto nėra, tačiau prieš priimant spendimą, anot specialistų, reikia įvertinti keletą itin svarbių kriterijų bei suvokti, kad ne viskas ateityje bus vertinama pagal šių dienų perspektyvą.   Nutarė beveik vienbalsiai   DELFI užsakymu vykdyta reprezentatyvi „Spinter“ tyrimų apklausa parodė, kad 79,5 proc. lietuvių mano, jog būstą jiems labiau apsimoka pirkti nei nuomotis. Vos 7 proc. pasisakė už tai, kad būstą geriau nuomotis, o dar 13,5 proc. teigė išvis neturintys nuomonės.   „Rezultatas manęs tikrai nenustebino, nes lietuvių polinkis nuosavam būstui, kiek vykdėme tyrimų, yra labai stiprus ir labai stipriai išreikštas“, – teigė „Spinter tyrimai“ direktorius Ignas Zokas.   Kaip parodė apklausa, bendrai už būsto pirkimą dažniau pasisakė moterys, taip pat vidutinio ir vyresnio amžiaus gyventojai, 45 m. ir vyresni asmenys, rajonų centrų gyventojai. O štai būsto nuoma dažniau patraukli 18-35 m. vyrams, kurie gyvena didmiesčiuose.   „Be abejo, yra logiška, kad vyresnio amžiaus žmonės, jie dar labiau linkę akcentuoti nuosavo gyvenamo būsto svarbą, o jaunimas į tai žiūri kiek liberaliau, jiems tinka ir nuomojamas būstas.   Sunku interpretuoti, bet galbūt tai susiję su jų jaunu amžiumi, kada dar yra nenusistovėjęs gyvenimas, dažniau keičiamas darbas, gyvenama vieta, planuojama išvykti į užsienį, bet vėlgi, sunku vertinti tai gerai ar blogai“, – sakė I. Zokas.   2018 metais panašaus pobūdžio tyrimas buvo atliktas ir tarptautiniu mastu. Jame taip pat gyventojų buvo klausiama, kas, jų nuomone, yra geresnis sprendimas: būstą pirkti ar nuomotis. Gautais rezultatais buvo dalijamasi think.ing.com tinklalapyje.   Tyrime, kurį atliko „ING International Survey“, apklausus 13-ikos Europos šalių bei JAV ir Australijos šalių gyventojus paaiškėjo, kad respondentai taip pat labiau pasisakė už nuosavo būsto įsigijimą. Taip vidutiniškai manė 71 proc. apklaustųjų.   Kad geriau gyvenamą vietą nuomotis, pritarė 20 proc. gyventojų, o likę 9 proc. teigė neturintys nuomonės.   Paryžiuje savų būstų neįkanda   Jau aštuonerius metus Paryžiuje gyvenanti Prancūzijos lietuvių jaunimo sąjungos prezidentė Deimantė pasakojo, kad šiame mieste populiariau būstą nuomotis, mat nuosavo būsto kainos ten siekia aukštumas.   „Kadangi nuomai taip pat išleidžiama itin daug, susitaupyti nusipirkti savo būstą pačiame Paryžiuje nėra lengva. Prieš kelis mėnesius teko skaityti straipsnį, kuriame buvo pateikiami apklausų duomenys, tvirtinantys, jog eilinis paryžietis savo algos nuomai išleidžia net apie 40 proc.“, – pasakojo ji.   Merginos teigimu, Paryžiuje būsto kainos itin didelės. Štai jei kiek tolėliau nuo miesto centro sugalvotumėte įsigyti nedidelį dviejų kambarių butą, kuris būtų apie 35-40 kv.m., už jį jums tektų pakloti nuo 320 iki 410 tūkst. Eur.   „Jaunos šeimos, besilaukiančios vaikų, kurios nusprendžia pirkti pirmąjį būstą, dažniausiai išsikrausto į priemiesčius, kur už tą pačią sumą galima gauti 5-20 proc. didesnio ploto butą ir ramybę nuo miesto šurmulio“, – pasakojo Deimantė.   O štai kalbant apie būsto nuomos kainas, jos taip pat gali priversti nustebti.   „29 kv.m. būstas, esantis vos 10 minučių kelio nuo Eifelio bokšto pėsčiomis, čia mėnesiui kainuoja 1,1 tūkst. Eur. Už 24 kv.m. buto nuomą visai prie pat verslo priemiesčio La Defense, gali tekti pakloti 900 Eur. Jei norima gyventi 45 kv.m. būste rytinėje Paryžiaus dalyje, apie 1 km nuo miesto ribos, čia kainuoja 1,2 tūkst., o jei 10 kv.m. Operos kvartale – 500 Eur“, – lietuviams, ko gero, sunkiai suprantamas nuomos kainas vardijo ji.   Paklausta, kiek realu žmogui savarankiškai susitaupyti ir įsigyti būstą Paryžiuje, ji teigė asmeniškai pažįstanti vos vieną žmogų, kuris tai sugebėjo neprisiimdamas paskolų.   „Tai buvo dėl nemenko palikimo, gauto būnant mažiau nei trisdešimties. Net ir visai gerai uždirbantys žmonės, tarkime, 4 tūkst. Eur ir daugiau, turi imti paskolą, na, nebent jie būstą nori įsigyti, kad jį galėtų nuomoti, nes įprastai ieškomasi kiek didesnio buto, kuris ir kainuoja daugiau“, – sakė Deimantė.   Pasak merginos, šiuo metu būsto paskolų palūkanos Prancūzijoje labai geros, tad nemažai jaunimo šiuo metu ima paskolas, kurias išsimokės per 20-40 m.   „Beveik visi perka būstus su paskola ir ją moka kelis dešimtmečius“, – teigė ji ir užsiminė, kad šiandien mokėti bankui paskolą kartais net išeina pigiau, nei šeimininkams mokėti nuomos mokestį.   Pasakė, kada geriau pirkti   SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas, kalbėdamas apie situaciją Lietuvoje teigė, jog lietuvių sprendimą būstą geriau pirkti, nei nuomotis, suprasti nėra sunku, mat tai lemia keletas priežasčių.   Pirmoji, pasak jo, ta, kad lietuviai yra įpratę turėti nuosavą būstą ir kuo anksčiau jie jį įsigis, tuo, jų nuomone, bus geriau. Antroji priežastis – jau kiek rimtesnė ir iš dalies nulemta pačios rinkos.   „Tai būsto įperkamumas. Vakarų Europoje yra problema, kad įsigyti nuosavą būstą, ypač, jaunesniems žmonėms, nėra taip lengva.   Nors mes skundžiamės, kad Lietuvoje jaunimui būstą įsigyti sunku, kas yra išvykę į užsienį gyventi supranta, kad Lietuvoje būsto įperkamumas yra geresnis nei Vakarų Europoje. Todėl daugiau žmonių tiki, kad gali įsigyti būstą ir jiems tas būsto turėjimas yra vertybė“, – komentavo ekonomistas. Kaip dar vieną iš priežasčių jis pateikė ir mobilumo klausimą.   „Jis Vakarų Europoje yra šiek tiek didesnis. Žmonės yra ne tiek prisirišę prie savo gyvenamosios vietos ir būsto“, – aiškino T. Povilauskas.   Jo teigimu, jei šiandien turima pinigų pradiniam įnašui, o žmogaus finansinė padėtis yra stabili, įsigyti nuosavą būstą apsimoka labiau nei nuomotis.   „Bet kuo skiriamės nuo Vakarų Europos, Lietuvoje tai yra ir labiau įmanoma. Vakarų Europoje sudėtingiau“, – lygino jis.   Bendrai kalbant apie NT rinką jis sakė, kad šių metų pirmasis pusmetis pagal butų rezervacijas buvo tiesiog fantastinis.   „Per mėnesį buvo įsigyjama po 500 būstų. Tai rodo, kad buto įperkamumas pastaruoju metu yra dar labiau padidėjęs“, – sakė jis, tačiau teigė, kad nepaisant pastaruoju metu fiksuotų rekordinių sandorių skaičiaus, NT rinka Vilniuje netrukus turėtų sulaukti atvėsimo.   „Kainų augimas man atrodo proto ribose ir čia didesnių problemų kol kas neįžvelgiu.   NT kainų augimas per metus – kokie 5-6 proc. – šiandien dar yra pateisinamas, nes auga ir gyventojų pajamos, o jos auga sparčiau nei būsto kainos“, – sakė ekonomistas.   Įspėja būti atsargiems   Biuro „Capital Team“ vadovas Mantas Mikočiūnas, dirbantis tiek su NT nuoma, tiek su pardavimais, pasakojo, kad šiuo metu NT nuomos rinkoje dedasi labai įdomūs dalykai, mat šiandien nuomos rinkoje – tikras pikas ir čia kalbama ne tik apie studentų norą išsinuomoti būstą.   „Rugsėjį baigiasi nemaža dalis nuomos sutarčių, todėl natūralu, kad tuo metu į rinką byrą tiek naujų nuomininkų, kurie ieškosi kitokio būsto, gal brangesnio, didesnio, tiek pačių objektų, kurie ieškosi kitų nuomininkų.   Taip pat vasarą snaudimo režimą būna įjungusios ir įmonės, kurios vasaros pabaigoje aktyviau pradeda ieškotis darbuotojų, kurie rugpjūtį suvažiuoja į didmiesčius“, – nuomos vajaus priežastis šiandien bėrė specialistas.   Paklaustas apie būsto įsigijimo ir nuomos galimybes, M. Mikočiūnas sakė, kad nuomos kainos šiai dienai tikrai yra didesnės nei mėnesinės banko paskolos įmokos, tačiau įspėjo, kad taip gali būti ne visada.   „Jeigu mes pasižiūrėtume iš 2009 m. taško, kurie tuo metu pirko ir kokias palūkanas gavo, tai jų įmokos tikrai yra didesnės negu už kiek yra nuomojamas toks būstas.   Palaipsniui palūkanos kyla, įmokos bankams didėja, o tas skirtumas mažėja. Manau, kad po metų ar dviejų jos (nuomos kainos ir būsto paskolų įmokos bankams – DELFI) susilygins arba įmokos bankui viršys nuomos kainą“, – prognozavo specialistas.   Nuomos kainos tuština piniginę   Kalbant apie NT nuomos kainas, jos sotinėje, pasak M. Mikočiūno, šiuo metu tikrai siekia aukštumas ir yra didžiausios visoje Lietuvoje.   Specialistas vardijo, kad už vieno kambario nuomą, kuris yra senos statybos bendrabutyje arba už kambarį sename bute gali tekti pakloti 50-70 Eur mėnesiui, o jei butas – naujesnės statybos, tada kambario nuomos kaina gali šoktelti ir iki 150-200 Eur mėnesiui.   „Ir čia kalbame apie tokius rajonus, kaip Naujamiestis, Šnipiškės, Antakalnis“, – kaip pavyzdį pateikė M. Mikočiūnas.   „Vieno kambario bedrabučio butas nuomai – nuo 150 iki 200 Eur Vilniaus mieste, vieno kambario senos statybos butai – nuo 200 iki 300 Eur, dviejų kambarių senos statybos – nuo 250 iki 350 Eur, naujos statybos vieno kamabrio butas – nuo 350 iki 450 Eur, dviejų kambarių naujos statybos būstai – nuo 400 iki 550 Eur“, – NT nuomos kainas Vilniuje ir Kaune vardijo jis.   Tiesa, tiems, kas nori prabangesnio būsto, tarkime, esančio Vilniaus centre, už dviejų kambarių buto nuomą gali tekti pakloti nuo 700-800 Eur mėnesiui.   Vieni paklausiausių būstų nuomai šiuo metu – vieno ar dviejų kambarių mažos kvadratūros butai.