Atėjus dar vienai krizei Vyriausybės vairą A.Kubiliui patikėtų 9 proc. lietuvių

Politologas Antanas Kulakauskas mano, kad prie urnų rinkėjai
gali išreikšti visai priešingą valią, kaip nutiko Lenkijoje, nes
neretai neigiamas vertinimas siejamas su emociniu nepasitenkinimu, o ne
politine valia. „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis įsitikinęs,
kad visuomenė nesuprato ir nesupranta, kad krizės akivaizdoje Lietuvai
nebuvo kito kelio kaip taupyti, todėl daugelis apklaustųjų jaučia
asmenines nuoskaudas dėl skaudžių taupymo pasekmių. Jeigu Lietuva būtų
praradusi tarptautinių finansų rinkų pasitikėjimą ir būtų prireikę, kaip
ir latviams, kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą, pensijos būtų
mažėję du arba tris kartus daugiau, kaip ir kitos išmokos bei valstybės
tarnautojų atlyginimai nei tai atsitiko prieš dvejus metus. Anot jo, šios vasaros įvykiai parodė, kad
ir galingiausia pasaulio ekonomika JAV, spausdinusi pinigus atsidūrė
ties bankroto riba, ko neišvengs ir Graikija, pasirinkusi turėti didelį
biudžeto deficitą. „Akivaizdžiai matyti, kad jos tokia politika
problemą tik atidėjo. O Lietuva, Latvija ir Estija tą problemą išsprendė
ir yra vienintelės visoje ES greitai augančios valstybės“, – sakė N.
Mačiulis. Ekonomisto nuomone, už A. Kubiliaus kandidatūrą dar
vienai krizei pasisakę apklaustieji veikiausiai yra aukštesnio
išsilavinimo, dažniau besidomintys ekonomine aplinka visame pasaulyje. Panašios
nuomonės laikosi ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius
politologas Antanas Kulakauskas. Jis įsitikinęs, kad tokios apklausos
labiau atspindi emocinį nepasitenkinimą, o ne politinę valią. Prieš
Lenkijoje vykusius rinkimus, kuriuos laimėjo premjeras Donaldas Tuskas,
daugiau nei pusė apklaustųjų buvo nepatenkinti jo valdžia, tačiau
rinkimuose laimėjo trečdalis palaikęs premjerą. Viena svarbiausių tokio
nepasitikėjimo ir nepopuliarumo Vyriausybės ir paties premjero
priežasčių A. Kulakauskas įvardija šaltą laikyseną viešumoje ir ryšių su
visuomene stygių, dėl premjeras buvo kritikuotas ir kadencijos
pradžioje – kad visuomenei nebuvo išaiškinti svarbūs sprendimai. „Jis
beveik iš anksto pasako, kad taip, kaip jūs norite – nebus. (…) Ir
niekas iš premjero aplinkos nesušvelnina to kalbėjimo tono (…). Jau
vyrauja tokia nuomonė, kad premjeras arogantiškas. Gal jis iš tiesų
arogantiškas, gal tiesiog jau susitaikė su savo istorine misija, kuri,
jei niekas nepasikeis, baigsis po šios kadencijos“, – svarstė
politologas. Jo nuomone, veikiausiai Vyriausybės vairas po naujų rinkimų
A. Kubiliui nebeteks. „Vieša erdvė yra užpildyta žiauria
kritika, tačiau konservatorių padėtis prieš rinkimus gerokai geresnė nei
atrodo pasižiūrėjus į viešąją erdvę. Negresia taip, kad konservatoriai
su savo lyderio vieno menku populiarumu nepatektų į Seimą. Akmenimis
turi lyti, kad taip atsitiktų“, – kalbėjo A. Kulakauskas. Ar patikėtumėte A.Kubiliaus vyriausybei dar kartą vesti Lietuvą iš krizės? (proc.)    Viešosios
nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų rugsėjo
12-19 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės
apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo
atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas
vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose,
išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu
buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas
proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! Politologas Antanas Kulakauskas mano, kad prie urnų rinkėjai
gali išreikšti visai priešingą valią, kaip nutiko Lenkijoje, nes
neretai neigiamas vertinimas siejamas su emociniu nepasitenkinimu, o ne
politine valia. „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis įsitikinęs,
kad visuomenė nesuprato ir nesupranta, kad krizės akivaizdoje Lietuvai
nebuvo kito kelio kaip taupyti, todėl daugelis apklaustųjų jaučia
asmenines nuoskaudas dėl skaudžių taupymo pasekmių. Jeigu Lietuva būtų
praradusi tarptautinių finansų rinkų pasitikėjimą ir būtų prireikę, kaip
ir latviams, kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą, pensijos būtų
mažėję du arba tris kartus daugiau, kaip ir kitos išmokos bei valstybės
tarnautojų atlyginimai nei tai atsitiko prieš dvejus metus. Anot jo, šios vasaros įvykiai parodė, kad
ir galingiausia pasaulio ekonomika JAV, spausdinusi pinigus atsidūrė
ties bankroto riba, ko neišvengs ir Graikija, pasirinkusi turėti didelį
biudžeto deficitą. „Akivaizdžiai matyti, kad jos tokia politika
problemą tik atidėjo. O Lietuva, Latvija ir Estija tą problemą išsprendė
ir yra vienintelės visoje ES greitai augančios valstybės“, – sakė N.
Mačiulis. Ekonomisto nuomone, už A. Kubiliaus kandidatūrą dar
vienai krizei pasisakę apklaustieji veikiausiai yra aukštesnio
išsilavinimo, dažniau besidomintys ekonomine aplinka visame pasaulyje. Panašios
nuomonės laikosi ir Vytauto Didžiojo universiteto profesorius
politologas Antanas Kulakauskas. Jis įsitikinęs, kad tokios apklausos
labiau atspindi emocinį nepasitenkinimą, o ne politinę valią. Prieš
Lenkijoje vykusius rinkimus, kuriuos laimėjo premjeras Donaldas Tuskas,
daugiau nei pusė apklaustųjų buvo nepatenkinti jo valdžia, tačiau
rinkimuose laimėjo trečdalis palaikęs premjerą. Viena svarbiausių tokio
nepasitikėjimo ir nepopuliarumo Vyriausybės ir paties premjero
priežasčių A. Kulakauskas įvardija šaltą laikyseną viešumoje ir ryšių su
visuomene stygių, dėl premjeras buvo kritikuotas ir kadencijos
pradžioje – kad visuomenei nebuvo išaiškinti svarbūs sprendimai. „Jis
beveik iš anksto pasako, kad taip, kaip jūs norite – nebus. (…) Ir
niekas iš premjero aplinkos nesušvelnina to kalbėjimo tono (…). Jau
vyrauja tokia nuomonė, kad premjeras arogantiškas. Gal jis iš tiesų
arogantiškas, gal tiesiog jau susitaikė su savo istorine misija, kuri,
jei niekas nepasikeis, baigsis po šios kadencijos“, – svarstė
politologas. Jo nuomone, veikiausiai Vyriausybės vairas po naujų rinkimų
A. Kubiliui nebeteks. „Vieša erdvė yra užpildyta žiauria
kritika, tačiau konservatorių padėtis prieš rinkimus gerokai geresnė nei
atrodo pasižiūrėjus į viešąją erdvę. Negresia taip, kad konservatoriai
su savo lyderio vieno menku populiarumu nepatektų į Seimą. Akmenimis
turi lyti, kad taip atsitiktų“, – kalbėjo A. Kulakauskas. Ar patikėtumėte A.Kubiliaus vyriausybei dar kartą vesti Lietuvą iš krizės? (proc.)    Viešosios
nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai” šių metų rugsėjo
12-19 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės
apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo
atliekama standartizuoto interviu metodu.
Tyrimas
vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose,
išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu
buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas
proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!