Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ pernai lapkritį atlikta apklausa. Pirmasis
atkurtos Lietuvos valstybės vadovas, europarlamentaras Vytautas
Landsbergis tokią visuomenės nuomonę laiko sovietinio auklėjimo ir
suvešėjusio materializmo padariniu. Esą gyventojų polinkis viską
vertinti per savo asmeninio intereso prizmę „žudo viską Lietuvoje“. Tuo
tarpu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ramina, esą
respondentai savo nuomonę išsakė apie ekonominę šalies laisvę, o ne apie
jos suverenitetą. Anot jo, apklausos rezultatams veikiausiai atsiliepė
ir krizė, gerokai pakoregavusi gyventojų nuotaikas. Patriotizmas stipresnis tarp jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių Paprašyti įvertinti, kas jiems svarbiau – šalies nepriklausomybė ar
jos ekonominė gerovė, apklausos dalyviai pateikė netikėtą vertinimą. Tik
kas penktas prioritetu laiko Lietuvos nepriklausomybę, o ekonominę
gerovę svarbesniu veiksniu laiko daugiau nei 70 proc. respondentų. „Spinter
tyrimai“ pastebi, kad šalies nepriklausomybę labiau vertina jauniausi
bei vyriausio amžiaus respondentai. Daugiau patriotizmo akcentų matyti
ir tarp didžiausias pajamas gaunančių žmonių bei didmiesčių gyventojų. Sąskaitos už šilumą baisesnės nei priklausomybė nuo Rusijos Panašius
rezultatus parodė ir antrasis apklausos klausimas. Paaiškėjo, jog
dauguma šalies gyventojų labiau apsidžiaugtų pigesne elektra ir dujomis
(sykiu – ir mažesnėmis sąskaitomis), o ne energetinės Lietuvos
nepriklausomybės įtvirtinimu. Energetinę nepriklausomybę labiau už pigią elektrą ir dujas vertina tik kas ketvirtas šalies gyventojas. „Spinter
tyrimų“ specialistai pažymi, jog energetinės nepriklausomybės svarbą
dažniau įžvelgia 26-35 m. amžiaus, aukštąjį išsimokslinimą turintys
respondentai bei didmiesčių gyventojai. Prekyba su Rusija ir Baltarusija – svarbiau nei demokratija šiose šalyse Ekonomiką
gyventojai taip pat laiko svarbiausiu aspektu Lietuvos santykiuose su
Rusija ir Baltarusija. Nors abiejose Rytų kaimynėse prodemokratiškos
jėgos susiduria su dideliais sunkumais ar netgi smurtu, daugiausiai
apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų mano, jog mūsų šalies
diplomatams geriau patylėti ir nedrumsti vandens ekonominiuose
santykiuose tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos, užuot gynus
demokratines vertybes. 14,5 proc. respondentų nurodė manantys, kad
Lietuvai apskritai nereikia kišti nosies į Vladimiro Putino bei
Aliaksandro Lukašenkos valdas. 42 proc. teigia, jog mūsų diplomatai ir
politikai turėtų „dažniau patylėti ir nekenkti dvišaliams prekybiniams
santykiams“. Demokratijos gynimą mūsų valstybės prievole laiko tik 27,5
proc. apklaustųjų. V.Landsbergis: tai rodo visuomenės materializmą Pirmasis
atkurtos Lietuvos valstybės vadovas, europarlamentaras V. Landsbergis,
DELFI teigė, jog tokie apklausos rezultatai – visuomenėje įsivyravusio
materialistinio požiūrio išdava. Vis dėlto jis pažymėjo, jog kitaip suformuluotas klausimas veikiausiai parodytų visiškai kitokius rezultatus. „O
jeigu būtų klausimas „Ar jūs sutiktumėte, kad Lietuva vėl nebebūtų
nepriklausoma valstybė, jeigu bus už tai sumokėta?“. Paklausti reikia
dar konkrečiau – „Ar Jūs sutiktumėte parsiduoti, kaip Lietuvos pilietis,
kartu su kitais Lietuvos piliečiais?“. Reikia aiškiai klausti“, –
pažymėjo V. Landsbergis. Pasak jo, gyventojų nuomonė apie energetinę nepriklausomybę taip pat atspindi materialistinį požiūrį į valstybę. „Šitas
klausimas turėtų būti adresuojamas politinėms partijoms, einančioms į
rinkimus. Tegul jos atsiskleidžia“, – pridūrė pašnekovas. Paklaustas,
kaip vertina gyventojų nuomonę, jog Lietuvai „geriau patylėti“ apie
žmogaus teisių padėtį Rytų kaimynėse, V. Landsbergis pastebėjo, jog ir
čia visuomenė aukščiau kelia materialiąją pusę. Be to, Lietuva esą
tikrai nepasižymi itin dažna ir aštria kritika, pavyzdžiui, Maskvos
atžvilgiu. „Be abejo, kad ne mūsų reikalas, ką ten su kuo daro
pasaulyje, – ironizavo jis. – Žinoma, liūdnas toks galvojimas. O kad
nekenkti santykiams… Santykiams kenkia ne kokia nors (Lietuvos –
DELFI) kritika. Kritikos yra nedaug, nėra taip, kad Lietuvos Vyriausybė
nuolat kritikuotų – kiekvieną savaitę darytų apžvalgą, kiek Rusijoje
pažeista žmogaus teisių. Juk to nėra. Mums bando primesti, lyg tai yra
tokia nenaudinga laikysena“, – sakė V. Landsbergis. Jis taip pat
pastebėjo, jog Lietuvoje paplitęs polinkis atsiriboti nuo svetur
vykstančių negerovių. Kaip to pavyzdį, europarlamentaras pateikė
Lietuvoje nedaug dėmesio sulaukusį įvykį, kai Rusijos kalėjime nužudytas
teisininkas Sergejus Magnickis, atskleidęs galimą korupcijos aferą. „Pavyzdžiui,
ciniškas S. Magnickio nužudymas kalėjime už tai, kad jis atskleidė
didžiulę korupciją ginkluotosiose pajėgose, atsakantiems į klausimą
atrodo kaip ne mūsų reikalas. Tegul jie ten tvarkosi su savo teisybės
ieškotojais. Reikia žmonėms aiškiau statyti klausimą – ar mus tai
liečia, ar ne. O pačioje Lietuvoje kai tai įvyksta – tai mus liečia ar
ne? O kur tada riba?“ – retoriškai klausė V. Landsbergis. N.Mačiulis: galbūt apklausos dalyviai neteisingai suprato klausimą „Swedbank“
vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis DELFI teigė, kad apklausos
dalyviai terminą „nepriklausomybė“ greičiausiai suprato daugiau kaip
ekonominės, o ne politinės laisvės kriterijų. Jo nuomone, tokie
apklausos rezultatai nereiškia, jog valstybės suverenitetas gyventojams
yra mažiau svarbus nei jų nuosavų piniginių storis. Tuo tarpu
respondentų nuomonę, esą pigios dujos ir elektra – svarbiau už
energetinę nepriklausomybę, ekonomistas vertina kaip visuomenės
trumparegiškumo apraišką. „Šiame klausime labai svarbi laiko
dimensija. Manau, kad ketvirtadalis respondentų, atsakę, kad svarbiau
išsivaduoti iš šalies energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos galvojo
apie ilgą laikotarpį. Juk ilgame laikotarpyje, priėmus svarbius
strateginius tikslus – statyti suskystintų dujų terminalą ar naują
atominę elektrinę – iš esmės sukuriama ne tik energetinė
nepriklausomybė, bet alternatyvių energijos tiekėjų ir šaltinių
egzistavimas užtikrina mažesnę šių išteklių kainą. Tuo tarpu atsakę, kad
maža dujų ir elektros kainą ir svarbiau nei energetinė nepriklausomybė
galvojo apie šiandienos problemas, o ne apie ateities perspektyvas.
Turbūt daugumai šalies gyventojų šiandienos dujų, elektros ir šildymo
kainos yra per didelė problema, kad galėtų sau leisti galvoti apie
šviesų rytojų (t.y. energetinę nepriklausomybę)“, – sakė N. Mačiulis. Gyventojų
požiūrį į Lietuvos poziciją dėl įvykių Rusijoje ar Baltarusijoje
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas teigė suprantantis paprastai:
ekonominiai interesai gyventojams svarbūs, o kova už demokratiją gali ir
palaukti – juolab, kad Lietuvos balsas tarptautinėje arenoje skamba
tyliai. „Taip, vieną vertus vėl ekonominis interesas yra aukščiau
empatijos, moralės, kilniadvasiškumo ar bendruomeniškumo. Tačiau, tai
gali rodyti tiesiog lietuvio pragmatiškumą – Lietuvos pozicija dauguma
šių jautrių klausimų tarptautinėje erdvėje yra balsas tyruose,
negalintis pakeisti problemų tose šalyse, tačiau galintis pabloginti
Lietuvos dvišalius santykius ir gyventojų ekonominę gerovę“, – tęsė
pašnekovas. Rezultatus pakoregavo ekonomikos krizė N.
Mačiulio teigimu, prie tokių apklausos rezultatų galėjo prisidėti ir
tebesitęsiantis ekonominis sunkmetis. Esą jeigu tokia pat apklausa būtų
buvusi atlikti šalies ūkio pakilimo laikotarpiu, ji greičiausiai būtų
parodžiusi kur kas labiau pozityvius rezultatus. „Turbūt
euforijos, pakilimo ir (labai laikino ir nepagrįsto) ekonominio
klestėjimo laikotarpiu gyventojai būtų mažiau pragmatiški ir didesnę
svarbą suteiktų nepriklausomybei, solidarumui, vienybei. Tačiau juk net
Maslou piramidėje žmogus pirmiausia siekia patenkinti savo bazinius
prigimtinius poreikius – turėti maisto, pastogę, jaustis saugiu – o tik
po to gali leisti sau galvoti apie aukštesnes vertybes. Manau būtent tai
ir atspindi šie rezultatai“, – reziumavo ekonomistas. Viešosios
nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2011 metų
lapkričio 21-30 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko
viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75
metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas
vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose,
išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu
buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas
proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA! Nors 60 proc. Lietuvos vyrų yra pasiryžę ginti šalį, dauguma šalies gyventojų mieliau rinktųsi ekonominę valstybės gerovę, o ne jos nepriklausomybę. Tokius rezultatus parodė DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ pernai lapkritį atlikta apklausa. Pirmasis
atkurtos Lietuvos valstybės vadovas, europarlamentaras Vytautas
Landsbergis tokią visuomenės nuomonę laiko sovietinio auklėjimo ir
suvešėjusio materializmo padariniu. Esą gyventojų polinkis viską
vertinti per savo asmeninio intereso prizmę „žudo viską Lietuvoje“. Tuo
tarpu „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ramina, esą
respondentai savo nuomonę išsakė apie ekonominę šalies laisvę, o ne apie
jos suverenitetą. Anot jo, apklausos rezultatams veikiausiai atsiliepė
ir krizė, gerokai pakoregavusi gyventojų nuotaikas. Patriotizmas stipresnis tarp jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių Paprašyti įvertinti, kas jiems svarbiau – šalies nepriklausomybė ar
jos ekonominė gerovė, apklausos dalyviai pateikė netikėtą vertinimą. Tik
kas penktas prioritetu laiko Lietuvos nepriklausomybę, o ekonominę
gerovę svarbesniu veiksniu laiko daugiau nei 70 proc. respondentų. „Spinter
tyrimai“ pastebi, kad šalies nepriklausomybę labiau vertina jauniausi
bei vyriausio amžiaus respondentai. Daugiau patriotizmo akcentų matyti
ir tarp didžiausias pajamas gaunančių žmonių bei didmiesčių gyventojų. Sąskaitos už šilumą baisesnės nei priklausomybė nuo Rusijos Panašius
rezultatus parodė ir antrasis apklausos klausimas. Paaiškėjo, jog
dauguma šalies gyventojų labiau apsidžiaugtų pigesne elektra ir dujomis
(sykiu – ir mažesnėmis sąskaitomis), o ne energetinės Lietuvos
nepriklausomybės įtvirtinimu. Energetinę nepriklausomybę labiau už pigią elektrą ir dujas vertina tik kas ketvirtas šalies gyventojas. „Spinter
tyrimų“ specialistai pažymi, jog energetinės nepriklausomybės svarbą
dažniau įžvelgia 26-35 m. amžiaus, aukštąjį išsimokslinimą turintys
respondentai bei didmiesčių gyventojai. Prekyba su Rusija ir Baltarusija – svarbiau nei demokratija šiose šalyse Ekonomiką
gyventojai taip pat laiko svarbiausiu aspektu Lietuvos santykiuose su
Rusija ir Baltarusija. Nors abiejose Rytų kaimynėse prodemokratiškos
jėgos susiduria su dideliais sunkumais ar netgi smurtu, daugiausiai
apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų mano, jog mūsų šalies
diplomatams geriau patylėti ir nedrumsti vandens ekonominiuose
santykiuose tarp Lietuvos ir Rusijos bei Baltarusijos, užuot gynus
demokratines vertybes. 14,5 proc. respondentų nurodė manantys, kad
Lietuvai apskritai nereikia kišti nosies į Vladimiro Putino bei
Aliaksandro Lukašenkos valdas. 42 proc. teigia, jog mūsų diplomatai ir
politikai turėtų „dažniau patylėti ir nekenkti dvišaliams prekybiniams
santykiams“. Demokratijos gynimą mūsų valstybės prievole laiko tik 27,5
proc. apklaustųjų. V.Landsbergis: tai rodo visuomenės materializmą Pirmasis
atkurtos Lietuvos valstybės vadovas, europarlamentaras V. Landsbergis,
DELFI teigė, jog tokie apklausos rezultatai – visuomenėje įsivyravusio
materialistinio požiūrio išdava. Vis dėlto jis pažymėjo, jog kitaip suformuluotas klausimas veikiausiai parodytų visiškai kitokius rezultatus. „O
jeigu būtų klausimas „Ar jūs sutiktumėte, kad Lietuva vėl nebebūtų
nepriklausoma valstybė, jeigu bus už tai sumokėta?“. Paklausti reikia
dar konkrečiau – „Ar Jūs sutiktumėte parsiduoti, kaip Lietuvos pilietis,
kartu su kitais Lietuvos piliečiais?“. Reikia aiškiai klausti“, –
pažymėjo V. Landsbergis. Pasak jo, gyventojų nuomonė apie energetinę nepriklausomybę taip pat atspindi materialistinį požiūrį į valstybę. „Šitas
klausimas turėtų būti adresuojamas politinėms partijoms, einančioms į
rinkimus. Tegul jos atsiskleidžia“, – pridūrė pašnekovas. Paklaustas,
kaip vertina gyventojų nuomonę, jog Lietuvai „geriau patylėti“ apie
žmogaus teisių padėtį Rytų kaimynėse, V. Landsbergis pastebėjo, jog ir
čia visuomenė aukščiau kelia materialiąją pusę. Be to, Lietuva esą
tikrai nepasižymi itin dažna ir aštria kritika, pavyzdžiui, Maskvos
atžvilgiu. „Be abejo, kad ne mūsų reikalas, ką ten su kuo daro
pasaulyje, – ironizavo jis. – Žinoma, liūdnas toks galvojimas. O kad
nekenkti santykiams… Santykiams kenkia ne kokia nors (Lietuvos –
DELFI) kritika. Kritikos yra nedaug, nėra taip, kad Lietuvos Vyriausybė
nuolat kritikuotų – kiekvieną savaitę darytų apžvalgą, kiek Rusijoje
pažeista žmogaus teisių. Juk to nėra. Mums bando primesti, lyg tai yra
tokia nenaudinga laikysena“, – sakė V. Landsbergis. Jis taip pat
pastebėjo, jog Lietuvoje paplitęs polinkis atsiriboti nuo svetur
vykstančių negerovių. Kaip to pavyzdį, europarlamentaras pateikė
Lietuvoje nedaug dėmesio sulaukusį įvykį, kai Rusijos kalėjime nužudytas
teisininkas Sergejus Magnickis, atskleidęs galimą korupcijos aferą. „Pavyzdžiui,
ciniškas S. Magnickio nužudymas kalėjime už tai, kad jis atskleidė
didžiulę korupciją ginkluotosiose pajėgose, atsakantiems į klausimą
atrodo kaip ne mūsų reikalas. Tegul jie ten tvarkosi su savo teisybės
ieškotojais. Reikia žmonėms aiškiau statyti klausimą – ar mus tai
liečia, ar ne. O pačioje Lietuvoje kai tai įvyksta – tai mus liečia ar
ne? O kur tada riba?“ – retoriškai klausė V. Landsbergis. N.Mačiulis: galbūt apklausos dalyviai neteisingai suprato klausimą „Swedbank“
vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis DELFI teigė, kad apklausos
dalyviai terminą „nepriklausomybė“ greičiausiai suprato daugiau kaip
ekonominės, o ne politinės laisvės kriterijų. Jo nuomone, tokie
apklausos rezultatai nereiškia, jog valstybės suverenitetas gyventojams
yra mažiau svarbus nei jų nuosavų piniginių storis. Tuo tarpu
respondentų nuomonę, esą pigios dujos ir elektra – svarbiau už
energetinę nepriklausomybę, ekonomistas vertina kaip visuomenės
trumparegiškumo apraišką. „Šiame klausime labai svarbi laiko
dimensija. Manau, kad ketvirtadalis respondentų, atsakę, kad svarbiau
išsivaduoti iš šalies energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos galvojo
apie ilgą laikotarpį. Juk ilgame laikotarpyje, priėmus svarbius
strateginius tikslus – statyti suskystintų dujų terminalą ar naują
atominę elektrinę – iš esmės sukuriama ne tik energetinė
nepriklausomybė, bet alternatyvių energijos tiekėjų ir šaltinių
egzistavimas užtikrina mažesnę šių išteklių kainą. Tuo tarpu atsakę, kad
maža dujų ir elektros kainą ir svarbiau nei energetinė nepriklausomybė
galvojo apie šiandienos problemas, o ne apie ateities perspektyvas.
Turbūt daugumai šalies gyventojų šiandienos dujų, elektros ir šildymo
kainos yra per didelė problema, kad galėtų sau leisti galvoti apie
šviesų rytojų (t.y. energetinę nepriklausomybę)“, – sakė N. Mačiulis. Gyventojų
požiūrį į Lietuvos poziciją dėl įvykių Rusijoje ar Baltarusijoje
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas teigė suprantantis paprastai:
ekonominiai interesai gyventojams svarbūs, o kova už demokratiją gali ir
palaukti – juolab, kad Lietuvos balsas tarptautinėje arenoje skamba
tyliai. „Taip, vieną vertus vėl ekonominis interesas yra aukščiau
empatijos, moralės, kilniadvasiškumo ar bendruomeniškumo. Tačiau, tai
gali rodyti tiesiog lietuvio pragmatiškumą – Lietuvos pozicija dauguma
šių jautrių klausimų tarptautinėje erdvėje yra balsas tyruose,
negalintis pakeisti problemų tose šalyse, tačiau galintis pabloginti
Lietuvos dvišalius santykius ir gyventojų ekonominę gerovę“, – tęsė
pašnekovas. Rezultatus pakoregavo ekonomikos krizė N.
Mačiulio teigimu, prie tokių apklausos rezultatų galėjo prisidėti ir
tebesitęsiantis ekonominis sunkmetis. Esą jeigu tokia pat apklausa būtų
buvusi atlikti šalies ūkio pakilimo laikotarpiu, ji greičiausiai būtų
parodžiusi kur kas labiau pozityvius rezultatus. „Turbūt
euforijos, pakilimo ir (labai laikino ir nepagrįsto) ekonominio
klestėjimo laikotarpiu gyventojai būtų mažiau pragmatiški ir didesnę
svarbą suteiktų nepriklausomybei, solidarumui, vienybei. Tačiau juk net
Maslou piramidėje žmogus pirmiausia siekia patenkinti savo bazinius
prigimtinius poreikius – turėti maisto, pastogę, jaustis saugiu – o tik
po to gali leisti sau galvoti apie aukštesnes vertybes. Manau būtent tai
ir atspindi šie rezultatai“, – reziumavo ekonomistas. Viešosios
nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2011 metų
lapkričio 21-30 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko
viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75
metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas
vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 75 atrankiniuose taškuose,
išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu
buvo apklausti 1004 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas
proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!
Apklausa: 70 proc. gyventojų mieliau rinktųsi ekonominę gerovę, o ne Lietuvos nepriklausomybę
09
Sau