Be kategorijos

Apie pusė medikų jaučiasi visiškai nepasiruošę teikti pagalbą karo metu, bet situaciją galima pakeisti

20 Vas

Net 49 proc. šalies gyventojų mano, kad medikai nėra pasirengę teikti tinkamą pagalbą ekstremalių situacijų metu, rodo Jaunųjų gydytojų asociacijos užsakymu ką tik atliktas „Spinter“ visuomenės tyrimas.

Tiesą sakant, nepasitikėjimo rodiklis mūsų nešokiravo – jis visiškai koreliuoja su tuo, kaip jaučiasi patys medikai. Prieš metus Jaunųjų gydytojų asociacijos atlikta 1683 apklaustų šalies medikų – gydytojų, slaugytojų, studentų, paramedikų – apklausa parodė, kad 56 proc. sveikatos priežiūros specialistų jaučiasi visiškai nepasiruošę teikti pagalbą karo metu. Net kas šeštas medikas nežino, kad yra karo prievolininkas. Problema aiški – komunikacijos tarp medikų bendruomenės ir valdžios institucijų stoka.

Taigi nepaisant to, kad Lietuva jau trejus metus gyvena nuolat augančios karo grėsmės akivaizdoje, sveikatos priežiūros sistema vis dar nėra pasiruošusi karo iššūkiams.

Medikų bendruomenei vis dar nėra aišku, kaip būtų organizuojamos sveikatos priežiūros paslaugos paskelbus karo padėtį, kaip keistųsi skirtingų sveikatos sistemos lygių darbas, kaip planuojama paskirstyti resursus, koks yra kiekvieno mūsų vaidmuo ir atsakomybė. Neatsakyti klausimai sukuria terpę baimei, nepasitikėjimui ir nežinomybei. Ar matydami tai galime tikėtis, kad prioritetinė šalies gynybos grandis gebės tinkamai funkcionuoti karo atveju?
 
Sveikatos apsaugos ministerija praėjusių metų pabaigoje patvirtino medikų kompetencijų, reikalingų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas mobilizacijos ar karo atveju, sąrašą. Teorinis sąrašas nugulė įsakymuose, tačiau įrankių šiuos įgūdžius ugdyti vis dar pasigendame. Mūsų apklausos duomenimis, tokių mokymų poreikį išsako net 94 proc. medikų.
 
Iki šiol nebuvo užtikrinta, kad taktinės medicinos ir karo metu reikalingų įgūdžių mokymas būtų įtraukiamas į privalomą medikų kvalifikacijos kėlimą. Suprantame, kad ne visi medikai eis dirbti į frontą, tačiau situacija už fronto ribų taip pat turi būti valdoma. Ir galiausiai visiems gali tekti susidurti su karo traumų padariniais – tiek fiziniais, tiek psichologiniais. Tai nuolat pabrėžia ir Ukrainos karo realybę matę medikai. Privalome turėti bent minimalius įgūdžius darbo karinėje, ekstremalių situacijų aplinkoje.
 
Būtent tokį problemos sprendimą mato ir „Spinter“ tyrimo respondentai – 40 proc. apklaustųjų taip pat pažymėjo, kad medikų mokymai turėtų būti viena svarbiausių sričių, norint paruošti medicinos personalą galimoms grėsmėms.
 
Reaguodama į geopolitinę situaciją ir matydama iniciatyvos stoką iš valstybės institucijų, Jaunųjų gydytojų asociacija imasi lyderystės ir kviečia sveikatos priežiūros specialistus ruoštis karo grėsmėms drauge.
 
Raginame prisiimti asmeninę atsakomybę – esame karo prievolininkai, tad privalome ruoštis blogiausiam scenarijui. Negalime laukti, kol valdžios institucijos pateiks nurodymus ar suorganizuos mokymus, turime būti atsakingi už savo pasirengimą.
 
Jaunųjų gydytojų asociacijos vardu kviečiu į gegužės 10–11 d. vyksiantį medikų bendruomenei skirtą renginį „TransForm 8.0: misija – būk pasiruošęs“. Laukiami visų sričių sveikatos priežiūros specialistai kartu lavinti praktinius įgūdžius, stiprinti psichologinį atsparumą, pilietiškumą, drauge su užsienio ir Lietuvos ekspertais ieškoti sprendimų, kaip institucijos ir kiekvienas asmeniškai galime efektyviau pasiruošti karo grėsmėms.
 
Šaltinis: Delfi.lt
Naujesnis Gyventojų apklausa: lietuviai pasitiki savo kariuomene, tiki sąjungininkais ir Lietuvą gintų ginklu
Grįžti į sąrašą
Senesnis Devyni iš dešimties lietuvių naudojasi nuotolinėmis banko paslaugomis – apklausa