70 proc. lietuvių santaupų – litais

Daugiau nei 70 proc. santaupų lietuviai laiko litais ir kiek daugiau nei 14 proc. – eurais. Lietuviai pernelyg nesijaudina dėl bendros euro zonos valiutos perspektyvų – 44 proc. mano, kad euras įveiks sunkumus ir toliau sėkmingai išliks, o 30 proc. apskritai neturėjo nuomonės šiuo klausimu, rodo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. 17,4 proc. apklaustųjų mano, kad euras žlugs per artimiausius 10 metų, o 8,3 proc. šios valiutos baigtį prognozuoja per artimiausius kelerius metus. Tyrimo autorių duomenimis, geriau euro perspektyvas vertina jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai. Tai, kad euras išsilaikys ne daugiau 10 metų dažniau nurodė vyrai, vyresnio amžiaus, vidutinių pajamų atstovai. Niūriausiai euro perspektyvą įsivaizduoja vyriausio amžiaus bei mažiausių pajamų gyventojai. Euro zonos problemos nepaveikė lietuvių nuomonės ir dėl santaupų eurais – jas šiuo metu bendra europine valiuta nurodė laikantys 14,1 proc. žmonių, o dėl neramumų į kitą valiutą jas nusprendė pakeisti vos 1,4 proc. Dažniausiai eurus žmonės keitė į litus – 71,4 proc., antri pagal populiarumą buvo JAV doleriai – 21,4 proc. Tyrimo duomenimis, 70,6 proc. visų lietuvių santaupų yra laikoma litais.
Iš apkalusos matyti, kad litais santaupas dažniau laiko moterys, 46 m. ir vyresni gyventojai, mažesnių pajamų, vidutinio ir žemesnio išsimokslinimo, rajonų centrų ir kaimų gyventojai. DELFI primena, kad kai kurioms euro zonos šalims, pavyzdžiui, Graikijai susidūrus su sunkumais grąžinti skolas, kitoms Europos Sąjungos (ES) šalims teko ją gelbėti, o tai turėjo neigiamos įtakos euro vertinimui tarptautinėse rinkose. Kovo pabaigoje euro zonai priklausančios šalys ketina patvirtinti Paktą dėl euro, kuris turėtų užtikrinti euro zonos stabilumą, jame raginama glaudžiau derinti valstybių narių politiką, vykdomą euro zonos konkurencingumą lemiančiose srityse. Prie pakto gali savanoriškai prisijungti ir euro zonai nepriklausančios šalys. Santaupų valiutą dažniausiai lemia palūkanos SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė DELFI sakė, kad labiausiai žmonių nuomonę dėl indėlių valiutos lemia siūlomų palūkanų dydis. Tie, kas renkasi taupyti pinigus kita valiuta ne eurais ar litais, prisiima santaupų vertės svyravimo dėl valiutos kurso pokyčių riziką.
„Palūkanos už indėlius litais buvo ir vis dar yra didesnės nei už indėlius eurais. Kita vertus, kai nėra baimės, kad valiutos kursas gali pasikeisti, tai kam du kartus keisti valiutą – vieną kartą juos padedant taupyti, o kitą kartą atsiimant. Tai kainuoja, todėl jeigu santaupos yra nedidelės, galima vos ne atsiimti mažiau litų nei padėjus taupyti, jei bus keičiama į eurus, o po to iš jų į litus“, – komentavo ekonomistė. Prognozės dėl euro ir JAV dolerio kurso – labai nestabilios. „Pavyzdžiui, SEB grupės analitikai šiuo metu prognozuoja, kad per artimiausius devynis mėnesius euras JAV dolerio atžvilgiu ir brangs, ir vėl pigs“, – sakė ji. Lietuvos banko duomenimis, šių metų sausį namų ūkiai turėjo 18,8 mlrd. Lt indėlių litais, 6,4 mlrd. Lt eurais ir 1,3 mlrd. Lt kitomis valiutomis. Anot pašnekovės, lietuviai euru pernelyg nesidomi todėl, kad tai tapo nebe taip aktualu. „Jeigu 30 proc. apskritai nieko nežino, manau, tai rodo optimizmą, nes jeigu žmogus nesidomi ir nežino, tai, matyt, galvoja, kad blogai nebus. Mes esame linkę reaguoti į tai, kas, tikimės, bus blogo. Tuos 30 proc. nežinančių reikėtų pridėti prie 44 proc., manančių, kad euras įveiks problemas“, – sakė ekonomistė. J. Varanauskienės teigimu, litas visuomet buvo populiariausia santaupų valiuta, reikšmingesnis noro laikyti santaupas eurais padidėjimas stebėtas 2009 m. viduryje, kai sklandė daugiau kalbų apie neva galimą lito devalvaciją. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų vasario 9-17 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!  Ką Jūs manote apie euro, kaip valiutos perspektyvą? (proc.) Kokia valiuta laikote didžiąją dalį savo santaupų? (proc.) [klausimas tik turintiems santaupų] Ar dėl neramių žinių euro zonoje keitėte eurus į kitas valiutas? (proc.) Į kokią valiutą keitėte santaupas eurais? [klausimas tik keitusiems eurus į kitą valiutą] (proc.)   Daugiau nei 70 proc. santaupų lietuviai laiko litais ir kiek daugiau nei 14 proc. – eurais. Lietuviai pernelyg nesijaudina dėl bendros euro zonos valiutos perspektyvų – 44 proc. mano, kad euras įveiks sunkumus ir toliau sėkmingai išliks, o 30 proc. apskritai neturėjo nuomonės šiuo klausimu, rodo DELFI užsakymu rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. 17,4 proc. apklaustųjų mano, kad euras žlugs per artimiausius 10 metų, o 8,3 proc. šios valiutos baigtį prognozuoja per artimiausius kelerius metus. Tyrimo autorių duomenimis, geriau euro perspektyvas vertina jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų, didmiesčių gyventojai. Tai, kad euras išsilaikys ne daugiau 10 metų dažniau nurodė vyrai, vyresnio amžiaus, vidutinių pajamų atstovai. Niūriausiai euro perspektyvą įsivaizduoja vyriausio amžiaus bei mažiausių pajamų gyventojai. Euro zonos problemos nepaveikė lietuvių nuomonės ir dėl santaupų eurais – jas šiuo metu bendra europine valiuta nurodė laikantys 14,1 proc. žmonių, o dėl neramumų į kitą valiutą jas nusprendė pakeisti vos 1,4 proc. Dažniausiai eurus žmonės keitė į litus – 71,4 proc., antri pagal populiarumą buvo JAV doleriai – 21,4 proc. Tyrimo duomenimis, 70,6 proc. visų lietuvių santaupų yra laikoma litais.
Iš apkalusos matyti, kad litais santaupas dažniau laiko moterys, 46 m. ir vyresni gyventojai, mažesnių pajamų, vidutinio ir žemesnio išsimokslinimo, rajonų centrų ir kaimų gyventojai. DELFI primena, kad kai kurioms euro zonos šalims, pavyzdžiui, Graikijai susidūrus su sunkumais grąžinti skolas, kitoms Europos Sąjungos (ES) šalims teko ją gelbėti, o tai turėjo neigiamos įtakos euro vertinimui tarptautinėse rinkose. Kovo pabaigoje euro zonai priklausančios šalys ketina patvirtinti Paktą dėl euro, kuris turėtų užtikrinti euro zonos stabilumą, jame raginama glaudžiau derinti valstybių narių politiką, vykdomą euro zonos konkurencingumą lemiančiose srityse. Prie pakto gali savanoriškai prisijungti ir euro zonai nepriklausančios šalys. Santaupų valiutą dažniausiai lemia palūkanos SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė DELFI sakė, kad labiausiai žmonių nuomonę dėl indėlių valiutos lemia siūlomų palūkanų dydis. Tie, kas renkasi taupyti pinigus kita valiuta ne eurais ar litais, prisiima santaupų vertės svyravimo dėl valiutos kurso pokyčių riziką.
„Palūkanos už indėlius litais buvo ir vis dar yra didesnės nei už indėlius eurais. Kita vertus, kai nėra baimės, kad valiutos kursas gali pasikeisti, tai kam du kartus keisti valiutą – vieną kartą juos padedant taupyti, o kitą kartą atsiimant. Tai kainuoja, todėl jeigu santaupos yra nedidelės, galima vos ne atsiimti mažiau litų nei padėjus taupyti, jei bus keičiama į eurus, o po to iš jų į litus“, – komentavo ekonomistė. Prognozės dėl euro ir JAV dolerio kurso – labai nestabilios. „Pavyzdžiui, SEB grupės analitikai šiuo metu prognozuoja, kad per artimiausius devynis mėnesius euras JAV dolerio atžvilgiu ir brangs, ir vėl pigs“, – sakė ji. Lietuvos banko duomenimis, šių metų sausį namų ūkiai turėjo 18,8 mlrd. Lt indėlių litais, 6,4 mlrd. Lt eurais ir 1,3 mlrd. Lt kitomis valiutomis. Anot pašnekovės, lietuviai euru pernelyg nesidomi todėl, kad tai tapo nebe taip aktualu. „Jeigu 30 proc. apskritai nieko nežino, manau, tai rodo optimizmą, nes jeigu žmogus nesidomi ir nežino, tai, matyt, galvoja, kad blogai nebus. Mes esame linkę reaguoti į tai, kas, tikimės, bus blogo. Tuos 30 proc. nežinančių reikėtų pridėti prie 44 proc., manančių, kad euras įveiks problemas“, – sakė ekonomistė. J. Varanauskienės teigimu, litas visuomet buvo populiariausia santaupų valiuta, reikšmingesnis noro laikyti santaupas eurais padidėjimas stebėtas 2009 m. viduryje, kai sklandė daugiau kalbų apie neva galimą lito devalvaciją. Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų vasario 9-17 dienomis naujienų portalo DELFI užsakymu atliko viešosios nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Apklausa buvo atliekama standartizuoto interviu metodu. Tyrimas vyko visoje Lietuvos teritorijoje, iš viso 85 atrankiniuose taškuose, išdėstytuose taip, kad reprezentuotų visą šalies teritoriją. Tyrimo metu buvo apklausta 1002 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas proporcingas gyventojų skaičiui šalies regionuose.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc. Cituojant nuoroda į DELFI ir „Spinter tyrimus“ BŪTINA!  Ką Jūs manote apie euro, kaip valiutos perspektyvą? (proc.) Kokia valiuta laikote didžiąją dalį savo santaupų? (proc.) [klausimas tik turintiems santaupų] Ar dėl neramių žinių euro zonoje keitėte eurus į kitas valiutas? (proc.) Į kokią valiutą keitėte santaupas eurais? [klausimas tik keitusiems eurus į kitą valiutą] (proc.)