20 proc. Lietuvos darbuotojų dirba lanksčiai, dar tiek pat norėtų tokios galimybės

„Lankstus darbo stilius suteikia daugiau pasitenkinimo darbuotojams
savo darbo vieta, leidžia sutaupyti daugiau laiko, palaikyti teigiamą
darbo ir asmeninio gyvenimo balansą. Dėl to darbuotojai geriau atlieka
savo darbo užduotis, auga įmonės produktyvumas. Tiesa, aptardami lankstų
darbo stilių, mes daugiausiai kalbame apie tuos informacijos
vadybininkus, kurie daugiau nei 75 proc. savo darbo užduočų atlieka
asmeninių ar nešiojamų kompiuterių bei planšečių pagalba. Tokiems
darbuotojams visame pasaulyje suteikiama dagiau lankstumo ir planavimo
laisvės, – sako „Microsoft” rinkodaros vadovas Baltijos šalims
Aleksandras Golod. – Lietuvoje lankstus darbo stilius kol kas dar nėra
labai paplitęs, tačiau neabejoju, kad dėl technologinės ir
infrastruktūros pažangos vis daugiau įmonių atras tokio darbo privalumus
ir suteiks savo darbuotojams daugiau planavimo laisvės”. Dirbti lanksčiai galėtų daugiau darbuotojų Lietuvoje 8 iš 10 darbuotojų dirba fiksuotoje vietoje pagal nustatytas
darbo valandas, tačiau net ketvirtadalis iš jų pagal savo darbo pobūdį
galėtų dirbti lanksčiai – dalį užduočių atlikti namuose, dirbti iki arba
po oficialių darbo valandų. „Priežastys, kodėl galintys dirbti lanksčiai darbuotojai to nedaro,
daugiausiai yra susijusios su įsitikinimais – įmonės ir darbuotojai yra
tvirtai įsikibę į savo fizines darbo vietas, jiems tiesiog trūksta
informacijos kaip lankstus darbo stilius gali prisidėti prie veiklos
efektyvumo ir asmeninės gerovės. Darbuotojai, dirbdami lanksčiai, gali
lengviau derinti asmeninį gyvenimą ir darbo veiklą – pavyzdžiui,
pasirinkti tinkamiausią laiką kelionei į darbą, kuomet gatvėse yra
mažiausiai kamščių, slaugyti namuose sergančius vaikus, dirbti iš namų
dėl sveikatos problemų”, – komentavo A. Golod. 37 proc. tyrimo dalyvių nurodė, jog lanksčiai dirbti jiems neleidžia
nusistovėjusios įmonės tradicijos ir vidinė kultūra. Trečdalis Lietuvos darbuotojų
sakė, jog darbas pastovioje vietoje nustatytu darbo laiku jiems patiems
yra patogesnis. Dar 25 proc. tyrimo dalyvių kaip priežastį, kodėl
nedirba lanksčiai, įvardijo ribotas technines ir technologines
galimybes, o 20 proc. jų – neigiamą vadovybės požiūrį į dirbančius
tokiu būdu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorės
pavaduotoja Eglė Radišauskienė sako, kad darbo santykiuose labai
svarbu, kad tiek darbuotojas, tiek darbdavys rastų geriausią
bendradarbiavimo būdą, kurtų gerą tarpusavio santykį, tad lankstus
požiūris į darbo sąlygas tam gali puikiai pasitarnauti. „Žinoma, taip
pat labai svarbu, kad darbo santykiuose būtų išlaikytas balansas su
socialinėmis garantijomis, neprasilenkta su esminiais darbo teisės
principais”, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė. Telekomunikacijų bendrovės „Omnitel” personalo vadovės Živilės
Valeišienės teigimu, dar visai neseniai jų įmonės darbuotojai nuotolinį
darbą labiausiai vertino už galimybę geriau derinti darbą ir asmeninį
gyvenimą. Tuo tarpu šiais metais atlikta apklausa parodė, kad „Omnitel”
darbuotojams svarbiausia pasitikėjimas, įmonės vadovų požiūris į juos
kaip atsakingas asmenybes, galinčias pasiekti rezultatų be nuolatinės
priežiūros. Nuotolinis darbas sprendžia ir į darbo rinką žengiančios
vadinamosios Y kartos poreikius ir taip gali padėti stiprinti jų
motyvaciją bei įsitraukimą. „Kokia sėkmės formulė? Pirmiausia, patys įmonių vadovai turi būti
pasirengę „paleisti” darbuotojus ir pateikti jiems aiškias užduotis,
suformuluodami aiškų galutinį tikslą; be to, tai turi veikti visoje
kompanijoje”, – pabrėžia Živilė Valeišienė. Gegužės 31 d. visame pasaulyje minima „Lanksčiojo darbo stiliaus diena” Skatinant lankstaus darbo plėtrą, šiandien mūsų šalyje įgyvendinama
kasmetinė antroji „Lanksčiojo darbo stiliaus diena”, kuri paskutinę
gegužės dieną minima daugelyje Europos šalių ir JAV. Jos metu bendrovė
TEO suteikia Lietuvos gyventojams
galimybę nemokamai naudotis interneto ryšiu „ZEBRA belaidis” beveik
3000 viešųjų erdvių visoje šalyje. Nemokamo prisijungimo prie „ZEBRA
belaidis” tinklo duomenys: prisijungimo vardas – dirbu, slaptažodis –
efektyviai. „Lietuvoje dėl technologijų plėtros sudarytos itin palankios sąlygos
lanksčiojo darbo stiliui. Šalyje du trečdaliai gyventojų turi galimybes
namuose naudotis šviesolaidiniu internetu, leidžiančiu dirbti tokiomis
pat sąlygomis kaip ir darbe. Be to, šis tinklas apima ne tik
didmiesčius, bet ir daugiau nei šimtą mažesnių miestų ir miestelių. Tai
skatina pažangaus ir aukštą pridėtinę vertę kuriančio verslo kūrimąsi
šalies regionuose. Mūsų tyrimai rodo, jog būtent mažesnės įmonės
greičiau prisitaiko prie naujovių ir sudaro galimybes savo darbuotojams
dirbti lanksčiau”, – sakė TEO Tinklo technologijų tarnybos vadovas
Darius Didžgalvis. „Lankstaus darbo stilius – tai bendra įmonės politika arba susitarimas
konkrečiais atvejais tarp vadovo ir darbuotojo. Pirmu atveju vadovų ir
darbuotojų santykiai yra mažiau formalūs, o darbuotojams suteikiama
daugiau laisvės, jie gali nustatyti balansą tarp darbo ir šeimos.
Komandinio darbo atveju lankstumą būtina derinti su komandos interesais,
tačiau individualias užduotis, kurioms reikia susikaupimo, manau, ypač
paranku atlikti ne darbe”, – sako asociacijos „INFOBALT” inovacijų
vadovas Andrius Plečkaitis. „Lankstus darbo stilius suteikia daugiau pasitenkinimo darbuotojams
savo darbo vieta, leidžia sutaupyti daugiau laiko, palaikyti teigiamą
darbo ir asmeninio gyvenimo balansą. Dėl to darbuotojai geriau atlieka
savo darbo užduotis, auga įmonės produktyvumas. Tiesa, aptardami lankstų
darbo stilių, mes daugiausiai kalbame apie tuos informacijos
vadybininkus, kurie daugiau nei 75 proc. savo darbo užduočų atlieka
asmeninių ar nešiojamų kompiuterių bei planšečių pagalba. Tokiems
darbuotojams visame pasaulyje suteikiama dagiau lankstumo ir planavimo
laisvės, – sako „Microsoft” rinkodaros vadovas Baltijos šalims
Aleksandras Golod. – Lietuvoje lankstus darbo stilius kol kas dar nėra
labai paplitęs, tačiau neabejoju, kad dėl technologinės ir
infrastruktūros pažangos vis daugiau įmonių atras tokio darbo privalumus
ir suteiks savo darbuotojams daugiau planavimo laisvės”. Dirbti lanksčiai galėtų daugiau darbuotojų Lietuvoje 8 iš 10 darbuotojų dirba fiksuotoje vietoje pagal nustatytas
darbo valandas, tačiau net ketvirtadalis iš jų pagal savo darbo pobūdį
galėtų dirbti lanksčiai – dalį užduočių atlikti namuose, dirbti iki arba
po oficialių darbo valandų. „Priežastys, kodėl galintys dirbti lanksčiai darbuotojai to nedaro,
daugiausiai yra susijusios su įsitikinimais – įmonės ir darbuotojai yra
tvirtai įsikibę į savo fizines darbo vietas, jiems tiesiog trūksta
informacijos kaip lankstus darbo stilius gali prisidėti prie veiklos
efektyvumo ir asmeninės gerovės. Darbuotojai, dirbdami lanksčiai, gali
lengviau derinti asmeninį gyvenimą ir darbo veiklą – pavyzdžiui,
pasirinkti tinkamiausią laiką kelionei į darbą, kuomet gatvėse yra
mažiausiai kamščių, slaugyti namuose sergančius vaikus, dirbti iš namų
dėl sveikatos problemų”, – komentavo A. Golod. 37 proc. tyrimo dalyvių nurodė, jog lanksčiai dirbti jiems neleidžia
nusistovėjusios įmonės tradicijos ir vidinė kultūra. Trečdalis Lietuvos darbuotojų
sakė, jog darbas pastovioje vietoje nustatytu darbo laiku jiems patiems
yra patogesnis. Dar 25 proc. tyrimo dalyvių kaip priežastį, kodėl
nedirba lanksčiai, įvardijo ribotas technines ir technologines
galimybes, o 20 proc. jų – neigiamą vadovybės požiūrį į dirbančius
tokiu būdu. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento direktorės
pavaduotoja Eglė Radišauskienė sako, kad darbo santykiuose labai
svarbu, kad tiek darbuotojas, tiek darbdavys rastų geriausią
bendradarbiavimo būdą, kurtų gerą tarpusavio santykį, tad lankstus
požiūris į darbo sąlygas tam gali puikiai pasitarnauti. „Žinoma, taip
pat labai svarbu, kad darbo santykiuose būtų išlaikytas balansas su
socialinėmis garantijomis, neprasilenkta su esminiais darbo teisės
principais”, – sako Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė. Telekomunikacijų bendrovės „Omnitel” personalo vadovės Živilės
Valeišienės teigimu, dar visai neseniai jų įmonės darbuotojai nuotolinį
darbą labiausiai vertino už galimybę geriau derinti darbą ir asmeninį
gyvenimą. Tuo tarpu šiais metais atlikta apklausa parodė, kad „Omnitel”
darbuotojams svarbiausia pasitikėjimas, įmonės vadovų požiūris į juos
kaip atsakingas asmenybes, galinčias pasiekti rezultatų be nuolatinės
priežiūros. Nuotolinis darbas sprendžia ir į darbo rinką žengiančios
vadinamosios Y kartos poreikius ir taip gali padėti stiprinti jų
motyvaciją bei įsitraukimą. „Kokia sėkmės formulė? Pirmiausia, patys įmonių vadovai turi būti
pasirengę „paleisti” darbuotojus ir pateikti jiems aiškias užduotis,
suformuluodami aiškų galutinį tikslą; be to, tai turi veikti visoje
kompanijoje”, – pabrėžia Živilė Valeišienė. Gegužės 31 d. visame pasaulyje minima „Lanksčiojo darbo stiliaus diena” Skatinant lankstaus darbo plėtrą, šiandien mūsų šalyje įgyvendinama
kasmetinė antroji „Lanksčiojo darbo stiliaus diena”, kuri paskutinę
gegužės dieną minima daugelyje Europos šalių ir JAV. Jos metu bendrovė
TEO suteikia Lietuvos gyventojams
galimybę nemokamai naudotis interneto ryšiu „ZEBRA belaidis” beveik
3000 viešųjų erdvių visoje šalyje. Nemokamo prisijungimo prie „ZEBRA
belaidis” tinklo duomenys: prisijungimo vardas – dirbu, slaptažodis –
efektyviai. „Lietuvoje dėl technologijų plėtros sudarytos itin palankios sąlygos
lanksčiojo darbo stiliui. Šalyje du trečdaliai gyventojų turi galimybes
namuose naudotis šviesolaidiniu internetu, leidžiančiu dirbti tokiomis
pat sąlygomis kaip ir darbe. Be to, šis tinklas apima ne tik
didmiesčius, bet ir daugiau nei šimtą mažesnių miestų ir miestelių. Tai
skatina pažangaus ir aukštą pridėtinę vertę kuriančio verslo kūrimąsi
šalies regionuose. Mūsų tyrimai rodo, jog būtent mažesnės įmonės
greičiau prisitaiko prie naujovių ir sudaro galimybes savo darbuotojams
dirbti lanksčiau”, – sakė TEO Tinklo technologijų tarnybos vadovas
Darius Didžgalvis. „Lankstaus darbo stilius – tai bendra įmonės politika arba susitarimas
konkrečiais atvejais tarp vadovo ir darbuotojo. Pirmu atveju vadovų ir
darbuotojų santykiai yra mažiau formalūs, o darbuotojams suteikiama
daugiau laisvės, jie gali nustatyti balansą tarp darbo ir šeimos.
Komandinio darbo atveju lankstumą būtina derinti su komandos interesais,
tačiau individualias užduotis, kurioms reikia susikaupimo, manau, ypač
paranku atlikti ne darbe”, – sako asociacijos „INFOBALT” inovacijų
vadovas Andrius Plečkaitis.