Tyrimas: trečios pakopos pensijų fonduose daugiausia kaupia 36–45 metų amžiaus žmonės

2023.01.20

 

Trečiosios pakopos pensijų fonduose Lietuvoje dažniausiai kaupia 36–45 metų amžiaus respondentai, gyvenantys didžiuosiuose Lietuvos miestuose, rodo „Luminor“ banko atlikta apklausa.

 

 Remiantis tyrimo duomenimis, šiuo metu trečios pakopos pensijų fonduose kaupia ir toliau tai daryti ketina daugiausia 26–35 ir 36–45 metų amžiaus žmonės (atitinkamai 19 ir 22 proc.), taip pat gyvenantys didžiuosiuose miestuose (15 proc.). Be to, apklausa parodė, kad dešimtadalis respondentų šiuo metu nekaupia, tačiau planuoja pradėti tai daryti. Dažniausiai šį atsakymo variantą pasirinko jauniausi, 18–25 metų amžiaus respondentai (29 proc.).

 

„Jauniausių respondentų nuostatos – sveikintinos, tačiau rekomenduočiau jiems nedelsti ir pradėti investuoti kaip įmanoma anksčiau, nes jauname amžiuje investuoti pinigai turi kur kas daugiau laiko „užaugti“ ir, tikėtina, atneš didesnę grąžą.

 

Žinoma, kaip ir rodo apklausos duomenys, daugelis gyventojų būtent laikotarpį nuo 26 iki 45 metų laiko tinkamiausiu pradėti investuoti, nes jie jau yra įsitvirtinę darbo rinkoje ir gauna stabilias pajamas, tad jaučiasi galintys dalį jų paskirti savo ateičiai“, – sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

 

Tyrimo metu išryškėjo skirtumai tarp apklausos dalyvių įgyto išsilavinimo – tų, kurie kaupia trečiosios pakopos pensijų fonde ir turi aukštesnįjį išsilavinimą yra net dešimt kartų (atitinkamai 21 ir 2 proc.) daugiau nei turinčių vidurinį išsilavinimą.

 

Pasirinkimas kaupti trečiosios pakopos pensijų fonde koreliuoja ir su gaunamomis pajamomis. Kaupiančiųjų, kurių gaunamos pajamos vienam šeimos ūkio nariui viršija 1000 eurų, yra beveik keturis kartus (24 ir 7 proc.) daugiau nei tų, kurie kaupia, gaudami pajamas iki 300 eurų vienam šeimos ūkio nariui.

 

Pasak pensijų ekspertės, vien tik valstybė arba kaupimas antrosios pensijų pakopos fonde neužtikrins stabilios finansinės padėties senatvėje.

 

„Valstybės senatvės pensija užtikrina tik apie 30–40 proc. dabartinio žmogaus atlygio, todėl gyventojai turėtų pagalvoti apie papildomą kaupimą investuojant. Pavyzdžiui, investuodami į antros pakopos pensijų fondą, gyventojai pensijos dalį potencialiai gali pasididinti iki 40–50 proc. atlygio. Tikėtina, kad likusius 30–40 proc. punktų iki rekomenduojamos ribos padėtų užtikrinti investavimas trečioje pakopoje“, – aiškina L. Načajienė.

 

Apklausa buvo atlikta 2022 metų lapkričio 18–29 dienomis Lietuvoje, bendradarbiaujant su agentūra „Spinter Tyrimai“. Apklausos metu buvo apklausta daugiau nei 1 tūkst. 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų.

 

Šaltinis: delfi.lt


Tyrimas: trečios pakopos pensijų fonduose daugiausia kaupia 36–45 metų amžiaus žmonės

2023.01.20

 

Trečiosios pakopos pensijų fonduose Lietuvoje dažniausiai kaupia 36–45 metų amžiaus respondentai, gyvenantys didžiuosiuose Lietuvos miestuose, rodo „Luminor“ banko atlikta apklausa.

 

 Remiantis tyrimo duomenimis, šiuo metu trečios pakopos pensijų fonduose kaupia ir toliau tai daryti ketina daugiausia 26–35 ir 36–45 metų amžiaus žmonės (atitinkamai 19 ir 22 proc.), taip pat gyvenantys didžiuosiuose miestuose (15 proc.). Be to, apklausa parodė, kad dešimtadalis respondentų šiuo metu nekaupia, tačiau planuoja pradėti tai daryti. Dažniausiai šį atsakymo variantą pasirinko jauniausi, 18–25 metų amžiaus respondentai (29 proc.).

 

„Jauniausių respondentų nuostatos – sveikintinos, tačiau rekomenduočiau jiems nedelsti ir pradėti investuoti kaip įmanoma anksčiau, nes jauname amžiuje investuoti pinigai turi kur kas daugiau laiko „užaugti“ ir, tikėtina, atneš didesnę grąžą.

 

Žinoma, kaip ir rodo apklausos duomenys, daugelis gyventojų būtent laikotarpį nuo 26 iki 45 metų laiko tinkamiausiu pradėti investuoti, nes jie jau yra įsitvirtinę darbo rinkoje ir gauna stabilias pajamas, tad jaučiasi galintys dalį jų paskirti savo ateičiai“, – sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.

 

Tyrimo metu išryškėjo skirtumai tarp apklausos dalyvių įgyto išsilavinimo – tų, kurie kaupia trečiosios pakopos pensijų fonde ir turi aukštesnįjį išsilavinimą yra net dešimt kartų (atitinkamai 21 ir 2 proc.) daugiau nei turinčių vidurinį išsilavinimą.

 

Pasirinkimas kaupti trečiosios pakopos pensijų fonde koreliuoja ir su gaunamomis pajamomis. Kaupiančiųjų, kurių gaunamos pajamos vienam šeimos ūkio nariui viršija 1000 eurų, yra beveik keturis kartus (24 ir 7 proc.) daugiau nei tų, kurie kaupia, gaudami pajamas iki 300 eurų vienam šeimos ūkio nariui.

 

Pasak pensijų ekspertės, vien tik valstybė arba kaupimas antrosios pensijų pakopos fonde neužtikrins stabilios finansinės padėties senatvėje.

 

„Valstybės senatvės pensija užtikrina tik apie 30–40 proc. dabartinio žmogaus atlygio, todėl gyventojai turėtų pagalvoti apie papildomą kaupimą investuojant. Pavyzdžiui, investuodami į antros pakopos pensijų fondą, gyventojai pensijos dalį potencialiai gali pasididinti iki 40–50 proc. atlygio. Tikėtina, kad likusius 30–40 proc. punktų iki rekomenduojamos ribos padėtų užtikrinti investavimas trečioje pakopoje“, – aiškina L. Načajienė.

 

Apklausa buvo atlikta 2022 metų lapkričio 18–29 dienomis Lietuvoje, bendradarbiaujant su agentūra „Spinter Tyrimai“. Apklausos metu buvo apklausta daugiau nei 1 tūkst. 18–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų.

 

Šaltinis: delfi.lt


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU