Ar nepavėluota bankomatų plėtra?

2022.02.19

 

Nenumaldomai artėja liepos 1-oji, kai komerciniai bankai privalės užtikrinti galimybę išsigryninti pinigus 100 papildomai nustatytų šalies vietovių. Gal ši prievolė pavėluota? Lietuvos bankų asociacija (LBA) pranešė, kad jos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad per metus 10 proc., iki 90 proc., padaugėjo gyventojų, besinaudojančių elektroniniu banku.

 

LBA tyrimas

 

Pasak LBA, paslaugų vartojimo pokyčius ekspertai linkę sieti su tebeaugančiu skaitmeninių kanalų populiarumu. Gyventojų skaitmeninis raštingumas ir sparti nuotolinių finansinių paslaugų plėtra lemia, kad bankai keliasi į kompiuterius ir telefonus.

 

Palyginkime: 2020-aisiais banko paslaugomis internete naudojosi 80 proc. analogiškoje LBA apklausoje dalyvavusių gyventojų, o 2017-aisiais tokių buvo 70 proc.

 

Fiziniuose bankų skyriuose lankomasi vis rečiau. Pernai banko skyriuje nė karto nesilankė beveik 60 proc. respondentų, 2020-aisiais – 48 proc., 2019-aisiais – 30 proc.

 

Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą, kuriuo vertinamas bankų ir kitų finansines ir kredito paslaugas teikiančių verslo subjektų įvaizdis, 2021 m. pabaigoje LBA užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“.

 

95 proc. – šiuolaikiški

 

Lietuvos bankas, siekdamas stebėti ir vertinti šalies mokėjimų rinkoje vyraujančias tendencijas, vykstančius pokyčius ir šalies gyventojų mokėjimo įpročius, kasmet nuo 2013 m. inicijuoja jų apklausą dėl mokėjimų. 2021-aisiais pusė žmonių, mokėdami už prekes ir paslaugas, dažniau rinkosi elektronines mokėjimo priemones, o pusė respondentų – grynuosius pinigus. Kas trečias respondentas prioritetą skiria elektroniniams mokėjimams ir grynuosius naudoja tik tada, jei nėra kitų galimybių. Kas penktas respondentas pirmenybę teikia gryniesiems pinigams.

 

Tai rodo reprezentatyvios Lietuvos banko užsakymu atliktos (2021 m. rugsėjo mėnesį) gyventojų apklausos dėl mokėjimo įpročių rezultatai. Apklausa vykdoma dešimtus metus iš eilės stebint ir vertinant Lietuvos gyventojų mokėjimo įpročius.

 

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų naudojasi mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis, trys ketvirtadaliai naudojasi bankų ir beveik ketvirtadalis – Lietuvoje veikiančių elektroninių pinigų įstaigų, atidarančių sąskaitas, paslaugomis. 2021 m. per paskutinius tris mėnesius bent vieno mokėjimo paslaugų teikėjo paslaugomis naudojosi 95 proc. apklaustųjų (2020 m. – 93 proc.). Bankų paslaugomis per paskutinius tris mėnesius naudojosi 77 proc. apklaustųjų (2020 m. – 77 proc.), sąskaitas atidarančių Lietuvoje veikiančių elektroninių pinigų įstaigų paslaugomis naudojosi 23 proc. apklaustųjų (2020 m. – 20 proc.), o užsienio mokėjimo paslaugų teikėjų (užsienio bankų, PayPal (Europe), S.C.A., N26 GmbH ir pan.) paslaugomis – 14 proc. apklaustųjų (2020 m. – 13 proc.). Kredito unijų paslaugomis 2021 m. per paskutinius tris mėnesius, kaip ir užpraėjusiais metais, naudojosi 5 proc. apklaustųjų. Įmokas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais priimančių mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų paslaugomis naudojosi 37 proc. apklaustųjų (2020 m. – 37 proc.).

 

Mokėjimo paslaugų krepšelius buvo pasirinkę 67 proc. Lietuvoje veikiančiame banke ar kredito unijoje turėjusių sąskaitą apklaustųjų, o standartiniais įkainiais naudojosi 23 proc. respondentų. Dešimtadalis nežinojo, kokią kainodarą yra pasirinkę.

 

Paveikė ir pandemija

 

„Pandeminės aplinkybės ir toliau spartino elektroninių mokėjimų rinkos plėtrą. Beveik kas trečias respondentas teigė, kad dėl COVID-19 pandemijos dažniau moka mokėjimo kortele ar mobiliuoju telefonu. Be to, stebime, kad Lietuvoje ir toliau populiarėja inovatyvūs mokėjimai. Pavyzdžiui, bekontakčio atsiskaitymo funkcija naudojosi 76 proc. mokėjimo korteles turinčių respondentų, o 2020 m. šia funkcija naudojosi 66 proc. apklaustųjų“, – apklausos rezultatus komentuoja Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius.

 

Naujausios apklausos duomenimis, mokėjimo kortelę su bekontakčio mokėjimo funkcija turėjo 87 proc., o 2020 m. – 79 proc. mokėjimo korteles turinčių respondentų. Kad bekontakčio atsiskaitymo funkcija yra patogi, manė 88 proc. turinčiųjų mokėjimo kortelę (2020 m. – 86 proc.).

 

Mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis naudojosi 56 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų. Iš jų 51 proc. naudojosi mobiliosiomis programėlėmis informacijai apie sąskaitą ir mokėjimus gauti, 30 proc. – mokėjimo pervedimams atlikti. Išmaniaisiais telefonais mokėjimams prekybos vietose atlikti (bekontakčiais mokėjimais telefonu, susiejus telefoną su mokėjimo kortele) naudojosi 14 proc. respondentų (2020 m. – 11 proc.).

 

 

 

Trys iš keturių mokėjimo kortelę turinčių apklaustųjų pasigenda galimybės ja atsiskaityti bent vienoje prekybos ar paslaugų teikimo vietoje. Galimybės atsiskaityti turguje, mugėse pasigenda 55 proc. turinčiųjų mokėjimo kortelę, 46 proc. tokios galimybės pasigenda kirpyklose, grožio salonuose ir kitose panašias paslaugas teikiančiose įstaigose, 34 proc. – viešajame transporte, 27 proc. – taksi ir kitiems privatiems vežėjams, po 18 proc. – valstybės institucijose ir sveikatos paslaugas teikiančiose įstaigose (poliklinikose, ligoninėse, odontologų kabinetuose ir pan.).

 

Bijo IT sistemų sutrikimų

 

Grynieji pinigai vis dar svarbūs daugelio Lietuvos gyventojų kasdienėje veikloje: 48 proc. respondentų nurodė grynuosius pinigus dažniausiai naudojantys kasdieniams pirkiniams, 43 proc. turi grynųjų pinigų piniginėje nenumatytiems atvejams (pavyzdžiui, jei sutriktų IT sistemos ir nebūtų galimybės atsiskaityti kortele), 36 proc. grynaisiais pinigais atsiskaito už ne namuose teikiamas paslaugas (pavyzdžiui, grožio, sveikatos priežiūros, medicinos, autoserviso paslaugas). 12 proc. apklaustųjų grynuosius pinigus laiko taupymui.

 

Neturintys mokėjimo sąskaitos respondentai, kaip ir praėjusiais metais, dažniausiai mokėjo įmokas grynaisiais pinigais, o sąskaitos neturėjo, nes nejautė poreikio, taip pat dėl to, kad pajamas gauna grynaisiais pinigais (2020 m. – 38 proc., 2021 m. – 31 proc.). 2021 m. 66 proc. (2020 m. – 67 proc.) Lietuvoje sąskaitos neturėjusių apklaustųjų per mėnesį iki apklausos vykdymo naudojosi mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis – 57 proc. neturėjusiųjų sąskaitos mokėjo įmokas už paslaugas (komunalines ar kt.) grynaisiais pinigais mokėjimo ar elektroninėse pinigų įstaigose (2020 m. – 60 proc.), 13 proc. atliko šias operacijas grynaisiais pinigais banko ar kredito unijos skyriuose (2020 m. – 12 proc.).

 

Beje, 2021 m. beveik pusė mokėjimo kortelę turėjusių respondentų susidūrė su situacija, kai prekybininkas bandė paveikti jų pasirinkimą dėl mokėjimo priemonės – dažniau buvo skatinama atsiskaityti grynaisiais pinigais. Su situacija, kai prekybininkas siūlė nuolaidą už tai, kad būtų mokama grynaisiais pinigais, o ne mokėjimo kortele, susidūrė 23 proc. (2020 m. – 22 proc.) mokėjimo kortelę turėjusių apklaustųjų. Nuolaida už pasirinkimą mokėti mokėjimo kortele vietoj grynųjų pinigų buvo pasiūlyta tik 7 proc. mokėjimo kortelės turėtojų (2020 m. – 7 proc.). Taip pat 24 proc. (2020 m. – 20 proc.) turėjusių mokėjimo kortelę asmenų buvo susidūrę su situacija, kai atsiskaityti ja galėjo tik tuo atveju, jei pirkinio vertė viršijo prekybininko nustatytą sumą. O štai situaciją, kai prekybos vietoje negalima atsiskaityti grynaisiais pinigais, leidžiama atsiskaityti tik mokėjimo kortelėmis, neigiamai vertino 45 proc. apklaustųjų (2020 m. – 48 proc.).

 

Patiria sunkumų

 

Daugiau kaip trečdalis turinčių mokėjimo kortelę apklaustųjų teigė patiriantys tam tikrų sunkumų norėdami išsiimti grynųjų pinigų, dažniausiai – ieškodami grynųjų pinigų išsiėmimo vietos. Lietuvos bankas atkreipė dėmesį, kad keturi iš dešimties įvardijusiųjų sunkumus ieškant grynųjų pinigų išsiėmimo vietos taip pat teigė, kad bankomatas ar grynuosius pinigus išduodantis tarpininkas yra arti vietos, kur respondentas periodiškai lankosi.

 

2021 m. 37 proc. turinčiųjų mokėjimo kortelę per paskutines keturias savaites teigė patyrę sunkumų norėdami pasiimti grynųjų pinigų (2020 m. – 33 proc.). 22 proc. turinčiųjų kortelę nurodė, kad jiems lengvai pasiekiamoje vietoje nėra bankomato (2020 m. – 20 proc.), 6 proc. atsakiusiųjų (2020 m. – 4 proc.) teigė lengvai pasiekiamoje vietoje nerandantys tarpininkų (pavyzdžiui, „Perlo“ terminalo, prekybos centrų ir kt.), teikiančių grynųjų pinigų išdavimo paslaugas.

 

7 proc. nurodė, kad jiems reikėjo pasiimti didesnę sumą nei numatytas maksimalus vienos dienos operacijų limitas (2020 m. – 6 proc.). Iš 190 mokėjimo kortelę turinčių apklaustųjų, lengvai pasiekiamoje vietoje nerandančių bankomato, beveik pusė (45 proc.) teigė, kad bankomatas yra netoli jų namų (iki 1 km atstumu), darbovietės arba parduotuvės, prekybos centro, turgaus, kitos vietos, kur respondentas periodiškai lankosi. Iš 56 proc. mokėjimo kortelę turinčių apklaustųjų lengvai pasiekiamoje vietoje nerandančių tarpininkų terminalų 43 proc. teigė, kad tarpininko terminalas yra netoli jų namų, darbovietės arba kitos lankomos vietos.

 

 

Žada padvigubinti

 

 

Septynios šalies finansų ir kredito įstaigos pernai birželį pasirašė memorandumą ir įsipareigojo per metus padvigubinti vietovių, kuriose galima išsigryninti pinigus, skaičių. Nuo liepos 1-osios privalo atsirasti 100 tokių papildomai nustatytų šalies vietovių. Iš viso galimybė išsigryninti pinigus bus prieinama ne mažiau kaip 191 vietovėje.

 

 

Tarpusavio supratimo memorandumą, siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje, pasirašė „Swedbank“, SEB bankas, „Luminor“ banko Lietuvos skyrius, Šiaulių bankas, „Citadele“ banko Lietuvos filialas, "Revolut Payments" ir Lietuvos centrinė kredito unija, Lietuvos bankas ir LBA.

 

 

Memorandumą pasirašę finansų rinkos dalyviai įsipareigojo per vienus metus užtikrinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvos gyventojų grynųjų pinigų išgryninimo vieta (bankomatas ar kita bankomatui lygiavertė vieta) būtų pasiekiama iki 10 km atstumu nuo gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos, arba 99 proc. gyventojų – iki 20 km atstumu.

 

 

Grynųjų pinigų prieigos taškų plėtra bus sutelkta į gyvenamąsias vietoves, kuriose gyvena iki 4 tūkst. gyventojų. Grynųjų pinigų prieinamumas bus užtikrintas pasitelkiant bankomatus arba alternatyvias grynųjų pinigų prieigos vietas (pavyzdžiui, bankų partnerių teikiamas išsigryninimo paslaugas prekybos vietose), jeigu bus užtikrintos lygiavertės bankomatui pinigų išgryninimo paslaugų galimybės.

 

 

Visų memorandumą pasirašiusių finansų rinkos dalyvių klientai iš naujų bankomatų galės išsigryninti pinigų tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir iš savo banko bankomatų. Pastarieji bus aiškiai pažymėti jų logotipais.

 

 

Praėjusių metų pabaigoje LBA pranešė, kad išsigryninimo vietų plėtra vyksta sėkmingai, sudaryta sutartis su infrastruktūros tiekėju. Projekto partnere tapo bendrovė „Worldline Lietuva“.

 

 

„Susitarti dėl projekto įgyvendinimo eigos ir formalumų šiemet buvo itin svarbu, kad tiekėjas galėtų iš anksto užsisakyti reikalingą įrangą ir planuoti įgyvendinimą. Be to, diskusijų metu išsigrynino sprendimas visose vietovėse, kuriose leis techninės galimybės, įrengti būtent bankomatus, kaip gyventojams patogiausią grynųjų pinigų išdavimo būdą. Tad sutarties pasirašymas – reikšmingas žingsnis sėkmingai įgyvendinant mums visiems svarbią iniciatyvą“, – prieš 2021-ųjų Kalėdas akcentavo LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

 

 

„Projektas ir toliau įgyvendinamas sklandžiai ir jau yra aiškus naujų bankomatų tiekėjas. Vadinasi, galės vykti praktiniai grynųjų pinigų prieigos vietų įrengimo darbai tam, kad iki kitų metų liepos 1 d. regionų gyventojai galėtų lengviau ir patogiau pasiimti pinigus iš sąskaitos“, – jai tada pritarė ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

 

 

Šaltinis: diena.lt


Ar nepavėluota bankomatų plėtra?

2022.02.19

 

Nenumaldomai artėja liepos 1-oji, kai komerciniai bankai privalės užtikrinti galimybę išsigryninti pinigus 100 papildomai nustatytų šalies vietovių. Gal ši prievolė pavėluota? Lietuvos bankų asociacija (LBA) pranešė, kad jos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad per metus 10 proc., iki 90 proc., padaugėjo gyventojų, besinaudojančių elektroniniu banku.

 

LBA tyrimas

 

Pasak LBA, paslaugų vartojimo pokyčius ekspertai linkę sieti su tebeaugančiu skaitmeninių kanalų populiarumu. Gyventojų skaitmeninis raštingumas ir sparti nuotolinių finansinių paslaugų plėtra lemia, kad bankai keliasi į kompiuterius ir telefonus.

 

Palyginkime: 2020-aisiais banko paslaugomis internete naudojosi 80 proc. analogiškoje LBA apklausoje dalyvavusių gyventojų, o 2017-aisiais tokių buvo 70 proc.

 

Fiziniuose bankų skyriuose lankomasi vis rečiau. Pernai banko skyriuje nė karto nesilankė beveik 60 proc. respondentų, 2020-aisiais – 48 proc., 2019-aisiais – 30 proc.

 

Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą, kuriuo vertinamas bankų ir kitų finansines ir kredito paslaugas teikiančių verslo subjektų įvaizdis, 2021 m. pabaigoje LBA užsakymu atliko bendrovė „Spinter tyrimai“.

 

95 proc. – šiuolaikiški

 

Lietuvos bankas, siekdamas stebėti ir vertinti šalies mokėjimų rinkoje vyraujančias tendencijas, vykstančius pokyčius ir šalies gyventojų mokėjimo įpročius, kasmet nuo 2013 m. inicijuoja jų apklausą dėl mokėjimų. 2021-aisiais pusė žmonių, mokėdami už prekes ir paslaugas, dažniau rinkosi elektronines mokėjimo priemones, o pusė respondentų – grynuosius pinigus. Kas trečias respondentas prioritetą skiria elektroniniams mokėjimams ir grynuosius naudoja tik tada, jei nėra kitų galimybių. Kas penktas respondentas pirmenybę teikia gryniesiems pinigams.

 

Tai rodo reprezentatyvios Lietuvos banko užsakymu atliktos (2021 m. rugsėjo mėnesį) gyventojų apklausos dėl mokėjimo įpročių rezultatai. Apklausa vykdoma dešimtus metus iš eilės stebint ir vertinant Lietuvos gyventojų mokėjimo įpročius.

 

Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų naudojasi mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis, trys ketvirtadaliai naudojasi bankų ir beveik ketvirtadalis – Lietuvoje veikiančių elektroninių pinigų įstaigų, atidarančių sąskaitas, paslaugomis. 2021 m. per paskutinius tris mėnesius bent vieno mokėjimo paslaugų teikėjo paslaugomis naudojosi 95 proc. apklaustųjų (2020 m. – 93 proc.). Bankų paslaugomis per paskutinius tris mėnesius naudojosi 77 proc. apklaustųjų (2020 m. – 77 proc.), sąskaitas atidarančių Lietuvoje veikiančių elektroninių pinigų įstaigų paslaugomis naudojosi 23 proc. apklaustųjų (2020 m. – 20 proc.), o užsienio mokėjimo paslaugų teikėjų (užsienio bankų, PayPal (Europe), S.C.A., N26 GmbH ir pan.) paslaugomis – 14 proc. apklaustųjų (2020 m. – 13 proc.). Kredito unijų paslaugomis 2021 m. per paskutinius tris mėnesius, kaip ir užpraėjusiais metais, naudojosi 5 proc. apklaustųjų. Įmokas grynaisiais ir negrynaisiais pinigais priimančių mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų paslaugomis naudojosi 37 proc. apklaustųjų (2020 m. – 37 proc.).

 

Mokėjimo paslaugų krepšelius buvo pasirinkę 67 proc. Lietuvoje veikiančiame banke ar kredito unijoje turėjusių sąskaitą apklaustųjų, o standartiniais įkainiais naudojosi 23 proc. respondentų. Dešimtadalis nežinojo, kokią kainodarą yra pasirinkę.

 

Paveikė ir pandemija

 

„Pandeminės aplinkybės ir toliau spartino elektroninių mokėjimų rinkos plėtrą. Beveik kas trečias respondentas teigė, kad dėl COVID-19 pandemijos dažniau moka mokėjimo kortele ar mobiliuoju telefonu. Be to, stebime, kad Lietuvoje ir toliau populiarėja inovatyvūs mokėjimai. Pavyzdžiui, bekontakčio atsiskaitymo funkcija naudojosi 76 proc. mokėjimo korteles turinčių respondentų, o 2020 m. šia funkcija naudojosi 66 proc. apklaustųjų“, – apklausos rezultatus komentuoja Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas Tomas Karpavičius.

 

Naujausios apklausos duomenimis, mokėjimo kortelę su bekontakčio mokėjimo funkcija turėjo 87 proc., o 2020 m. – 79 proc. mokėjimo korteles turinčių respondentų. Kad bekontakčio atsiskaitymo funkcija yra patogi, manė 88 proc. turinčiųjų mokėjimo kortelę (2020 m. – 86 proc.).

 

Mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis naudojosi 56 proc. sąskaitą turinčių apklaustųjų. Iš jų 51 proc. naudojosi mobiliosiomis programėlėmis informacijai apie sąskaitą ir mokėjimus gauti, 30 proc. – mokėjimo pervedimams atlikti. Išmaniaisiais telefonais mokėjimams prekybos vietose atlikti (bekontakčiais mokėjimais telefonu, susiejus telefoną su mokėjimo kortele) naudojosi 14 proc. respondentų (2020 m. – 11 proc.).

 

 

 

Trys iš keturių mokėjimo kortelę turinčių apklaustųjų pasigenda galimybės ja atsiskaityti bent vienoje prekybos ar paslaugų teikimo vietoje. Galimybės atsiskaityti turguje, mugėse pasigenda 55 proc. turinčiųjų mokėjimo kortelę, 46 proc. tokios galimybės pasigenda kirpyklose, grožio salonuose ir kitose panašias paslaugas teikiančiose įstaigose, 34 proc. – viešajame transporte, 27 proc. – taksi ir kitiems privatiems vežėjams, po 18 proc. – valstybės institucijose ir sveikatos paslaugas teikiančiose įstaigose (poliklinikose, ligoninėse, odontologų kabinetuose ir pan.).

 

Bijo IT sistemų sutrikimų

 

Grynieji pinigai vis dar svarbūs daugelio Lietuvos gyventojų kasdienėje veikloje: 48 proc. respondentų nurodė grynuosius pinigus dažniausiai naudojantys kasdieniams pirkiniams, 43 proc. turi grynųjų pinigų piniginėje nenumatytiems atvejams (pavyzdžiui, jei sutriktų IT sistemos ir nebūtų galimybės atsiskaityti kortele), 36 proc. grynaisiais pinigais atsiskaito už ne namuose teikiamas paslaugas (pavyzdžiui, grožio, sveikatos priežiūros, medicinos, autoserviso paslaugas). 12 proc. apklaustųjų grynuosius pinigus laiko taupymui.

 

Neturintys mokėjimo sąskaitos respondentai, kaip ir praėjusiais metais, dažniausiai mokėjo įmokas grynaisiais pinigais, o sąskaitos neturėjo, nes nejautė poreikio, taip pat dėl to, kad pajamas gauna grynaisiais pinigais (2020 m. – 38 proc., 2021 m. – 31 proc.). 2021 m. 66 proc. (2020 m. – 67 proc.) Lietuvoje sąskaitos neturėjusių apklaustųjų per mėnesį iki apklausos vykdymo naudojosi mokėjimo paslaugų teikėjų paslaugomis – 57 proc. neturėjusiųjų sąskaitos mokėjo įmokas už paslaugas (komunalines ar kt.) grynaisiais pinigais mokėjimo ar elektroninėse pinigų įstaigose (2020 m. – 60 proc.), 13 proc. atliko šias operacijas grynaisiais pinigais banko ar kredito unijos skyriuose (2020 m. – 12 proc.).

 

Beje, 2021 m. beveik pusė mokėjimo kortelę turėjusių respondentų susidūrė su situacija, kai prekybininkas bandė paveikti jų pasirinkimą dėl mokėjimo priemonės – dažniau buvo skatinama atsiskaityti grynaisiais pinigais. Su situacija, kai prekybininkas siūlė nuolaidą už tai, kad būtų mokama grynaisiais pinigais, o ne mokėjimo kortele, susidūrė 23 proc. (2020 m. – 22 proc.) mokėjimo kortelę turėjusių apklaustųjų. Nuolaida už pasirinkimą mokėti mokėjimo kortele vietoj grynųjų pinigų buvo pasiūlyta tik 7 proc. mokėjimo kortelės turėtojų (2020 m. – 7 proc.). Taip pat 24 proc. (2020 m. – 20 proc.) turėjusių mokėjimo kortelę asmenų buvo susidūrę su situacija, kai atsiskaityti ja galėjo tik tuo atveju, jei pirkinio vertė viršijo prekybininko nustatytą sumą. O štai situaciją, kai prekybos vietoje negalima atsiskaityti grynaisiais pinigais, leidžiama atsiskaityti tik mokėjimo kortelėmis, neigiamai vertino 45 proc. apklaustųjų (2020 m. – 48 proc.).

 

Patiria sunkumų

 

Daugiau kaip trečdalis turinčių mokėjimo kortelę apklaustųjų teigė patiriantys tam tikrų sunkumų norėdami išsiimti grynųjų pinigų, dažniausiai – ieškodami grynųjų pinigų išsiėmimo vietos. Lietuvos bankas atkreipė dėmesį, kad keturi iš dešimties įvardijusiųjų sunkumus ieškant grynųjų pinigų išsiėmimo vietos taip pat teigė, kad bankomatas ar grynuosius pinigus išduodantis tarpininkas yra arti vietos, kur respondentas periodiškai lankosi.

 

2021 m. 37 proc. turinčiųjų mokėjimo kortelę per paskutines keturias savaites teigė patyrę sunkumų norėdami pasiimti grynųjų pinigų (2020 m. – 33 proc.). 22 proc. turinčiųjų kortelę nurodė, kad jiems lengvai pasiekiamoje vietoje nėra bankomato (2020 m. – 20 proc.), 6 proc. atsakiusiųjų (2020 m. – 4 proc.) teigė lengvai pasiekiamoje vietoje nerandantys tarpininkų (pavyzdžiui, „Perlo“ terminalo, prekybos centrų ir kt.), teikiančių grynųjų pinigų išdavimo paslaugas.

 

7 proc. nurodė, kad jiems reikėjo pasiimti didesnę sumą nei numatytas maksimalus vienos dienos operacijų limitas (2020 m. – 6 proc.). Iš 190 mokėjimo kortelę turinčių apklaustųjų, lengvai pasiekiamoje vietoje nerandančių bankomato, beveik pusė (45 proc.) teigė, kad bankomatas yra netoli jų namų (iki 1 km atstumu), darbovietės arba parduotuvės, prekybos centro, turgaus, kitos vietos, kur respondentas periodiškai lankosi. Iš 56 proc. mokėjimo kortelę turinčių apklaustųjų lengvai pasiekiamoje vietoje nerandančių tarpininkų terminalų 43 proc. teigė, kad tarpininko terminalas yra netoli jų namų, darbovietės arba kitos lankomos vietos.

 

 

Žada padvigubinti

 

 

Septynios šalies finansų ir kredito įstaigos pernai birželį pasirašė memorandumą ir įsipareigojo per metus padvigubinti vietovių, kuriose galima išsigryninti pinigus, skaičių. Nuo liepos 1-osios privalo atsirasti 100 tokių papildomai nustatytų šalies vietovių. Iš viso galimybė išsigryninti pinigus bus prieinama ne mažiau kaip 191 vietovėje.

 

 

Tarpusavio supratimo memorandumą, siekiant užtikrinti grynųjų pinigų prieinamumą Lietuvoje, pasirašė „Swedbank“, SEB bankas, „Luminor“ banko Lietuvos skyrius, Šiaulių bankas, „Citadele“ banko Lietuvos filialas, "Revolut Payments" ir Lietuvos centrinė kredito unija, Lietuvos bankas ir LBA.

 

 

Memorandumą pasirašę finansų rinkos dalyviai įsipareigojo per vienus metus užtikrinti, kad ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvos gyventojų grynųjų pinigų išgryninimo vieta (bankomatas ar kita bankomatui lygiavertė vieta) būtų pasiekiama iki 10 km atstumu nuo gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos, arba 99 proc. gyventojų – iki 20 km atstumu.

 

 

Grynųjų pinigų prieigos taškų plėtra bus sutelkta į gyvenamąsias vietoves, kuriose gyvena iki 4 tūkst. gyventojų. Grynųjų pinigų prieinamumas bus užtikrintas pasitelkiant bankomatus arba alternatyvias grynųjų pinigų prieigos vietas (pavyzdžiui, bankų partnerių teikiamas išsigryninimo paslaugas prekybos vietose), jeigu bus užtikrintos lygiavertės bankomatui pinigų išgryninimo paslaugų galimybės.

 

 

Visų memorandumą pasirašiusių finansų rinkos dalyvių klientai iš naujų bankomatų galės išsigryninti pinigų tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir iš savo banko bankomatų. Pastarieji bus aiškiai pažymėti jų logotipais.

 

 

Praėjusių metų pabaigoje LBA pranešė, kad išsigryninimo vietų plėtra vyksta sėkmingai, sudaryta sutartis su infrastruktūros tiekėju. Projekto partnere tapo bendrovė „Worldline Lietuva“.

 

 

„Susitarti dėl projekto įgyvendinimo eigos ir formalumų šiemet buvo itin svarbu, kad tiekėjas galėtų iš anksto užsisakyti reikalingą įrangą ir planuoti įgyvendinimą. Be to, diskusijų metu išsigrynino sprendimas visose vietovėse, kuriose leis techninės galimybės, įrengti būtent bankomatus, kaip gyventojams patogiausią grynųjų pinigų išdavimo būdą. Tad sutarties pasirašymas – reikšmingas žingsnis sėkmingai įgyvendinant mums visiems svarbią iniciatyvą“, – prieš 2021-ųjų Kalėdas akcentavo LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

 

 

„Projektas ir toliau įgyvendinamas sklandžiai ir jau yra aiškus naujų bankomatų tiekėjas. Vadinasi, galės vykti praktiniai grynųjų pinigų prieigos vietų įrengimo darbai tam, kad iki kitų metų liepos 1 d. regionų gyventojai galėtų lengviau ir patogiau pasiimti pinigus iš sąskaitos“, – jai tada pritarė ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

 

 

Šaltinis: diena.lt


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU