Tyrimas: vairuotojai labiausiai vertina pagalbą kelyje, saugosi gyvūnų ir gaisro

2022.01.15

 

BTA draudimo užsakymu atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa atskleidė, kad rinkdamiesi transporto priemonių draudimą vairuotojai labiausiai vertina pagalbą kelyje bei siekia apsisaugoti nuo susidūrimo su gyvūnais. Be to, vairuojančioms moterims labiau nerimą kelia galimas gaisras automobilyje, skelbiama įmonės pranešime žiniasklaidai.

 

Lietuviams, įsigyjant privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą, kaina yra svarbi, tačiau ne ką mažiau svarbi ir techninė pagalba kelyje bei apsauga nuo papildomų rizikų. Apklausa atskleidė, kad vairuotojai, ypač praėjusiais metais, ėmė labiau vertinti pagalbą kelyje – taip nurodė 72 proc. apklaustųjų.

 

„Ypač per pirmąjį karantiną, atšaukus didelę dalį skrydžių, žmonės rinkosi keliauti automobiliu Lietuvoje ir artimame užsienyje. Pagalba kelyje padeda ne tik saugiai susigrąžinti automobilį ar nugabenti jį į servisą, tačiau ir patiems grįžti į namus. Taip pat ne kiekvienas vairuotojas moka pats pakeisti ratą, todėl kviečia į pagalbą specialistus. Tai iš tiesų geras sprendimas, nes nemokant to daryti, galima ne tik apgadinti automobilį, bet ir susižeisti“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

 

Pasak specialisto, Lietuvoje gyvename itin permainingų orų sąlygomis, kiekvienas sezonas lemia tam tikrus, specifinius transporto priemonių gedimus. Per vasaros karščius – kaista varikliai, genda aušinimo sistemos ir pan., žiemą – išsikrauna akumuliatoriai, užšąla degalai, jų filtrai. O kur dar duobės keliuose, prakirsti ratai ir kiti smulkesni, tačiau ne tokie ir reti, gedimai.

 

Antras didžiausias vairuotojų rūpestis – susidūrimas su laukiniais gyvūnais (42 proc.). Pastaroji rizika, remiantis draudikų duomenimis, gana reali, ypač pavasarį ir rudenį. Pernai vien per gegužę užregistruoti 83 įvykiai, susiję su laukiniais gyvūnais, tai didžiausias fiksuotas tokių įvykių skaičius metuose.

 

„Tai natūralu, nes gyvūnų migracija būtent ir vyksta šiais pavasario bei rudens mėnesiais. Svarbu prisiminti, kad ši tendencija kartojasi kasmet, todėl žmonės išmintingai elgiasi jos saugodamiesi“, – aiškina A. Žiukelis.

 

Žmonėms taip pat aktualus automobilių stiklų draudimas – taip nurodė 42 proc. respondentų, daugiausia – mažesnių Lietuvos miestų gyventojai. Pasak draudikų, labiausiai tikėtina, kad žmonės baiminasi stiklo dūžių važiuojant žvyrkeliais, paliekant automobilius kieme po medžiais ir panašiai.

 

Anot draudikų, pavojingiausi automobilių stiklams išlieka rudens bei pavasario mėnesiai. Pavasarį, nutirpus sniegui, keliai dažnai būna apgadinti, o tiek pavasarį tiek rudenį automobilius apgadina akmenys, pasitaikantys keliams barstyti skirtame mišinyje.

 

Taip pat apklausa parodė, kad vairuotojams aktuali apsauga nuo vagysčių, stichinių nelaimių. Anot ekspertų, nors automobilių vagysčių mažėja, stichinės nelaimės, siejamos su klimato kaita, dažnėja – krušos, snygis bei audros praėjusiais metais jau pridarė nemenkos žalos.

 

Nuo ugnies kasmet nukenčia 1000 automobilių

 

Apklausa atskleidė, kad vairuotojams neramu ir dėl gaisro automobilyje (24 proc.). Moterys dėl to nerimauja labiau nei vyrai.

 

Ugniagesių statistika rodo, kad Lietuvoje kasmet sudega apie 1000 transporto priemonių. Dažniausiai įsiplieskia seni, netvarkingi automobiliai, automobiliai, patekę į autoįvykį, dalis transporto priemonių yra padegama. Nerimaujantiems vairuotojams patariama po ranka, automobilio salone, turėti miltelinį gesintuvą – taip, nutikus bėdai, nereikės bėgti jo ieškoti bagažinėje ar daiktadėžėse.

 

Jei automobilyje juntamas svilėsių kvapas, nereikia iš karto pulti į paniką. Pirmiausia verta įsitikinti, ar šis kvapas nėra iš lauko – galbūt netoliese kažkas kažką degina. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, ar skydelyje neužsidegė įspėjamosios lemputės, ar automobilis veikia įprastai – pavyzdžiui, neišsijungė šildymo sistema.

 

Nematant lauke kūrenamų laužų, derėtų sustoti saugioje vietoje, tačiau ne degalinėje ar uždaroje automobilių stovėjimo aikštelėje, užgesinti variklį, apžiūrėti automobilį. Jei vis dėlto automobilis užsidegė, pirmiausia vertėtų nepasimesti, nepanikuoti: išlaipinti keleivius ir kviesti pagalbą. Jei yra galimybė, atjungti akumuliatorių, o siekiant sumažinti žalą transporto priemonei, pasinaudoti gesintuvu.

 

„Statistiškai liepsna automobilyje yra mažai tikėtina, – ramina A. Žiukelis. Tačiau galima suprasti žmonių susirūpinimą. Tokia nelaimė galimai padarytų nepataisomos žalos transporto priemonei, sukeltų didelį pavojų žmogaus gyvybei, o ką jau kalbėti apie stresą ir išgąstį įvykio metu.“

 

Papildoma automobilio apsauga žmonėms taip pat darosi vis aktualesnė. Kaip parodė apklausa, spręsdami, ar įsigyti „Kasko“ draudimą, gyventojai visų pirma įvertina savo automobilio amžių ir galimas remonto išlaidas, todėl įsigiję naują transporto priemonę skuba ją apdrausti. Net 47 proc. apklausos respondentų pagrindine priežastimi apsidrausti „Kasko“ draudimu įvardijo naujesnio automobilio pirkimą.

 

Taip pat žmonės vertina riziką patirti „brangų“ eismo įvykį, kurio kaltininkai būtų jie patys, ir privalomasis civilinės atsakomybės draudimas neatlygintų nuostolių. Tokią paskatą, įsigydami „Kasko“ draudimą, nurodė 34 proc. žmonių.

 

Yra ir dalis žmonių, kurie pasimokė iš savo patirties – apie 16 proc. atsakiusiųjų „Kasko“ draudimą pasirinko dėl praeityje patirtų nuostolių. Dar 17 proc. ryžtasi papildomai apsaugai gavę gerą kainos pasiūlymą.

 

Šaltinis: lrt.lt


Tyrimas: vairuotojai labiausiai vertina pagalbą kelyje, saugosi gyvūnų ir gaisro

2022.01.15

 

BTA draudimo užsakymu atlikta „Spinter tyrimai“ apklausa atskleidė, kad rinkdamiesi transporto priemonių draudimą vairuotojai labiausiai vertina pagalbą kelyje bei siekia apsisaugoti nuo susidūrimo su gyvūnais. Be to, vairuojančioms moterims labiau nerimą kelia galimas gaisras automobilyje, skelbiama įmonės pranešime žiniasklaidai.

 

Lietuviams, įsigyjant privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą, kaina yra svarbi, tačiau ne ką mažiau svarbi ir techninė pagalba kelyje bei apsauga nuo papildomų rizikų. Apklausa atskleidė, kad vairuotojai, ypač praėjusiais metais, ėmė labiau vertinti pagalbą kelyje – taip nurodė 72 proc. apklaustųjų.

 

„Ypač per pirmąjį karantiną, atšaukus didelę dalį skrydžių, žmonės rinkosi keliauti automobiliu Lietuvoje ir artimame užsienyje. Pagalba kelyje padeda ne tik saugiai susigrąžinti automobilį ar nugabenti jį į servisą, tačiau ir patiems grįžti į namus. Taip pat ne kiekvienas vairuotojas moka pats pakeisti ratą, todėl kviečia į pagalbą specialistus. Tai iš tiesų geras sprendimas, nes nemokant to daryti, galima ne tik apgadinti automobilį, bet ir susižeisti“, – sako BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

 

Pasak specialisto, Lietuvoje gyvename itin permainingų orų sąlygomis, kiekvienas sezonas lemia tam tikrus, specifinius transporto priemonių gedimus. Per vasaros karščius – kaista varikliai, genda aušinimo sistemos ir pan., žiemą – išsikrauna akumuliatoriai, užšąla degalai, jų filtrai. O kur dar duobės keliuose, prakirsti ratai ir kiti smulkesni, tačiau ne tokie ir reti, gedimai.

 

Antras didžiausias vairuotojų rūpestis – susidūrimas su laukiniais gyvūnais (42 proc.). Pastaroji rizika, remiantis draudikų duomenimis, gana reali, ypač pavasarį ir rudenį. Pernai vien per gegužę užregistruoti 83 įvykiai, susiję su laukiniais gyvūnais, tai didžiausias fiksuotas tokių įvykių skaičius metuose.

 

„Tai natūralu, nes gyvūnų migracija būtent ir vyksta šiais pavasario bei rudens mėnesiais. Svarbu prisiminti, kad ši tendencija kartojasi kasmet, todėl žmonės išmintingai elgiasi jos saugodamiesi“, – aiškina A. Žiukelis.

 

Žmonėms taip pat aktualus automobilių stiklų draudimas – taip nurodė 42 proc. respondentų, daugiausia – mažesnių Lietuvos miestų gyventojai. Pasak draudikų, labiausiai tikėtina, kad žmonės baiminasi stiklo dūžių važiuojant žvyrkeliais, paliekant automobilius kieme po medžiais ir panašiai.

 

Anot draudikų, pavojingiausi automobilių stiklams išlieka rudens bei pavasario mėnesiai. Pavasarį, nutirpus sniegui, keliai dažnai būna apgadinti, o tiek pavasarį tiek rudenį automobilius apgadina akmenys, pasitaikantys keliams barstyti skirtame mišinyje.

 

Taip pat apklausa parodė, kad vairuotojams aktuali apsauga nuo vagysčių, stichinių nelaimių. Anot ekspertų, nors automobilių vagysčių mažėja, stichinės nelaimės, siejamos su klimato kaita, dažnėja – krušos, snygis bei audros praėjusiais metais jau pridarė nemenkos žalos.

 

Nuo ugnies kasmet nukenčia 1000 automobilių

 

Apklausa atskleidė, kad vairuotojams neramu ir dėl gaisro automobilyje (24 proc.). Moterys dėl to nerimauja labiau nei vyrai.

 

Ugniagesių statistika rodo, kad Lietuvoje kasmet sudega apie 1000 transporto priemonių. Dažniausiai įsiplieskia seni, netvarkingi automobiliai, automobiliai, patekę į autoįvykį, dalis transporto priemonių yra padegama. Nerimaujantiems vairuotojams patariama po ranka, automobilio salone, turėti miltelinį gesintuvą – taip, nutikus bėdai, nereikės bėgti jo ieškoti bagažinėje ar daiktadėžėse.

 

Jei automobilyje juntamas svilėsių kvapas, nereikia iš karto pulti į paniką. Pirmiausia verta įsitikinti, ar šis kvapas nėra iš lauko – galbūt netoliese kažkas kažką degina. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, ar skydelyje neužsidegė įspėjamosios lemputės, ar automobilis veikia įprastai – pavyzdžiui, neišsijungė šildymo sistema.

 

Nematant lauke kūrenamų laužų, derėtų sustoti saugioje vietoje, tačiau ne degalinėje ar uždaroje automobilių stovėjimo aikštelėje, užgesinti variklį, apžiūrėti automobilį. Jei vis dėlto automobilis užsidegė, pirmiausia vertėtų nepasimesti, nepanikuoti: išlaipinti keleivius ir kviesti pagalbą. Jei yra galimybė, atjungti akumuliatorių, o siekiant sumažinti žalą transporto priemonei, pasinaudoti gesintuvu.

 

„Statistiškai liepsna automobilyje yra mažai tikėtina, – ramina A. Žiukelis. Tačiau galima suprasti žmonių susirūpinimą. Tokia nelaimė galimai padarytų nepataisomos žalos transporto priemonei, sukeltų didelį pavojų žmogaus gyvybei, o ką jau kalbėti apie stresą ir išgąstį įvykio metu.“

 

Papildoma automobilio apsauga žmonėms taip pat darosi vis aktualesnė. Kaip parodė apklausa, spręsdami, ar įsigyti „Kasko“ draudimą, gyventojai visų pirma įvertina savo automobilio amžių ir galimas remonto išlaidas, todėl įsigiję naują transporto priemonę skuba ją apdrausti. Net 47 proc. apklausos respondentų pagrindine priežastimi apsidrausti „Kasko“ draudimu įvardijo naujesnio automobilio pirkimą.

 

Taip pat žmonės vertina riziką patirti „brangų“ eismo įvykį, kurio kaltininkai būtų jie patys, ir privalomasis civilinės atsakomybės draudimas neatlygintų nuostolių. Tokią paskatą, įsigydami „Kasko“ draudimą, nurodė 34 proc. žmonių.

 

Yra ir dalis žmonių, kurie pasimokė iš savo patirties – apie 16 proc. atsakiusiųjų „Kasko“ draudimą pasirinko dėl praeityje patirtų nuostolių. Dar 17 proc. ryžtasi papildomai apsaugai gavę gerą kainos pasiūlymą.

 

Šaltinis: lrt.lt


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU