Tyrimas: Lietuvos gyventojų lūkesčiai dėl pajamų šaltinių išėjus į pensiją — konservatyvūs

2021.12.13

 

„Eurostat“ duomenimis, Lietuva yra viena iš keturių Europos Sąjungos šalių, kuriose vyresnio amžiaus žmonių perkamosios galios standartas mažiausias, nepaisant to, gyventojų lūkesčiai dėl pajamų šaltinių išėjus į pensiją keičiasi sunkiai. Tyrimas atskleidė, kad daugelis (83 proc.) gyventojų, kaip ir ankstesniais metais, kliausis I pakopos („Sodros“) pensija. Vis dėlto daugėja žmonių, kurie nurodo savarankiško kaupimo pensijai būdus tarp pagrindinių pragyvenimo išėjus į pensiją šaltinių.

 

55 proc. gyventojų kaip pajamų šaltinį išėjus į pensiją įvardijo II pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas, o trečiąją vietą užima konservatyviai sukauptos lėšos — indėliuose, bankų sąskaitose (jas kaip pajamų šaltinį išėjus į pensiją įvardijo 28 proc. respondentų) ir nekilnojamasis turtas (25 proc.). Gyventojų, kurie senatvėje tikisi gyventi iš investicijų į nekilnojamąjį turtą, dalis per karantiną išaugo reikšmingai – nuo 18 proc. 2019 metais iki 25 proc. 2021 m.

 

30 proc. respondentų tarp pajamų šaltinių išėjus į pensiją įvardijo išmokas iš III pensijų pakopos, iš jų net du trečdaliai — per gyvybės draudimą sukauptas lėšas, likusieji — lėšas, sukauptas III pakopos pensijų fonduose. Gyventojų, kurie ketina gyventi iš lėšų, sukauptų per gyvybės draudimą, dalis per dvejus metus išliko stabili. Gyvybės draudimą kaip pajamų šaltinį išėjus į pensiją dažniau įvardija aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai, didžiųjų miestų gyventojai.

 

„Tai, kad gyventojai pasitiki gyvybės draudimu, rodo ir Lietuvos banko duomenys — Lietuvos gyvybės draudimo portfelis trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo beveik 8 proc. Svarbu, kad gyventojai nesikliautų vien tik „Sodros“ pensija ir imtųsi žingsnių patys kaupti papildomai, kad, išėję į pensiją, galėtų patenkinti svarbius vienkartinius poreikius neliesdami pragyvenimui skirtų periodiškai gaunamų įmokų iš I ir II pensijų pakopų. Kaupti per gyvybės draudimą ypač aktualu vidutines ir mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, kurie neturi specialių investavimo žinių ir praktikos, tačiau supranta, kad į oresnę senatvę būtina investuoti patiems. Tokių tarp mūsų klientų yra dauguma. Skatinant juos kaupti papildomai, labai svarbi ir valstybės paskata taikant gyventojų pajamų mokesčio lengvatą kaupiamojo gyvybės draudimo įmokoms“, — sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas.

 

Kaip uždirbti didesnę grąžą?

 

Naujai sudarantys gyvybės draudimo sutartis klientai, kurie neturi investavimo patirties, tik į akcijas investuojančių fondų įprastai nesirenka, tačiau jaunesniems ar anksčiau sudariusiems sutartis klientams, ypač įgijusiems investavimo patirties, A. Bakšinskas investavimo kryptis pataria retkarčiais peržiūrėti, nes didesnė prisiimta investavimo rizika ilgalaikėje perspektyvoje gali padėti uždirbti didesnę grąžą.

 

„Priimant sprendimus dėl optimalaus investavimo, patartina atsižvelgti į numatomą investavimo trukmę bei laiką, likusį iki pensijos. Kai laiko iki pensijos lieka nedaug, rekomenduotina rinktis konservatyvesnę investavimo strategiją, o jauniems, kuriems pensija dar toli ir kurie ketina kaupti per gyvybės draudimą ilgesnį laiką — rizikingesnę, kuri ilgalaikėje perspektyvoje gali duoti didesnę grąžą“, — sako A. Bakšinskas.

 

LGDĮA bendrovių duomenimis, vidutinė grynoji grąža klientui per 15 metų, po visų bendrovių atskaitymų ir neįvertinus gyventojų pajamų mokesčio lengvatos įtakos, siekia apie +3 proc. kasmet. Vidutinė grąža per praėjusius 15 metų pasirinkus mažos rizikos investavimo kryptis sudarė +2,6 proc. metinių palūkanų, vidutinės rizikos investavimo kryptis vidutinis augimas siekia + 4,3 proc. kasmet , o vidutinė metinė grąža per praėjusius 15 metų pasirinkus didelės rizikos investavimo kryptį — +6,2 proc. metinių palūkanų.

 

Senėjančios visuomenės laukia iššūkiai

 

Visuomenės senėjimo problemos bus iššūkis ne tik Lietuvai. „Eurostat“ duomenimis, 77 proc. suaugusiųjų euro zonos gyventojų sutiko su teiginiu, kad vyriausybėms reikia daugiau taupyti siekiant parengti savo viešuosius finansus visuomenės senėjimui. Tačiau Lietuvoje jau šiandien su skurdo rizika susiduria 35 proc. Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 65 metai, o 2040-2050 metais prognozuojama demografinė duobė.

 

Kai kurie vyresni žmonės stengiasi darbo rinkoje likti ilgiau, nei norėtų, nes baiminasi, kad I pakopos pensijos pragyventi nepakaks. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje, palyginti su 2019 metais, pastebimai padaugėjo gyventojų, kurie investuoja į savo sveikatą ir išsilavinimą, nes ketina ir išėję į pensiją likti darbo rinkoje — prieš dvejus metus tokių buvo 4 proc., tuo tarpu šiemet jau 8 proc.

 

Apie tyrimą

 

Tyrimo tikslas — sužinoti šalies gyventojų nuostatas dėl kaupimo ir gyvybės draudimo. Tyrimo metu apklausti 1009 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus visoje šalies teritorijoje. Apklausą 2021 m. rugsėjo 17 – 26 dienomis Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.

 

Šaltinis: bns.lt


Tyrimas: Lietuvos gyventojų lūkesčiai dėl pajamų šaltinių išėjus į pensiją — konservatyvūs

2021.12.13

 

„Eurostat“ duomenimis, Lietuva yra viena iš keturių Europos Sąjungos šalių, kuriose vyresnio amžiaus žmonių perkamosios galios standartas mažiausias, nepaisant to, gyventojų lūkesčiai dėl pajamų šaltinių išėjus į pensiją keičiasi sunkiai. Tyrimas atskleidė, kad daugelis (83 proc.) gyventojų, kaip ir ankstesniais metais, kliausis I pakopos („Sodros“) pensija. Vis dėlto daugėja žmonių, kurie nurodo savarankiško kaupimo pensijai būdus tarp pagrindinių pragyvenimo išėjus į pensiją šaltinių.

 

55 proc. gyventojų kaip pajamų šaltinį išėjus į pensiją įvardijo II pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas, o trečiąją vietą užima konservatyviai sukauptos lėšos — indėliuose, bankų sąskaitose (jas kaip pajamų šaltinį išėjus į pensiją įvardijo 28 proc. respondentų) ir nekilnojamasis turtas (25 proc.). Gyventojų, kurie senatvėje tikisi gyventi iš investicijų į nekilnojamąjį turtą, dalis per karantiną išaugo reikšmingai – nuo 18 proc. 2019 metais iki 25 proc. 2021 m.

 

30 proc. respondentų tarp pajamų šaltinių išėjus į pensiją įvardijo išmokas iš III pensijų pakopos, iš jų net du trečdaliai — per gyvybės draudimą sukauptas lėšas, likusieji — lėšas, sukauptas III pakopos pensijų fonduose. Gyventojų, kurie ketina gyventi iš lėšų, sukauptų per gyvybės draudimą, dalis per dvejus metus išliko stabili. Gyvybės draudimą kaip pajamų šaltinį išėjus į pensiją dažniau įvardija aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai, didžiųjų miestų gyventojai.

 

„Tai, kad gyventojai pasitiki gyvybės draudimu, rodo ir Lietuvos banko duomenys — Lietuvos gyvybės draudimo portfelis trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo beveik 8 proc. Svarbu, kad gyventojai nesikliautų vien tik „Sodros“ pensija ir imtųsi žingsnių patys kaupti papildomai, kad, išėję į pensiją, galėtų patenkinti svarbius vienkartinius poreikius neliesdami pragyvenimui skirtų periodiškai gaunamų įmokų iš I ir II pensijų pakopų. Kaupti per gyvybės draudimą ypač aktualu vidutines ir mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams, kurie neturi specialių investavimo žinių ir praktikos, tačiau supranta, kad į oresnę senatvę būtina investuoti patiems. Tokių tarp mūsų klientų yra dauguma. Skatinant juos kaupti papildomai, labai svarbi ir valstybės paskata taikant gyventojų pajamų mokesčio lengvatą kaupiamojo gyvybės draudimo įmokoms“, — sakė Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas Artūras Bakšinskas.

 

Kaip uždirbti didesnę grąžą?

 

Naujai sudarantys gyvybės draudimo sutartis klientai, kurie neturi investavimo patirties, tik į akcijas investuojančių fondų įprastai nesirenka, tačiau jaunesniems ar anksčiau sudariusiems sutartis klientams, ypač įgijusiems investavimo patirties, A. Bakšinskas investavimo kryptis pataria retkarčiais peržiūrėti, nes didesnė prisiimta investavimo rizika ilgalaikėje perspektyvoje gali padėti uždirbti didesnę grąžą.

 

„Priimant sprendimus dėl optimalaus investavimo, patartina atsižvelgti į numatomą investavimo trukmę bei laiką, likusį iki pensijos. Kai laiko iki pensijos lieka nedaug, rekomenduotina rinktis konservatyvesnę investavimo strategiją, o jauniems, kuriems pensija dar toli ir kurie ketina kaupti per gyvybės draudimą ilgesnį laiką — rizikingesnę, kuri ilgalaikėje perspektyvoje gali duoti didesnę grąžą“, — sako A. Bakšinskas.

 

LGDĮA bendrovių duomenimis, vidutinė grynoji grąža klientui per 15 metų, po visų bendrovių atskaitymų ir neįvertinus gyventojų pajamų mokesčio lengvatos įtakos, siekia apie +3 proc. kasmet. Vidutinė grąža per praėjusius 15 metų pasirinkus mažos rizikos investavimo kryptis sudarė +2,6 proc. metinių palūkanų, vidutinės rizikos investavimo kryptis vidutinis augimas siekia + 4,3 proc. kasmet , o vidutinė metinė grąža per praėjusius 15 metų pasirinkus didelės rizikos investavimo kryptį — +6,2 proc. metinių palūkanų.

 

Senėjančios visuomenės laukia iššūkiai

 

Visuomenės senėjimo problemos bus iššūkis ne tik Lietuvai. „Eurostat“ duomenimis, 77 proc. suaugusiųjų euro zonos gyventojų sutiko su teiginiu, kad vyriausybėms reikia daugiau taupyti siekiant parengti savo viešuosius finansus visuomenės senėjimui. Tačiau Lietuvoje jau šiandien su skurdo rizika susiduria 35 proc. Lietuvos gyventojų, vyresnių nei 65 metai, o 2040-2050 metais prognozuojama demografinė duobė.

 

Kai kurie vyresni žmonės stengiasi darbo rinkoje likti ilgiau, nei norėtų, nes baiminasi, kad I pakopos pensijos pragyventi nepakaks. Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje, palyginti su 2019 metais, pastebimai padaugėjo gyventojų, kurie investuoja į savo sveikatą ir išsilavinimą, nes ketina ir išėję į pensiją likti darbo rinkoje — prieš dvejus metus tokių buvo 4 proc., tuo tarpu šiemet jau 8 proc.

 

Apie tyrimą

 

Tyrimo tikslas — sužinoti šalies gyventojų nuostatas dėl kaupimo ir gyvybės draudimo. Tyrimo metu apklausti 1009 respondentai nuo 18 iki 75 metų amžiaus visoje šalies teritorijoje. Apklausą 2021 m. rugsėjo 17 – 26 dienomis Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“.

 

Šaltinis: bns.lt


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU