Apklausa: tik kas penkta Lietuvos įmonė problemas su Rytų šalimis metų pradžioje laikė realiomis

2022.04.29

 

Bręstančias problemas su Rytų šalimis vienu didžiausių ekonominių iššūkių šių metų pradžioje laikė tik 17 proc., arba beveik kas penkta Lietuvos įmonė. Tuo metu šalies verslas akcentavo tokius iššūkius, kaip kylančios energijos išteklių kainos, darbuotojų trūkumas bei kylantys pastarųjų atlyginimai.

 

Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktoje apklausoje didžiausia, arba 55 proc., įmonių dalis bedė į brangstančią energiją, dar 49 proc. minėjo problemas su darbuotojų paieška, o 39 proc. jautė finansinę augančio atlyginimų fondo naštą.

 

Atsirandančios problemos žaliavų tiekimo grandinėje atsidūrė ketvirtoje (28 proc.) ekonominių iššūkių vietoje, o įtempta situacija su Rytų valstybėmis ar šalia jų užėmė penktąją.

 

„Įtemptą situaciją su verslo partneriais apklausoje paminėjome trijose Rytų šalyse – Kinijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Ekonominiai santykiai su Kinija jau buvo suprastėję dėl Taivano atstovybės mūsų šalyje atidarymo. Kaimyninės Baltarusijos režimas į mūsų šalį jau buvo išstūmęs tūkstančius migrantų iš Rytų šalių. Vienintelės Ukrainos faktorius tuo metu buvo iš esmės teorinis, nes šią šalį į apklausą įtraukėme tik dėl neįprasto Rusijos pajėgų aktyvumo šalia sienų. Verslo dėmesys geopolitinėms aplinkybėms metų pradžioje išties nebuvo masinis. Kur kas labiau apčiuopiamos atrodė augančios elektros, dujų sąskaitos, nepalanki situacija darbo rinkoje“, – sako „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

 

Apklausos duomenimis, problemas su Rytų šalimis ypač aiškiai indikavo du sektoriai: gamybos (21 proc.) ir prekybos (22 proc.). Paslaugų sektoriuje tokių buvo 16 proc., statybos – vos 4 proc.

 

Brangstančių energijos išteklių kainos pasijuto gerokai skaudžiau. Jas akcentavo 76 proc. gamybos įmonių, 55 proc. paslaugų teikėjų, 49 proc. prekybininkų ir 42 proc. statybos sektoriaus atstovų.

 

Anot A. Zatulino, vasario 24 dieną Rusijos pradėtas karas Ukrainoje priminė, kaip smarkiai priklausome nuo situacijos tarptautinėse rinkose. Pagrindinė naftos ir dujų Europai tiekėja Rusija dėl savo karinės agresijos tapo toksiška, jos energetiniai ištekliai tapo nepaklausūs ir dėl sankcijų, ir dėl visuomenės pasmerkimo.

 

„Per keletą dešimtmečių nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išmokome ir svarbias energetinės nepriklausomybės pamokas, užsitikrinome alternatyvius naftos bei gamtinių dujų tiekėjus. Su lokaliais, žaliais atsinaujinančiais elektros gamybos šaltiniais sparčiai judame į priekį, tačiau karas šiam aspektui skatina skirti dar didesnį dėmesį, sutelkti dar daugiau pastangų. Juo labiau, kad energijos gamybos išteklių tikrai nepakanka ir tą matome, kai skirtingos Europos šalys nutaria įjungti senus taršius elektros gamybos išteklius ar atidaryti anglies šachtas“, – pastebi „Elektrum Lietuva“ atstovas.

 

Jis sako, kad belieka užjausti verslą, kuris nemenkai nukentėjo per dvejus COVID-19 pandemijos metus. Dėl reikalavimų išlaikyti socialinę distanciją ir sulėtinti infekcijos plitimą tam tikru metu buvo „išjungta“ nemažai sektorių bei žmonių. Tad neatsigavę po vieno globalaus iššūkio susidūrėme su ne ką mažesniu kitu – karu pačioje Europoje.

 

A. Zatulino nuomone, karas Ukrainoje maksimaliai giliai palies įvairiausias sritis: nuo energetikos kainų tendencijų iki logistikos grandinių, gali tekti iš naujo peržiūrėti santykius su verslo partneriais bei ieškoti naujų rinkų.

 

„Deja, bet įvairūs energetiniai ištekliai, nuo kurių priklauso verslas, šiemet toliau išliks vienu aktualiausių punktų, nors ir dominuos kitos jų kainas lemiančios priežastys“, – teigia ekspertas.

 

„Spinter tyrimų“ apklausoje šiemet sausio 17-31 dienomis dalyvavo 307 įmonės.

 

Šaltinis: bns.lt


Apklausa: tik kas penkta Lietuvos įmonė problemas su Rytų šalimis metų pradžioje laikė realiomis

2022.04.29

 

Bręstančias problemas su Rytų šalimis vienu didžiausių ekonominių iššūkių šių metų pradžioje laikė tik 17 proc., arba beveik kas penkta Lietuvos įmonė. Tuo metu šalies verslas akcentavo tokius iššūkius, kaip kylančios energijos išteklių kainos, darbuotojų trūkumas bei kylantys pastarųjų atlyginimai.

 

Energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atliktoje apklausoje didžiausia, arba 55 proc., įmonių dalis bedė į brangstančią energiją, dar 49 proc. minėjo problemas su darbuotojų paieška, o 39 proc. jautė finansinę augančio atlyginimų fondo naštą.

 

Atsirandančios problemos žaliavų tiekimo grandinėje atsidūrė ketvirtoje (28 proc.) ekonominių iššūkių vietoje, o įtempta situacija su Rytų valstybėmis ar šalia jų užėmė penktąją.

 

„Įtemptą situaciją su verslo partneriais apklausoje paminėjome trijose Rytų šalyse – Kinijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje. Ekonominiai santykiai su Kinija jau buvo suprastėję dėl Taivano atstovybės mūsų šalyje atidarymo. Kaimyninės Baltarusijos režimas į mūsų šalį jau buvo išstūmęs tūkstančius migrantų iš Rytų šalių. Vienintelės Ukrainos faktorius tuo metu buvo iš esmės teorinis, nes šią šalį į apklausą įtraukėme tik dėl neįprasto Rusijos pajėgų aktyvumo šalia sienų. Verslo dėmesys geopolitinėms aplinkybėms metų pradžioje išties nebuvo masinis. Kur kas labiau apčiuopiamos atrodė augančios elektros, dujų sąskaitos, nepalanki situacija darbo rinkoje“, – sako „Elektrum Lietuva“ Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas.

 

Apklausos duomenimis, problemas su Rytų šalimis ypač aiškiai indikavo du sektoriai: gamybos (21 proc.) ir prekybos (22 proc.). Paslaugų sektoriuje tokių buvo 16 proc., statybos – vos 4 proc.

 

Brangstančių energijos išteklių kainos pasijuto gerokai skaudžiau. Jas akcentavo 76 proc. gamybos įmonių, 55 proc. paslaugų teikėjų, 49 proc. prekybininkų ir 42 proc. statybos sektoriaus atstovų.

 

Anot A. Zatulino, vasario 24 dieną Rusijos pradėtas karas Ukrainoje priminė, kaip smarkiai priklausome nuo situacijos tarptautinėse rinkose. Pagrindinė naftos ir dujų Europai tiekėja Rusija dėl savo karinės agresijos tapo toksiška, jos energetiniai ištekliai tapo nepaklausūs ir dėl sankcijų, ir dėl visuomenės pasmerkimo.

 

„Per keletą dešimtmečių nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išmokome ir svarbias energetinės nepriklausomybės pamokas, užsitikrinome alternatyvius naftos bei gamtinių dujų tiekėjus. Su lokaliais, žaliais atsinaujinančiais elektros gamybos šaltiniais sparčiai judame į priekį, tačiau karas šiam aspektui skatina skirti dar didesnį dėmesį, sutelkti dar daugiau pastangų. Juo labiau, kad energijos gamybos išteklių tikrai nepakanka ir tą matome, kai skirtingos Europos šalys nutaria įjungti senus taršius elektros gamybos išteklius ar atidaryti anglies šachtas“, – pastebi „Elektrum Lietuva“ atstovas.

 

Jis sako, kad belieka užjausti verslą, kuris nemenkai nukentėjo per dvejus COVID-19 pandemijos metus. Dėl reikalavimų išlaikyti socialinę distanciją ir sulėtinti infekcijos plitimą tam tikru metu buvo „išjungta“ nemažai sektorių bei žmonių. Tad neatsigavę po vieno globalaus iššūkio susidūrėme su ne ką mažesniu kitu – karu pačioje Europoje.

 

A. Zatulino nuomone, karas Ukrainoje maksimaliai giliai palies įvairiausias sritis: nuo energetikos kainų tendencijų iki logistikos grandinių, gali tekti iš naujo peržiūrėti santykius su verslo partneriais bei ieškoti naujų rinkų.

 

„Deja, bet įvairūs energetiniai ištekliai, nuo kurių priklauso verslas, šiemet toliau išliks vienu aktualiausių punktų, nors ir dominuos kitos jų kainas lemiančios priežastys“, – teigia ekspertas.

 

„Spinter tyrimų“ apklausoje šiemet sausio 17-31 dienomis dalyvavo 307 įmonės.

 

Šaltinis: bns.lt


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU