Tyrimas: pajutę nerimą dėl finansų, gyventojai daugiau dėmesio skiria savo biudžeto planavimui

2022.04.20

 

Kas antras Lietuvos gyventojas sako, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje atideda stambesnius pirkinius ir riboja kasdienes savo išlaidas. Kone kas trečias gyventojas, jausdamas nerimą dėl finansų, teigia atsidedantis daugiau lėšų santaupoms. Tokius duomenis atskleidžia reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.

 

„Didesnių ar mažesnių nuogąstavimų dėl savo asmeninių ar šeimos finansų turi 9 iš 10 gyventojų, parodė tyrimas. Šis Rusijos karinės agresijos Ukrainoje bei augančios infliacijos sukeltas nerimas turi įtakos ir finansinės elgsenos pokyčiams. Gyventojai ne tik atideda nebūtinus pirkinius, bet ir skiria daugiau dėmesio savo biudžeto planavimui“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

 

Gyventojų apklausos duomenimis, didesnį dėmesį savo biudžeto planavimui nurodo skiriantys 2 iš 5 gyventojų, o kaupti daugiau santaupų stengiasi 2 iš 7 respondentų.

 

Ketvirtadalis respondentų finansinio stabilumo nurodo siekiantys nerizikuodami keisti darbo ir mėgindami įsitvirtinti esamoje darbovietėje.

 

Finansiniams iššūkiams pasirengę geriau

 

Remiantis tyrimu, karo Ukrainoje akivaizdoje gyventojai dėl savo finansų jaudinasi labiau nei 2020 m., kai pasaulyje įsismarkavo koronaviruso pandemija. Kita vertus, pandemijos laikotarpiu namų ūkiai šeimos biudžeto valdymui skyrė daugiau svarbos, nes dažnam tai buvo primirštas dalykas.

 

Pasak J. Cvilikienės, šiuo metu ribojantys įprastas išlaidas nurodo 46 proc. gyventojų, o 2020 m. taip teigiančių buvo net 63 proc. Nuo 51 proc. prieš dvejus metus koronaviruso krizės pradžioje iki 40 proc. šiandieninės krizės akivaizdoje sumažėjo teigiančių, kad skiria didesnį dėmesį savo biudžeto planavimui.

 

Tiesa, palyginti su koronaviruso pandemijos pradžios metais, pastebimai – 11 proc. punktų – išaugo santaupas aktyviau planuojančių kaupti gyventojų dalis.

 

„Tai, kad mažiau gyventojų nurodo ribojantys išlaidas, nors tuo pat metu auga taupančiųjų skaičius, leidžia daryti prielaidą, jog kelerius metus iš eilės gana pastebimai augę atlyginimai realybėje leidžia amortizuoti finansinius neramumus. Kitaip tariant, mažiau ribodami išlaidas gyventojai turi daugiau resursų taupymui“, – atkreipia dėmesį J. Cvilikienė.

 

Nerimas dėl santaupų ir artimųjų

 

Vis dėlto, kaip pastebi J. Cvilikienė, net turint sukaupus nemažą finansinį rezervą ir darbuojantis srityje, tiesiogiai nesusijusioje su krizės labiausiai paveiktais sektoriais, nerimo jausmas dėl finansų yra visiškai natūralus.

 

Kaip rodo apklausos duomenys, gyventojai labiausiai nuogąstauja dėl santaupų trūkumo ir galimybės finansiškai pasirūpinti savo šeimos nariais. Tai, kad juos labai jaudina šie aspektai, nurodo, atitinkamai, 33 ir 27 proc. respondentų.

 

Dėl galimo reikšmingo pajamų sumažėjimo arba darbo netekimo labai besijaudinantys nurodo, atitinkamai, 22 ir 12 proc. apklaustųjų.

 

„Gyventojų nerimas dėl santaupų trūkumo išlieka panašus, kaip ir koronaviruso krizės pradžioje, tad šiuo metu šiek tiek daugiau finansinės ramybės galime susikurti patys sau – imdami rūpintis savo santaupomis, sukaupdami pakankamą finansinį rezervą ar didindami jau turimą finansinę „pagalvę“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė J. Cvilikienė.

 

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą 2022 m. kovo 17–25 dienomis „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.

 

Šaltinis: delfi.lt


Tyrimas: pajutę nerimą dėl finansų, gyventojai daugiau dėmesio skiria savo biudžeto planavimui

2022.04.20

 

Kas antras Lietuvos gyventojas sako, kad dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje atideda stambesnius pirkinius ir riboja kasdienes savo išlaidas. Kone kas trečias gyventojas, jausdamas nerimą dėl finansų, teigia atsidedantis daugiau lėšų santaupoms. Tokius duomenis atskleidžia reprezentatyvi „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa.

 

„Didesnių ar mažesnių nuogąstavimų dėl savo asmeninių ar šeimos finansų turi 9 iš 10 gyventojų, parodė tyrimas. Šis Rusijos karinės agresijos Ukrainoje bei augančios infliacijos sukeltas nerimas turi įtakos ir finansinės elgsenos pokyčiams. Gyventojai ne tik atideda nebūtinus pirkinius, bet ir skiria daugiau dėmesio savo biudžeto planavimui“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

 

Gyventojų apklausos duomenimis, didesnį dėmesį savo biudžeto planavimui nurodo skiriantys 2 iš 5 gyventojų, o kaupti daugiau santaupų stengiasi 2 iš 7 respondentų.

 

Ketvirtadalis respondentų finansinio stabilumo nurodo siekiantys nerizikuodami keisti darbo ir mėgindami įsitvirtinti esamoje darbovietėje.

 

Finansiniams iššūkiams pasirengę geriau

 

Remiantis tyrimu, karo Ukrainoje akivaizdoje gyventojai dėl savo finansų jaudinasi labiau nei 2020 m., kai pasaulyje įsismarkavo koronaviruso pandemija. Kita vertus, pandemijos laikotarpiu namų ūkiai šeimos biudžeto valdymui skyrė daugiau svarbos, nes dažnam tai buvo primirštas dalykas.

 

Pasak J. Cvilikienės, šiuo metu ribojantys įprastas išlaidas nurodo 46 proc. gyventojų, o 2020 m. taip teigiančių buvo net 63 proc. Nuo 51 proc. prieš dvejus metus koronaviruso krizės pradžioje iki 40 proc. šiandieninės krizės akivaizdoje sumažėjo teigiančių, kad skiria didesnį dėmesį savo biudžeto planavimui.

 

Tiesa, palyginti su koronaviruso pandemijos pradžios metais, pastebimai – 11 proc. punktų – išaugo santaupas aktyviau planuojančių kaupti gyventojų dalis.

 

„Tai, kad mažiau gyventojų nurodo ribojantys išlaidas, nors tuo pat metu auga taupančiųjų skaičius, leidžia daryti prielaidą, jog kelerius metus iš eilės gana pastebimai augę atlyginimai realybėje leidžia amortizuoti finansinius neramumus. Kitaip tariant, mažiau ribodami išlaidas gyventojai turi daugiau resursų taupymui“, – atkreipia dėmesį J. Cvilikienė.

 

Nerimas dėl santaupų ir artimųjų

 

Vis dėlto, kaip pastebi J. Cvilikienė, net turint sukaupus nemažą finansinį rezervą ir darbuojantis srityje, tiesiogiai nesusijusioje su krizės labiausiai paveiktais sektoriais, nerimo jausmas dėl finansų yra visiškai natūralus.

 

Kaip rodo apklausos duomenys, gyventojai labiausiai nuogąstauja dėl santaupų trūkumo ir galimybės finansiškai pasirūpinti savo šeimos nariais. Tai, kad juos labai jaudina šie aspektai, nurodo, atitinkamai, 33 ir 27 proc. respondentų.

 

Dėl galimo reikšmingo pajamų sumažėjimo arba darbo netekimo labai besijaudinantys nurodo, atitinkamai, 22 ir 12 proc. apklaustųjų.

 

„Gyventojų nerimas dėl santaupų trūkumo išlieka panašus, kaip ir koronaviruso krizės pradžioje, tad šiuo metu šiek tiek daugiau finansinės ramybės galime susikurti patys sau – imdami rūpintis savo santaupomis, sukaupdami pakankamą finansinį rezervą ar didindami jau turimą finansinę „pagalvę“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto vadovė J. Cvilikienė.

 

Reprezentatyvų Lietuvos gyventojų tyrimą 2022 m. kovo 17–25 dienomis „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausti 1007 respondentai. Tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 75 metų nuomones ir vertinimus.

 

Šaltinis: delfi.lt


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU