Baiminamasi, kad pritrūksime profesijos, kuria pasitiki kas antras šalies gyventojas, atstovų

2022.03.22

 

Vaistininkai yra trečia didžiausią visuomenės pasitikėjimą pelniusių profesijų sąraše – rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Jais pasitiki 45 proc. šalies gyventojų. Pirmoje vietoje įprasti tokių apklausų favoritai – ugniagesiai su 75 proc., o antroje – gydytojai, kuriais pasitikėjimą išreiškė 46 proc. respondentų.

 

„Gyventojai visada būdavo linkę pasikliauti vaistininkais, tačiau COVID-19 pandemija šį jausmą dar labiau sustiprino. Ne vienas varstė vaistinės duris tuomet, kai negalėjo patekti į gydytojų kabinetus. Tai labai didelis įvertinimas ir tuo pat metu didžiulė atsakomybė, mat vaistininkų konsultacijos lemia gyventojų sveikatos būklę“, – pranešime žiniasklaidai sako Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

 

Anot jos, visuomenės pasitikėjimas visgi negali išspręsti vieno pagrindinio farmacijos sektoriaus iššūkių – vaistininkų trūkumo darbo rinkoje.

 

„Šiuo metu Lietuvos vaistinėms trūksta bent kelių šimtų vaistininkų. Jų trūkumas augs ir toliau šiuo metu dirbantiems vaistininkams artėjant prie pensinio amžiaus ribos. Mūsų skaičiavimais, į darbo rinką ateis mažiau farmacijos absolventų, nei vaistininkų išeis į pensiją – preliminariai per 5 metus į rinką ateis 410 naujų vaistininkų, o į pensiją gali išeiti 570“, – komentuoja LVA pirmininkė.

 

K.Nemaniūtės-Gagės teigimu, naujai parengti vaistininkai ne tik neužpildys į pensiją išeinančių farmacininkų paliktų tuščių vietų, bet ir nepatenkins šiuo metu esančio papildomo vaistininkų poreikio. Vien šiemet šalies vaistinės pasirengusios įdarbinti 150 specialistų, o ateityje poreikis tik didės. Negana to, vaistininkų trūksta ir kituose sektoriuose: vaistų gamintojų atstovybėse, valstybinėse įstaigose, Sveikatos apsaugos ministerijoje, Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, Valstybinėje ligonių kasoje bei valstybinėse ligoninėse.

 

Per mažai valstybės finansuojamų vietų

 

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto dekanė prof. Ramunė Morkūnienė pabrėžė, kad per kelerius metus gerokai sumažėjo stojančiųjų į farmacijos studijų programą skaičius. LSMU duomenimis, 2016 metais į farmacijos studijas įstojo 133 abiturientai, kai 2021 m. jų buvo vos 53. Atitinkamai sumažėjo ir šias studijas besirenkančiųjų: 2016 m. prašymus stoti pateikė 960 abiturientų, o pernai perpus mažiau – 408.

 

„Esminė stojančiųjų skaičiaus sumažėjimo priežastis – farmacijos studijos yra labai kompleksinės, specialistų parengimas reikalauja daug akademinių investicijų, o valstybės finansuojamų vietų yra labai nedaug. Turime situaciją, kad žmogus yra gabus ir nori studijuoti, bet paprasčiausiai neišgali. Ir valstybė tokiu būdu praranda sau svarbų specialistą“, – aiškina prof. R. Morkūnienė.

 

2021 metais valstybė farmacijos krypčiai skyrė 36 finansuojamas vietas LSMU ir Vilniaus universitete (VU). LSMU Farmacijos studijų programoje yra apie 15 proc. studentų, kurie studijuoja valstybės finansuojamose vietose. Tai reiškia, kad didžioji dalis abiturientų, pasirinkę universitetines farmacijos krypties studijas, studijuoja savo lėšomis, nors po studijų baigimo dirba sveikatos apsaugos srityje svarbius visuomenei darbus.

 

„Vaistininkai yra paklausūs ne tik vaistinėse, bet ir įvairiose sveikatos apsaugos sistemos vietose: farmacijos pramonės įmonėse, farmacijos kompanijų atstovybėse, farmacijos tyrimus vykdančios laboratorijose, taip pat aktyviai dalyvauja vykdant aukšto lygio farmacijos mokslo tyrimus universitetuose. Todėl farmacijos krypties magistrų trūkumas gali lemti sveikatos sistemos ir farmacijos aukštojo mokslo kokybės mažėjimą“, – sako prof. Valdas Jakštas, LSMU Farmacijos fakulteto prodekanas.

 

Remiantis LAMA BPO duomenimis, besirenkančiųjų pirmąją poziciją į valstybės finansuojamą vietą yra kelis kartus daugiau, nei skiriama vietų. Pavyzdžiui, 2021 metais tokių buvo 4,3.

 

Įsidarbina beveik 100 proc.

 

Valstybė finansuoja vos keliolika vietų LSMU farmacijos studijų programoje – pernai jų buvo 18. Daugeliui mokėti už šias studijas yra nemažas iššūkis. Negana to, kasmet šios studijos brangsta. Palyginimui įstojusiems 2016–2017 m. visos studijos kainavo 13 290 eurų, o įstojusiems 2020–2021 m. jų kaina jau siekė 18 500 eurų.

 

Nepaisant studijų kainos, farmacijos studijos LSMU abiturientus traukia dėl savo kokybės ir gerų įsidarbinimo po studijų garantijų.

 

„Stojančiųjų mažėja nepaisant itin aukštų įsidarbinimo rodiklių. Mūsų Karjeros centro 2016–2020 m. duomenimis, ne mažiau kaip 90 proc. farmacijos studijų absolventų įsidarbina per pusmetį nuo studijų baigimo. Įsidarbinimo rodiklis siekia iki 97 proc.“, – atkreipia dėmesį prof. V. Jakštas.

 

Be to, kyla ir farmacijos specialistų atlyginimai. LVA duomenimis, pernai vaistininkų algos kilo apie 20 proc.

 

„Vienas efektyviausių vaistininkų trūkumo problemos sprendimo būdų – valstybės finansuojamų vietų skaičiaus didinimas. LSMU galėtume rengti daugiau vaistininkų, jei tik atitinkamai būtų daugiau valstybės finansuojamų vietų“, – akcentuoja LSMU Farmacijos fakulteto dekanė prof. R. Morkūnienė.

 

Ji pastebi, kad būsimi farmacijos studijų absolventai neužpildys rinkoje jaučiamo vaistininkų trūkumo.

 

„Visoje Europos Sąjungoje rengiami puikūs vaistininkai – ne išimtis ir Lietuva. Galime tik pasidžiaugti universitetų studijų ir vaistininkų parengimo kokybe, vaistininkų kompetencijomis, kurios nuolat tobulinamos. Jeigu ruošiame tokius puikus specialistus, kodėl jų neparengus daugiau? Juolab, kai mažesniuose miesteliuose kyla ir kai kurių vaistinių užsidarymo pavojus dėl vaistininkų trūkumo“, – reziumavo prof. V. Jakštas.

 

Reprezentatyvioje bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausoje 2021 m. gruodžio 13–25 dienomis dalyvavo 1012 gyventojų, kurių amžius 18–75 metai.

 

Šaltinis: delfi.lt


Baiminamasi, kad pritrūksime profesijos, kuria pasitiki kas antras šalies gyventojas, atstovų

2022.03.22

 

Vaistininkai yra trečia didžiausią visuomenės pasitikėjimą pelniusių profesijų sąraše – rodo bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Jais pasitiki 45 proc. šalies gyventojų. Pirmoje vietoje įprasti tokių apklausų favoritai – ugniagesiai su 75 proc., o antroje – gydytojai, kuriais pasitikėjimą išreiškė 46 proc. respondentų.

 

„Gyventojai visada būdavo linkę pasikliauti vaistininkais, tačiau COVID-19 pandemija šį jausmą dar labiau sustiprino. Ne vienas varstė vaistinės duris tuomet, kai negalėjo patekti į gydytojų kabinetus. Tai labai didelis įvertinimas ir tuo pat metu didžiulė atsakomybė, mat vaistininkų konsultacijos lemia gyventojų sveikatos būklę“, – pranešime žiniasklaidai sako Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.

 

Anot jos, visuomenės pasitikėjimas visgi negali išspręsti vieno pagrindinio farmacijos sektoriaus iššūkių – vaistininkų trūkumo darbo rinkoje.

 

„Šiuo metu Lietuvos vaistinėms trūksta bent kelių šimtų vaistininkų. Jų trūkumas augs ir toliau šiuo metu dirbantiems vaistininkams artėjant prie pensinio amžiaus ribos. Mūsų skaičiavimais, į darbo rinką ateis mažiau farmacijos absolventų, nei vaistininkų išeis į pensiją – preliminariai per 5 metus į rinką ateis 410 naujų vaistininkų, o į pensiją gali išeiti 570“, – komentuoja LVA pirmininkė.

 

K.Nemaniūtės-Gagės teigimu, naujai parengti vaistininkai ne tik neužpildys į pensiją išeinančių farmacininkų paliktų tuščių vietų, bet ir nepatenkins šiuo metu esančio papildomo vaistininkų poreikio. Vien šiemet šalies vaistinės pasirengusios įdarbinti 150 specialistų, o ateityje poreikis tik didės. Negana to, vaistininkų trūksta ir kituose sektoriuose: vaistų gamintojų atstovybėse, valstybinėse įstaigose, Sveikatos apsaugos ministerijoje, Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje, Valstybinėje ligonių kasoje bei valstybinėse ligoninėse.

 

Per mažai valstybės finansuojamų vietų

 

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Farmacijos fakulteto dekanė prof. Ramunė Morkūnienė pabrėžė, kad per kelerius metus gerokai sumažėjo stojančiųjų į farmacijos studijų programą skaičius. LSMU duomenimis, 2016 metais į farmacijos studijas įstojo 133 abiturientai, kai 2021 m. jų buvo vos 53. Atitinkamai sumažėjo ir šias studijas besirenkančiųjų: 2016 m. prašymus stoti pateikė 960 abiturientų, o pernai perpus mažiau – 408.

 

„Esminė stojančiųjų skaičiaus sumažėjimo priežastis – farmacijos studijos yra labai kompleksinės, specialistų parengimas reikalauja daug akademinių investicijų, o valstybės finansuojamų vietų yra labai nedaug. Turime situaciją, kad žmogus yra gabus ir nori studijuoti, bet paprasčiausiai neišgali. Ir valstybė tokiu būdu praranda sau svarbų specialistą“, – aiškina prof. R. Morkūnienė.

 

2021 metais valstybė farmacijos krypčiai skyrė 36 finansuojamas vietas LSMU ir Vilniaus universitete (VU). LSMU Farmacijos studijų programoje yra apie 15 proc. studentų, kurie studijuoja valstybės finansuojamose vietose. Tai reiškia, kad didžioji dalis abiturientų, pasirinkę universitetines farmacijos krypties studijas, studijuoja savo lėšomis, nors po studijų baigimo dirba sveikatos apsaugos srityje svarbius visuomenei darbus.

 

„Vaistininkai yra paklausūs ne tik vaistinėse, bet ir įvairiose sveikatos apsaugos sistemos vietose: farmacijos pramonės įmonėse, farmacijos kompanijų atstovybėse, farmacijos tyrimus vykdančios laboratorijose, taip pat aktyviai dalyvauja vykdant aukšto lygio farmacijos mokslo tyrimus universitetuose. Todėl farmacijos krypties magistrų trūkumas gali lemti sveikatos sistemos ir farmacijos aukštojo mokslo kokybės mažėjimą“, – sako prof. Valdas Jakštas, LSMU Farmacijos fakulteto prodekanas.

 

Remiantis LAMA BPO duomenimis, besirenkančiųjų pirmąją poziciją į valstybės finansuojamą vietą yra kelis kartus daugiau, nei skiriama vietų. Pavyzdžiui, 2021 metais tokių buvo 4,3.

 

Įsidarbina beveik 100 proc.

 

Valstybė finansuoja vos keliolika vietų LSMU farmacijos studijų programoje – pernai jų buvo 18. Daugeliui mokėti už šias studijas yra nemažas iššūkis. Negana to, kasmet šios studijos brangsta. Palyginimui įstojusiems 2016–2017 m. visos studijos kainavo 13 290 eurų, o įstojusiems 2020–2021 m. jų kaina jau siekė 18 500 eurų.

 

Nepaisant studijų kainos, farmacijos studijos LSMU abiturientus traukia dėl savo kokybės ir gerų įsidarbinimo po studijų garantijų.

 

„Stojančiųjų mažėja nepaisant itin aukštų įsidarbinimo rodiklių. Mūsų Karjeros centro 2016–2020 m. duomenimis, ne mažiau kaip 90 proc. farmacijos studijų absolventų įsidarbina per pusmetį nuo studijų baigimo. Įsidarbinimo rodiklis siekia iki 97 proc.“, – atkreipia dėmesį prof. V. Jakštas.

 

Be to, kyla ir farmacijos specialistų atlyginimai. LVA duomenimis, pernai vaistininkų algos kilo apie 20 proc.

 

„Vienas efektyviausių vaistininkų trūkumo problemos sprendimo būdų – valstybės finansuojamų vietų skaičiaus didinimas. LSMU galėtume rengti daugiau vaistininkų, jei tik atitinkamai būtų daugiau valstybės finansuojamų vietų“, – akcentuoja LSMU Farmacijos fakulteto dekanė prof. R. Morkūnienė.

 

Ji pastebi, kad būsimi farmacijos studijų absolventai neužpildys rinkoje jaučiamo vaistininkų trūkumo.

 

„Visoje Europos Sąjungoje rengiami puikūs vaistininkai – ne išimtis ir Lietuva. Galime tik pasidžiaugti universitetų studijų ir vaistininkų parengimo kokybe, vaistininkų kompetencijomis, kurios nuolat tobulinamos. Jeigu ruošiame tokius puikus specialistus, kodėl jų neparengus daugiau? Juolab, kai mažesniuose miesteliuose kyla ir kai kurių vaistinių užsidarymo pavojus dėl vaistininkų trūkumo“, – reziumavo prof. V. Jakštas.

 

Reprezentatyvioje bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausoje 2021 m. gruodžio 13–25 dienomis dalyvavo 1012 gyventojų, kurių amžius 18–75 metai.

 

Šaltinis: delfi.lt


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU