Tyrimas: finansus planuoja kas ketvirta šeima, daugiausia iki 2 metų laikotarpiui

2021.08.18

 

Naujausio tyrimo duomenys rodo, kad planuojančių savo ar savo šeimos finansus skaičius jau antrus metus yra stabilus – tai daro kas ketvirta šeima. Tačiau finansų ekspertams nerimą kelia matoma tendencija, kad šeimos savo finansų planą sudaro vis trumpesniam laikotarpiui – šiemet daugiausia planuojama ne ilgiau nei 2 metams.

 

Šių metų birželį „INVL Asset Management“ užsakymu atlikto reprezentatyvaus šalies gyventojų tyrimo, kuriame dalyvavo 1010 gyventojų, duomenimis, kas ketvirtas (26 proc.) respondentas yra sudaręs savo ar savo šeimos finansinį planą. Šis rodiklis yra stabilus antrus metus iš eilės ir mažai keičiasi nuo 2018 metų duomenų. Savo šeimos finansų planą dažniau sudaro aukščiausią išsilavinimą turintys respondentai.

 

 

„Įdomu tai, kad, kaip skelbėme anksčiau, šiemet taupančiųjų gyventojų skaičius yra didžiausias per pastaruosius 5 metus – net 70 proc. apklaustųjų taupo, tačiau tarp planuojančių savo finansus tokios tendencijos nematome, nepaisant to, kad ankstesniais metais šis skaičius nuosekliai augo. Kyla klausimas, kas gyventojams trukdė planuoti savo finansus?

 

Pirmiausia, svarbu suprasti, kad taupymas ir finansų planavimas nėra tas pats. Planuoti – tai reiškia ne tik atidėti tam tikrą sumą taupymui, bet numatyti savo pajamas bei išlaidas, taip, kad pavyktų pasiekti užsibrėžtus tikslus. Pastarieji metai buvo itin permainingi, daugelis gyventojų nebuvo tikri dėl savo darbo vietų, dauguma sektorių buvo priversti stabdyti savo veiklą, todėl tapo sunku planuoti ne tik galimas išlaidas, bet ir pajamas. Galima daryti prielaidą, kad žmonės, esantys nežinioje, planuoti neturėjo galimybių, todėl tiesiog pradėjo taupyti, laukdami, kol situacija taps aiškesnė. Reikia tikėtis, kai situacija taps aiškesnė, jie sutaupytą sumą įtrauks į savo ilgalaikį finansų planą ateities stabilumui užtikrinti“, – sako INVL Pensija vadovė dr. Dalia Kolmatsui.

 

Šeimos finansų planas iki 2 m.

 

Šiemet daugiau nei pusė respondentų (55 proc.) savo finansus planuoja 2 metams. Šis rodiklis, lyginant su praėjusių metų tyrimu, padidėjo 5 proc. punktais ir yra didžiausias nuo 2017 m. 5 metų laikotarpiui planuoja 25 proc. respondentų. Iki 2 metų planą dažniau yra susidariusios moterys bei kaimo vietovių gyventojai, iki 5 metų – vyrai.

 

Per pastaruosius 5 metus stebimas trumpėjantis šeimos finansų plano laikotarpis – planuojančių iki 10 m. ar ilgiau sumažėjo tris kartus. Šiemet iki 10 metų ar ilgesniam laikotarpiui finansinį planą turi vos 12 proc. respondentų, kai 2017 m. tokių buvo 36 proc.

 

 

„Gera žinia ta, kad, remiantis duomenimis, galima daryti prielaidą, jog tie, kurie finansus planavo anksčiau, tai darė ir pandeminiais metais. Mažiau gera žinia, kuri neramina finansų ekspertus, kad žmonės buvo pradėję planuoti savo finansus ilgesniam laikotarpiui, tačiau praėję metai tai pakoregavo ir privedė prie trumpesnio plano dėliojimo. Priežasčių gali būti įvairių. Viena jų – planas buvo sudėliotas, nenumatant netikėtai pasikeitusių sąlygų: sumažėjusių pajamų ar padidėjusių išlaidų. Nestebintų ir tai, kad krizės akivaizdoje daugelis susidūrė su išlikimo klausimais, buvo priversti susitelkti, todėl normalu, kad didžiausią dėmesį šeimos skyrė išgyventi artimiausius metus“, – įžvalgomis dalinasi dr. D. Kolmatsui.

 

Tačiau, anot ekspertės, šeimos ekonominei situacijai grįžus į įprastą ekonominį stabilumą, svarbu galvoti ir apie ilgesnį šeimos finansų planą, numatant jame netikėtas galimas krizes. Atidžiai sudėliotas šeimos finansų planas suteikia didesnį stabilumą neramiais ekonomikai laikais ir padeda išvengti neapgalvotų problemų sprendimų krizės metu.

 

„Stabilumą į šeimą geba atnešti išlaidų peržiūrėjimas, tikslingas turimų bei gaunamų lėšų paskirstymas, būdų taupyti paieška, gebėjimas išsaugoti ir didinti esamas pajamas bei netikėtų krizių numatymas. Šeimai svarbu, jog pajamos būtų stabilios, tačiau reikia įvertinti, ar jos kinta, ar gali vėliau sumažėti. Visa tai pavadinčiau bendru finansiniu gyvenimu, kurio pagrindas – auksinė 50-30-20 taisyklė. 50 proc. šeimos išlaidų turėtų būti skirta būtiniausioms reikmėms, maistui, mokesčiams. 30 proc. – didesniems pirkiniams, laisvalaikiui, pramogoms, o likusi dalis – taupymui ar investavimui, kad staiga pasikeitus finansinei situacijai jaustumėtės saugūs“, – patarimu sėkmingam šeimos finansų planui dalinasi dr. D. Kolmatsui.

 

Šaltinis: invl.com


Tyrimas: finansus planuoja kas ketvirta šeima, daugiausia iki 2 metų laikotarpiui

2021.08.18

 

Naujausio tyrimo duomenys rodo, kad planuojančių savo ar savo šeimos finansus skaičius jau antrus metus yra stabilus – tai daro kas ketvirta šeima. Tačiau finansų ekspertams nerimą kelia matoma tendencija, kad šeimos savo finansų planą sudaro vis trumpesniam laikotarpiui – šiemet daugiausia planuojama ne ilgiau nei 2 metams.

 

Šių metų birželį „INVL Asset Management“ užsakymu atlikto reprezentatyvaus šalies gyventojų tyrimo, kuriame dalyvavo 1010 gyventojų, duomenimis, kas ketvirtas (26 proc.) respondentas yra sudaręs savo ar savo šeimos finansinį planą. Šis rodiklis yra stabilus antrus metus iš eilės ir mažai keičiasi nuo 2018 metų duomenų. Savo šeimos finansų planą dažniau sudaro aukščiausią išsilavinimą turintys respondentai.

 

 

„Įdomu tai, kad, kaip skelbėme anksčiau, šiemet taupančiųjų gyventojų skaičius yra didžiausias per pastaruosius 5 metus – net 70 proc. apklaustųjų taupo, tačiau tarp planuojančių savo finansus tokios tendencijos nematome, nepaisant to, kad ankstesniais metais šis skaičius nuosekliai augo. Kyla klausimas, kas gyventojams trukdė planuoti savo finansus?

 

Pirmiausia, svarbu suprasti, kad taupymas ir finansų planavimas nėra tas pats. Planuoti – tai reiškia ne tik atidėti tam tikrą sumą taupymui, bet numatyti savo pajamas bei išlaidas, taip, kad pavyktų pasiekti užsibrėžtus tikslus. Pastarieji metai buvo itin permainingi, daugelis gyventojų nebuvo tikri dėl savo darbo vietų, dauguma sektorių buvo priversti stabdyti savo veiklą, todėl tapo sunku planuoti ne tik galimas išlaidas, bet ir pajamas. Galima daryti prielaidą, kad žmonės, esantys nežinioje, planuoti neturėjo galimybių, todėl tiesiog pradėjo taupyti, laukdami, kol situacija taps aiškesnė. Reikia tikėtis, kai situacija taps aiškesnė, jie sutaupytą sumą įtrauks į savo ilgalaikį finansų planą ateities stabilumui užtikrinti“, – sako INVL Pensija vadovė dr. Dalia Kolmatsui.

 

Šeimos finansų planas iki 2 m.

 

Šiemet daugiau nei pusė respondentų (55 proc.) savo finansus planuoja 2 metams. Šis rodiklis, lyginant su praėjusių metų tyrimu, padidėjo 5 proc. punktais ir yra didžiausias nuo 2017 m. 5 metų laikotarpiui planuoja 25 proc. respondentų. Iki 2 metų planą dažniau yra susidariusios moterys bei kaimo vietovių gyventojai, iki 5 metų – vyrai.

 

Per pastaruosius 5 metus stebimas trumpėjantis šeimos finansų plano laikotarpis – planuojančių iki 10 m. ar ilgiau sumažėjo tris kartus. Šiemet iki 10 metų ar ilgesniam laikotarpiui finansinį planą turi vos 12 proc. respondentų, kai 2017 m. tokių buvo 36 proc.

 

 

„Gera žinia ta, kad, remiantis duomenimis, galima daryti prielaidą, jog tie, kurie finansus planavo anksčiau, tai darė ir pandeminiais metais. Mažiau gera žinia, kuri neramina finansų ekspertus, kad žmonės buvo pradėję planuoti savo finansus ilgesniam laikotarpiui, tačiau praėję metai tai pakoregavo ir privedė prie trumpesnio plano dėliojimo. Priežasčių gali būti įvairių. Viena jų – planas buvo sudėliotas, nenumatant netikėtai pasikeitusių sąlygų: sumažėjusių pajamų ar padidėjusių išlaidų. Nestebintų ir tai, kad krizės akivaizdoje daugelis susidūrė su išlikimo klausimais, buvo priversti susitelkti, todėl normalu, kad didžiausią dėmesį šeimos skyrė išgyventi artimiausius metus“, – įžvalgomis dalinasi dr. D. Kolmatsui.

 

Tačiau, anot ekspertės, šeimos ekonominei situacijai grįžus į įprastą ekonominį stabilumą, svarbu galvoti ir apie ilgesnį šeimos finansų planą, numatant jame netikėtas galimas krizes. Atidžiai sudėliotas šeimos finansų planas suteikia didesnį stabilumą neramiais ekonomikai laikais ir padeda išvengti neapgalvotų problemų sprendimų krizės metu.

 

„Stabilumą į šeimą geba atnešti išlaidų peržiūrėjimas, tikslingas turimų bei gaunamų lėšų paskirstymas, būdų taupyti paieška, gebėjimas išsaugoti ir didinti esamas pajamas bei netikėtų krizių numatymas. Šeimai svarbu, jog pajamos būtų stabilios, tačiau reikia įvertinti, ar jos kinta, ar gali vėliau sumažėti. Visa tai pavadinčiau bendru finansiniu gyvenimu, kurio pagrindas – auksinė 50-30-20 taisyklė. 50 proc. šeimos išlaidų turėtų būti skirta būtiniausioms reikmėms, maistui, mokesčiams. 30 proc. – didesniems pirkiniams, laisvalaikiui, pramogoms, o likusi dalis – taupymui ar investavimui, kad staiga pasikeitus finansinei situacijai jaustumėtės saugūs“, – patarimu sėkmingam šeimos finansų planui dalinasi dr. D. Kolmatsui.

 

Šaltinis: invl.com


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU