Tyrimas: blogą nuomonę galima pakeisti, svarbiausia – būti išgirstiems

2021.07.09

 

Krizė sukrečia visą organizaciją ─ naikindama pasitikėjimą ji griauna nusistovėjusius santykius su klientais, partneriais ir darbuotojais. Tačiau tai įmanoma pataisyti. Komunikacijos agentūros „INK agency“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad žmonės linkę koreguoti pirminę neigiamą nuomonę ─ tą jie darytų išgirdę priimtinus paaiškinimus arba matydami nuoširdų apgailestavimą dėl krizę sukėlusio įvykio.

 

Nuomonės nekeičia tik kas dešimtas

 

„INK agency“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad tik 9 proc. respondentų nekeičia negatyvios nuostatos apie krizėn patekusią organizaciją. Tai reiškia, kad tik vienas iš dešimties yra linkęs prisirišti prie pirminės nuomonės, nepaisant tolimesnės įvykių eigos ir paaiškinimų.

 

„Krizės prasideda nuo didelio negatyvių naujienų srauto, kuris greitai „įrėmina“ situaciją ir jos vertinimus, o jie ne visada būna tikslūs ar teisingi. Į krizę patekusios organizacijos kartais nesijaučia girdimos ar galinčios ką nors pakeisti, todėl dažnai tiesiog nuleidžia rankas. Visgi imtis valdyti komunikaciją visuomet apsimoka, mat tie „rėmai“ nėra nepajudinami ─ žmonės linkę koreguoti savo pirminę negatyvią nuomonę“, ─ pranešime žiniasklaidai teigia „INK agency“ Specialiųjų projektų komandos vadovas Giedrius Galdikas.

 

Duomenys rodo, kad mažiausiai koreguoti nuomonę linkę jauniausi respondentai (18 – 25 m.), kurių informacijos vartojimo įpročiai ryškiai skiriasi nuo kitų amžiaus grupių. Tuo metu naujus faktus ar aplinkybes lanksčiau vertina aukštesnes pajamas gaunančių gyventojų grupė, ypač ─ aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai.

 

„Tai – gera žinia, nes tarp vadovų yra ne vienas sprendimų priėmėjas, kuris gali tiesiogiai ar netiesiogiai prisidėti prie greitesnio organizacijos atsigavimo po krizės. Tad tikrai verta pasistengti būti išgirstiems“, ─ sako G. Galdikas.

 

Kas svarbiau – argumentai ar emocijos?

 

Tyrimas rodo, kad visuomenė linkusi koreguoti nuomonę, jeigu išgirsta tinkamus argumentus. Net 70 proc. respondentų nurodė, kad netinkamai pasielgusi organizacija jų „atleidimo“ gali tikėtis, jeigu pateikia stiprius, situaciją paaiškinančius argumentus. 24 proc. nurodė, kad „atleistų“ matydami nuoširdų organizacijos apgailestavimą ir atsiprašymą.

 

„Tyrimas atskleidė įdomią detalę ─ moterys dažniau rinkosi variantą su argumentais, vyrai – nuoširdžiu atsiprašymu, nors stereotipai siūlo galvoti priešingai, kad moterys palankiau reaguoja į reiškiamas emocijas, vyrai – argumentus.

 

Tyrimas: blogą nuomonę galima pakeisti, svarbiausia – būti išgirstiems

 

Rezultatai rodo, kad argumentus palankiausiai vertina vyriausi gyventojai, nuoširdų atsiprašymą ─ aukščiausio lygio vadovai. Visgi, nepriklausomai nuo turimo organizacijos kliento paveikslo, privalu pasirinkti tinkamą argumentų kalbą ir nuoširdų toną, kadangi dažnai krizės paliečia daug platesnę visuomenės auditoriją“, ─ komentuoja G. Galdikas.

 

Suprasti ir atleisti

 

„Nors dauguma žmonių nurodo, kad jiems svarbiausi argumentai, atsiprašymas niekuomet nepakenks. Tinkami argumentai leidžia suprasti įmonės situaciją, tačiau krizėje atsidūrusios organizacijos tikslas – atstatyti pasitikėjimą, o tam jau reikia atleidimo“, – sako G. Galdikas.

 

Pasak jo, jei krizė rimtesnė, tuomet reikės ne tik atsiprašymo, bet ir atgailos. Tai reiškia, kad šalia žodžių būtini tinkami veiksmai. G. Galdikas teigia, kad atgaila nėra tik apie praeitį, t. y. ne tik krizę sukėlusio įvykio pripažinimas ir paaiškinimas, bet ir apie ateitį – tai pažadas, kad toks įvykis daugiau nepasikartos ir žalos padariniai bus suvaldyti.

 

Šis pažadas yra kaip kreditas – į priekį suteikiamas pasitikėjimas, kad būsimi veiksmai atitiks dabartinius žodžius. Taigi, ateitis yra dar viena vieta, kurioje krizėje atsidūrusi organizacija gali mėginti gauti taip reikalingo pasitikėjimo. Tik reikia nepamiršti – kaip kreditas turi būti grąžinamas, taip ir pažadas turi būti išpildomas“, ─ sako G. Galdikas.

 

Jo teigimu, daugelis žmonių supranta, kad organizacija gali patekti į sudėtingas situacijas, todėl dažniausiai įmonė bus vertinama ne tik dėl krizę sukėlusio įvykio, bet ir dėl to, kaip ji elgėsi ir laikėsi šioje situacijoje.

 

Minėtas tyrimas atliktas 2021 m. gegužės mėnesį. Apklausti 10-ies didžiųjų miestų gyventojai, kurių amžius yra 18-65 m. Apklausoje iš viso dalyvavo 525 respondentai.

 

Šaltinis: delfi.lt


Tyrimas: blogą nuomonę galima pakeisti, svarbiausia – būti išgirstiems

2021.07.09

 

Krizė sukrečia visą organizaciją ─ naikindama pasitikėjimą ji griauna nusistovėjusius santykius su klientais, partneriais ir darbuotojais. Tačiau tai įmanoma pataisyti. Komunikacijos agentūros „INK agency“ užsakymu atliktas tyrimas rodo, kad žmonės linkę koreguoti pirminę neigiamą nuomonę ─ tą jie darytų išgirdę priimtinus paaiškinimus arba matydami nuoširdų apgailestavimą dėl krizę sukėlusio įvykio.

 

Nuomonės nekeičia tik kas dešimtas

 

„INK agency“ užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad tik 9 proc. respondentų nekeičia negatyvios nuostatos apie krizėn patekusią organizaciją. Tai reiškia, kad tik vienas iš dešimties yra linkęs prisirišti prie pirminės nuomonės, nepaisant tolimesnės įvykių eigos ir paaiškinimų.

 

„Krizės prasideda nuo didelio negatyvių naujienų srauto, kuris greitai „įrėmina“ situaciją ir jos vertinimus, o jie ne visada būna tikslūs ar teisingi. Į krizę patekusios organizacijos kartais nesijaučia girdimos ar galinčios ką nors pakeisti, todėl dažnai tiesiog nuleidžia rankas. Visgi imtis valdyti komunikaciją visuomet apsimoka, mat tie „rėmai“ nėra nepajudinami ─ žmonės linkę koreguoti savo pirminę negatyvią nuomonę“, ─ pranešime žiniasklaidai teigia „INK agency“ Specialiųjų projektų komandos vadovas Giedrius Galdikas.

 

Duomenys rodo, kad mažiausiai koreguoti nuomonę linkę jauniausi respondentai (18 – 25 m.), kurių informacijos vartojimo įpročiai ryškiai skiriasi nuo kitų amžiaus grupių. Tuo metu naujus faktus ar aplinkybes lanksčiau vertina aukštesnes pajamas gaunančių gyventojų grupė, ypač ─ aukščiausio ir vidutinio lygio vadovai.

 

„Tai – gera žinia, nes tarp vadovų yra ne vienas sprendimų priėmėjas, kuris gali tiesiogiai ar netiesiogiai prisidėti prie greitesnio organizacijos atsigavimo po krizės. Tad tikrai verta pasistengti būti išgirstiems“, ─ sako G. Galdikas.

 

Kas svarbiau – argumentai ar emocijos?

 

Tyrimas rodo, kad visuomenė linkusi koreguoti nuomonę, jeigu išgirsta tinkamus argumentus. Net 70 proc. respondentų nurodė, kad netinkamai pasielgusi organizacija jų „atleidimo“ gali tikėtis, jeigu pateikia stiprius, situaciją paaiškinančius argumentus. 24 proc. nurodė, kad „atleistų“ matydami nuoširdų organizacijos apgailestavimą ir atsiprašymą.

 

„Tyrimas atskleidė įdomią detalę ─ moterys dažniau rinkosi variantą su argumentais, vyrai – nuoširdžiu atsiprašymu, nors stereotipai siūlo galvoti priešingai, kad moterys palankiau reaguoja į reiškiamas emocijas, vyrai – argumentus.

 

Tyrimas: blogą nuomonę galima pakeisti, svarbiausia – būti išgirstiems

 

Rezultatai rodo, kad argumentus palankiausiai vertina vyriausi gyventojai, nuoširdų atsiprašymą ─ aukščiausio lygio vadovai. Visgi, nepriklausomai nuo turimo organizacijos kliento paveikslo, privalu pasirinkti tinkamą argumentų kalbą ir nuoširdų toną, kadangi dažnai krizės paliečia daug platesnę visuomenės auditoriją“, ─ komentuoja G. Galdikas.

 

Suprasti ir atleisti

 

„Nors dauguma žmonių nurodo, kad jiems svarbiausi argumentai, atsiprašymas niekuomet nepakenks. Tinkami argumentai leidžia suprasti įmonės situaciją, tačiau krizėje atsidūrusios organizacijos tikslas – atstatyti pasitikėjimą, o tam jau reikia atleidimo“, – sako G. Galdikas.

 

Pasak jo, jei krizė rimtesnė, tuomet reikės ne tik atsiprašymo, bet ir atgailos. Tai reiškia, kad šalia žodžių būtini tinkami veiksmai. G. Galdikas teigia, kad atgaila nėra tik apie praeitį, t. y. ne tik krizę sukėlusio įvykio pripažinimas ir paaiškinimas, bet ir apie ateitį – tai pažadas, kad toks įvykis daugiau nepasikartos ir žalos padariniai bus suvaldyti.

 

Šis pažadas yra kaip kreditas – į priekį suteikiamas pasitikėjimas, kad būsimi veiksmai atitiks dabartinius žodžius. Taigi, ateitis yra dar viena vieta, kurioje krizėje atsidūrusi organizacija gali mėginti gauti taip reikalingo pasitikėjimo. Tik reikia nepamiršti – kaip kreditas turi būti grąžinamas, taip ir pažadas turi būti išpildomas“, ─ sako G. Galdikas.

 

Jo teigimu, daugelis žmonių supranta, kad organizacija gali patekti į sudėtingas situacijas, todėl dažniausiai įmonė bus vertinama ne tik dėl krizę sukėlusio įvykio, bet ir dėl to, kaip ji elgėsi ir laikėsi šioje situacijoje.

 

Minėtas tyrimas atliktas 2021 m. gegužės mėnesį. Apklausti 10-ies didžiųjų miestų gyventojai, kurių amžius yra 18-65 m. Apklausoje iš viso dalyvavo 525 respondentai.

 

Šaltinis: delfi.lt


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU