Valstybės indėlis į daugiabučių renovaciją: remia ir modernizavimą, ir energijos taupymo priemones

2021.12.16

 

Pandemija ir karantinas privertė visus likti namuose, todėl buvo pastebėtas išaugęs žmonių noras gyventi kuo komfortiškiau. Ne paslaptis, kad gyvenantiems senos statybos daugiabučiuose tiesiausias kelias į komfortišką gyvenimą yra jų renovacija. Tačiau nuo galutinio sprendimo priėmimo gyventojus dažnai atbaido baimės, susijusios su finansiniais modernizacijos aspektais.

 

Šiais metais atliktas reprezentatyvus visuomenės tyrimas parodė, kad net 83 proc. žmonių, gyvenančių renovuotinos būklės daugiabučiuose, esant palankioms sąlygoms, sutiktų jį modernizuoti. Gyventojų noras renovuoti būstą yra akivaizdus, tačiau dalies jų netenkina finansavimo tvarka, o kai kurie apskritai nežino, kad norą gyventi patogiau ir taupiau gali padėti įgyvendinti valstybės parama. Pastaroji yra teikiama ne tik modernizuojant daugiabutį, bet ir įrengiant atsinaujinančios energijos šaltinius.

 

Visuomenėje auga susirūpinimas ekologija

 

Kiekvienas, stebintis įvykius viešojoje erdvėje, atkreipė dėmesį – kasdien vis daugiau komunikuojama apie tvarumą ir žaliąsias iniciatyvas. Nieko keisto, kad šios žinutės skverbiasi ir kalbant apie daugiabučių renovaciją.

 

„Matome, kad kalbos apie tvarumą ir ES žaliąsias iniciatyvas atsispindi žmonių požiūryje į renovaciją. Gyventojų paklausus, kaip jie norėtų atnaujinti daugiabutį – ar jį paprasčiausiai apšiltinti ar kartu diegti atsinaujinančios energijos šaltinius – du trečdaliai pasisako už pastarąjį variantą“, – teigia Ignas Zokas, „Spinter tyrimai“ vadovas.

 

Ekspertai pastebi, kad atnaujinančių savo daugiabučius gyventojų tarpe vis labiau populiarėja netaršūs energijos gamybos įrenginiai – saulės elektrinės, šilumos siurbliai ir kiti modernūs sprendimai. Pastarieji leidžia ne tik būti draugiškais aplinkai, bet ir ženkliai sutaupyti.

 

Labiausiai neramina finansų klausimas

 

Sprendimas renovuoti savo daugiabutį neapsieina be įvairių nuogąstavimų. APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja Gintarė Burbienė teigia, kad daugiausia nerimo ir klausimų žmonėms kelia finansinis renovacijos aspektas – kokia parama jiems priklauso, kaip ją gauti ir panašiai.

 

„Iš tiesų finansinis mechanizmas yra labai aiškus ir sudarytas iš kelių dalių. Pirmiausia, valstybė, nusprendusiems modernizuoti namą, teikia lengvatines paskolas. Pirmus penkerius metus valstybė įsipareigoja, kad gyventojai, nusprendę imti lengvatinį kreditą, mokėtų 3 proc. palūkanas. Taip pat valstybė yra įsipareigojusi gyventojams teikti 30 proc. subsidiją statybos rangos darbams. Tuo tarpu energinį efektyvumą didinančioms priemonėms valstybė įsipareigoja teikti 30 proc. subsidiją. Prie šios paramos teikiama papildoma 10 proc. subsidija, jeigu tame daugiabutyje yra nusprendžiama atnaujinti neautomatizuotą šilumos punktą ar modernizuoti šildymo sistemą“, – pasakoja G. Burbienė.

 

Ji primena, kad yra ir tokių darbų, kuriuos valstybė finansuoja 100 procentų: techninio darbo projekto parengimas, statybos techninės priežiūros išlaidos bei projekto administravimas – nuo jo inicijavimo iki pat pabaigos.

 

Sunkiausiai besiverčiantiems renovacija nekainuoja nieko

 

Pratęsdama temą apie valstybės teikiamą finansavimą ekspertė išskiria dar vieną svarbų aspektą – socialiai pažeidžiamiems, mažas pajamas gaunantiems asmenims už daugiabučio renovaciją mokėti nereikia. Vis dėlto, būtina pabrėžti, kad jiems galioja tam tikros sąlygos.

 

„Tol, kol gyventojas gauna kompensaciją už šildymą, valstybė apmoka visas su daugiabučio atnaujinimu susijusias įmokas, tačiau jam būtina dalyvauti susirinkime ir balsuoti už renovaciją. Tai yra svarbi sąlyga, kurios neįgyvendinus kompensacijos dydis mažėja“, – informuoja G. Burbienė.

 

Ekspertės teigimu, ši sąlyga neša žinutę, kad jeigu valstybė prisiima atsakomybę už gyventoją, jam taip pat reikia atlikti tam tikrą pareigą.

 

Nuo renovacijos atbaido nepagrįstos baimės

 

Augant žmonių susidomėjimui Daugiabučių namų atnaujinimo programa, natūraliai mažėja ir mitų bei baimių, susijusių su renovacija, tačiau dalis jų išlieka. G. Burbienės teigimu, žmonės labiausiai baiminasi, kad pasiėmus kreditą renovacijai galiausiai reikės mokėti tokias pat dideles sąskaitas, kaip gyvenant neatnaujintame daugiabutyje.

 

„Tokius mitus reikia griauti ir įsisąmoninti keletą dalykų. Pirmiausia, gyventojams yra teikiamas lengvatinis kreditas, o ne toks, kurį teikia komerciniai bankai, perkant būstą.

 

Kitas dalykas – renovacijos modelis nuo pat pradžių buvo konstruojamas taip, kad baigus daugiabučio atnaujinimo darbus būtų sutaupoma ne mažiau nei 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų. Šiuo metu vidutiniškai daugiabučiai namai sutaupo apie 60 proc., kai kurie 70 proc. ar netgi 80 proc. Yra ir tokių daugiabučių, kurių gyventojai po renovacijos kas mėnesį gauna vos 5 eurus siekiančias šildymo sąskaitas“, – pasakoja G. Burbienė.

 

Ekspertės nuomone, tokius geruosius pavyzdžius reikėtų kuo labiau viešinti, kad žmonių galvose galiausiai nebeliktų nepagrįstų baimių. Ignalina, Palanga, Druskininkai, Birštonas – šie miestai yra puikūs pavyzdžiai, kaip gali atrodyti miestai, kuomet didelė dalis daugiabučių yra atnaujinti.

 

Primename, kad iki gruodžio 31 dienos dar galite teikti paraiškas daugiabučių namų modernizacijai bei papildomą paraišką atsinaujinančios energijos šaltinių diegimui. Tokiu būdu galima gauti papildomą 30 proc. valstybės paramą.

 

Visą naujausią informaciją apie renovaciją galite sužinoti kreipdamiesi į APVA energinio taupumo departamentą. Atsakymus į kylančius klausimus taip pat nesunkiai rasite internetinėje svetainėje www.betalt.lt.

 

Šaltinis: 15min.lt


Valstybės indėlis į daugiabučių renovaciją: remia ir modernizavimą, ir energijos taupymo priemones

2021.12.16

 

Pandemija ir karantinas privertė visus likti namuose, todėl buvo pastebėtas išaugęs žmonių noras gyventi kuo komfortiškiau. Ne paslaptis, kad gyvenantiems senos statybos daugiabučiuose tiesiausias kelias į komfortišką gyvenimą yra jų renovacija. Tačiau nuo galutinio sprendimo priėmimo gyventojus dažnai atbaido baimės, susijusios su finansiniais modernizacijos aspektais.

 

Šiais metais atliktas reprezentatyvus visuomenės tyrimas parodė, kad net 83 proc. žmonių, gyvenančių renovuotinos būklės daugiabučiuose, esant palankioms sąlygoms, sutiktų jį modernizuoti. Gyventojų noras renovuoti būstą yra akivaizdus, tačiau dalies jų netenkina finansavimo tvarka, o kai kurie apskritai nežino, kad norą gyventi patogiau ir taupiau gali padėti įgyvendinti valstybės parama. Pastaroji yra teikiama ne tik modernizuojant daugiabutį, bet ir įrengiant atsinaujinančios energijos šaltinius.

 

Visuomenėje auga susirūpinimas ekologija

 

Kiekvienas, stebintis įvykius viešojoje erdvėje, atkreipė dėmesį – kasdien vis daugiau komunikuojama apie tvarumą ir žaliąsias iniciatyvas. Nieko keisto, kad šios žinutės skverbiasi ir kalbant apie daugiabučių renovaciją.

 

„Matome, kad kalbos apie tvarumą ir ES žaliąsias iniciatyvas atsispindi žmonių požiūryje į renovaciją. Gyventojų paklausus, kaip jie norėtų atnaujinti daugiabutį – ar jį paprasčiausiai apšiltinti ar kartu diegti atsinaujinančios energijos šaltinius – du trečdaliai pasisako už pastarąjį variantą“, – teigia Ignas Zokas, „Spinter tyrimai“ vadovas.

 

Ekspertai pastebi, kad atnaujinančių savo daugiabučius gyventojų tarpe vis labiau populiarėja netaršūs energijos gamybos įrenginiai – saulės elektrinės, šilumos siurbliai ir kiti modernūs sprendimai. Pastarieji leidžia ne tik būti draugiškais aplinkai, bet ir ženkliai sutaupyti.

 

Labiausiai neramina finansų klausimas

 

Sprendimas renovuoti savo daugiabutį neapsieina be įvairių nuogąstavimų. APVA Pastatų energinio taupumo departamento patarėja Gintarė Burbienė teigia, kad daugiausia nerimo ir klausimų žmonėms kelia finansinis renovacijos aspektas – kokia parama jiems priklauso, kaip ją gauti ir panašiai.

 

„Iš tiesų finansinis mechanizmas yra labai aiškus ir sudarytas iš kelių dalių. Pirmiausia, valstybė, nusprendusiems modernizuoti namą, teikia lengvatines paskolas. Pirmus penkerius metus valstybė įsipareigoja, kad gyventojai, nusprendę imti lengvatinį kreditą, mokėtų 3 proc. palūkanas. Taip pat valstybė yra įsipareigojusi gyventojams teikti 30 proc. subsidiją statybos rangos darbams. Tuo tarpu energinį efektyvumą didinančioms priemonėms valstybė įsipareigoja teikti 30 proc. subsidiją. Prie šios paramos teikiama papildoma 10 proc. subsidija, jeigu tame daugiabutyje yra nusprendžiama atnaujinti neautomatizuotą šilumos punktą ar modernizuoti šildymo sistemą“, – pasakoja G. Burbienė.

 

Ji primena, kad yra ir tokių darbų, kuriuos valstybė finansuoja 100 procentų: techninio darbo projekto parengimas, statybos techninės priežiūros išlaidos bei projekto administravimas – nuo jo inicijavimo iki pat pabaigos.

 

Sunkiausiai besiverčiantiems renovacija nekainuoja nieko

 

Pratęsdama temą apie valstybės teikiamą finansavimą ekspertė išskiria dar vieną svarbų aspektą – socialiai pažeidžiamiems, mažas pajamas gaunantiems asmenims už daugiabučio renovaciją mokėti nereikia. Vis dėlto, būtina pabrėžti, kad jiems galioja tam tikros sąlygos.

 

„Tol, kol gyventojas gauna kompensaciją už šildymą, valstybė apmoka visas su daugiabučio atnaujinimu susijusias įmokas, tačiau jam būtina dalyvauti susirinkime ir balsuoti už renovaciją. Tai yra svarbi sąlyga, kurios neįgyvendinus kompensacijos dydis mažėja“, – informuoja G. Burbienė.

 

Ekspertės teigimu, ši sąlyga neša žinutę, kad jeigu valstybė prisiima atsakomybę už gyventoją, jam taip pat reikia atlikti tam tikrą pareigą.

 

Nuo renovacijos atbaido nepagrįstos baimės

 

Augant žmonių susidomėjimui Daugiabučių namų atnaujinimo programa, natūraliai mažėja ir mitų bei baimių, susijusių su renovacija, tačiau dalis jų išlieka. G. Burbienės teigimu, žmonės labiausiai baiminasi, kad pasiėmus kreditą renovacijai galiausiai reikės mokėti tokias pat dideles sąskaitas, kaip gyvenant neatnaujintame daugiabutyje.

 

„Tokius mitus reikia griauti ir įsisąmoninti keletą dalykų. Pirmiausia, gyventojams yra teikiamas lengvatinis kreditas, o ne toks, kurį teikia komerciniai bankai, perkant būstą.

 

Kitas dalykas – renovacijos modelis nuo pat pradžių buvo konstruojamas taip, kad baigus daugiabučio atnaujinimo darbus būtų sutaupoma ne mažiau nei 40 proc. šiluminės energijos sąnaudų. Šiuo metu vidutiniškai daugiabučiai namai sutaupo apie 60 proc., kai kurie 70 proc. ar netgi 80 proc. Yra ir tokių daugiabučių, kurių gyventojai po renovacijos kas mėnesį gauna vos 5 eurus siekiančias šildymo sąskaitas“, – pasakoja G. Burbienė.

 

Ekspertės nuomone, tokius geruosius pavyzdžius reikėtų kuo labiau viešinti, kad žmonių galvose galiausiai nebeliktų nepagrįstų baimių. Ignalina, Palanga, Druskininkai, Birštonas – šie miestai yra puikūs pavyzdžiai, kaip gali atrodyti miestai, kuomet didelė dalis daugiabučių yra atnaujinti.

 

Primename, kad iki gruodžio 31 dienos dar galite teikti paraiškas daugiabučių namų modernizacijai bei papildomą paraišką atsinaujinančios energijos šaltinių diegimui. Tokiu būdu galima gauti papildomą 30 proc. valstybės paramą.

 

Visą naujausią informaciją apie renovaciją galite sužinoti kreipdamiesi į APVA energinio taupumo departamentą. Atsakymus į kylančius klausimus taip pat nesunkiai rasite internetinėje svetainėje www.betalt.lt.

 

Šaltinis: 15min.lt


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU