Paskaičiavo, kaip pandemija paveikė lietuvių svorį: pasakė, kas priaugo daugiau – vyrai ar moterys

2021.09.27

 

Iki šiol tebesitęsiančiu pandemijos laikotarpiu kas trečias Lietuvos gyventojas teigia priaugęs svorio, o didesniu kilogramų prieaugiu labiau pasižymi moterys. Tiesa, per pastarąjį pusmetį žmonių, priaugusių svorio, šiek tiek sumažėjo – metų pradžioje papildomais kilogramais skundėsi beveik kas antras. Sveikatingumo specialistai perspėja: imtis veiksmų viršsvoriui mažinti niekada ne vėlu, tačiau būtina įsidėmėti svarbiausias sveiko svorio metimo taisykles. Kitaip, galima pasidaryti daug žalos.

 

Situacija pagerėjo, bet išgelbėjo vasara

 

Bene penktadalis apklaustųjų nurodė, jog jų kūno masė nuo pirmojo karantino pernai kovą iki dabar padidėjo 1-3 kg, sunkesni 4-5 kg tapo 9 proc. apklaustųjų, o svoris daugiau nei 5 kg paaugo 6 proc. gyventojų, dalyvavusių sveikatingumo klubų „Impuls“ užsakymu „Spinter“ atliktoje reprezentatyvioje Lietuvos gyventojų apklausoje, rašoma pranešime spaudai.

 

Nepaisant to, kad šie rodikliai šiek tiek geresni už metų pradžioje skelbtus duomenis, kai 24 proc. nurodė, jog priaugo 1-3 kg, 13 proc. – 4-5 kg, 9 proc. – daugiau nei 5 kg, tai vis dar signalizuoja, kad sėslesnis gyvenimo būdas skatina papildomų kilogramų atsiradimą.

 

„Impuls“ trenerė Raminta Dalgedaitė–Baškienė atkreipia dėmesį, kad žmonėms ne visada pavyksta suprasti tikrąsias padidėjusio svorio priežastis, todėl labai svarbu vertinti visumą. „Dažniausiai įvardinamas nuolatinis užkandžiavimas bei mažas fizinis aktyvumas. Tai iš tiesų svarbūs požymiai, tačiau reikia įvertinti ir kitus įpročius, kaip per didelis alkoholio kiekis, sėdimas gyvenimo būdas, prasta miego kokybė ar nepakankamas vandens vartojimas“, – sako trenerė.

 

Tiesa, iš apklausos rezultatų matoma, kad bene penktadalis apklaustųjų atsakė besistengę pajudėti daugiau vasarą, tai, anot trenerės, galimai prisidėjo prie kiek mažesnių priaugusio svorio rodiklių nei buvo metų pradžioje. „Tačiau turime nepamiršti, kad vėl artėja vėsesnis metų laikas, kai galimybių judėti gryname ore bus mažiau, galbūt vėl daugiau laiko praleisime namuose užkandžiaudami nebūtinai sveiką maistą“, – atkreipia dėmesį R. Dalgedaitė–Baškienė.

 

Didesniu priaugusiu svoriu labiau skundžiasi moterys

 

Kaip parodė apklausa, didesniu svorio prieaugiu labiau pasižymi moterys – jos dažniau nurodė, kad svoris padidėjo 4-5 ar daugiau nei 5 kg. Metų pradžioje vyrų, atsakiusių, kad svoris priaugo virš 4 kg buvo apie 20 proc., moterų – apie 24 proc., tuo tarpu šiuo metu – vyrų atitinkamai – 13 proc., moterų – 17 proc.

 

„Nors apklausa bei kiti atlikti tyrimai dažniau sako, kad moterys labiau susidūrė su svorio prieaugio problema, norėčiau pridėti, kad iš praktikos matau, jog tai nebūtinai vienareikšmė išvada. Pastebiu, kad karantino metu daugiau svorio priaugo tie žmonės, kurie ir prieš karantiną susidūrė su svorio kontrolės sunkumais, tiek vyrai, tiek moterys“, – atkreipia dėmesį trenerė.

 

Tiems, kurie nusprendė kovoti su nereikalingais kilogramais, būtina nepamiršti, kad kiekvienas atvejis individualus, tačiau tipinės sveikos svorio metimo ribos yra 0,4-1 kg per savaitę arba 1,5-4 kg per mėnesį. Anot pašnekovės, per greitas svorio metimas dažniausiai daro ilgalaikę žalą žmogaus medžiagų apykaitai. Tai netgi gali daryti neigiamą įtaką ateities gebėjimui numesti kūno svorį.

 

Tuo tarpu taisyklingas, net ir nuosaikus, 5-10 procentų, viršsvorio mažinimas lemia teigiamus pokyčius žmogaus organizme: pagerėjusį kraujo spaudimą, sureguliuotą cholesterolio ar cukraus kiekį kraujyje.

 

Didžiausia klaida – pasiekus tikslą pamiršti sveikus įpročius

 

R. Dalgedaitė–Baškienė sako, kad efektyviausias svorio metimo būdas yra tinkamai subalansuotos mitybos ir fizinio aktyvumo derinys.

 

„Žinoma, sveikas svorio metimas nėra tik kalorijų dieta ar sporto programa. Tai nuolatinis gyvenimo būdas, kuris apima ilgalaikius mitybos ir aktyvumo pokyčius. Didžiausia klaida yra pasiekus norimą svorį pamiršti sveikos gyvensenos principus, tokiu atveju svoris grįžta ar net pralenkia ankstesnį lygį. Iš tiesų, pasiekus norimą svorį privalu toliau tęsti sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą“, – teigia specialistė.

 

Kalbant apie mankštas, tinkamas sveikam svorio metimui, trenerė rekomenduoja derinti aerobines ir jėgos treniruotes, pasiimant abiejų treniruočių tipų naudas.

 

„Aerobinio tipo sportas, plačiau žinomas kaip kardio, apima širdies ir kvėpavimo sistemų treniravimą. Tokias treniruotes apima step, zumba, treniruotės su stacionariu dviračiu, boksas ir kitos. Tai efektyvus kalorijų deginimo būdas, bet nedaro įtakos raumenų augimui. Taip pat išskirti reikia aukšto intensyvumo (HIIT) aerobines treniruotes, tačiau jas rinktis vertėtų labiau pažengusiems bei rekomenduotina pasitarti su specialistais“, – atkreipia dėmesį trenerė.

 

Tuo tarpu jėgos treniruotės, anot specialistės, didina raumenų apimtis, taip pat pakelia tonusą, didina jėgą bei degina kalorijas. „Raumenų augimas netgi skatina kalorijų deginimą ir ramybės būsenoje, todėl tai pagrindinė priežastis, lemianti didesnį metabolizmo greitį. Tačiau jėgos treniruotės mažiau treniruoja širdį. Apibendrinant – tinkamai suderinus aerobines ir jėgos treniruotes galima pasiekti maksimaliai gerą rezultatą“, – sako trenerė.

 

Šaltinis: delfi.lt


Paskaičiavo, kaip pandemija paveikė lietuvių svorį: pasakė, kas priaugo daugiau – vyrai ar moterys

2021.09.27

 

Iki šiol tebesitęsiančiu pandemijos laikotarpiu kas trečias Lietuvos gyventojas teigia priaugęs svorio, o didesniu kilogramų prieaugiu labiau pasižymi moterys. Tiesa, per pastarąjį pusmetį žmonių, priaugusių svorio, šiek tiek sumažėjo – metų pradžioje papildomais kilogramais skundėsi beveik kas antras. Sveikatingumo specialistai perspėja: imtis veiksmų viršsvoriui mažinti niekada ne vėlu, tačiau būtina įsidėmėti svarbiausias sveiko svorio metimo taisykles. Kitaip, galima pasidaryti daug žalos.

 

Situacija pagerėjo, bet išgelbėjo vasara

 

Bene penktadalis apklaustųjų nurodė, jog jų kūno masė nuo pirmojo karantino pernai kovą iki dabar padidėjo 1-3 kg, sunkesni 4-5 kg tapo 9 proc. apklaustųjų, o svoris daugiau nei 5 kg paaugo 6 proc. gyventojų, dalyvavusių sveikatingumo klubų „Impuls“ užsakymu „Spinter“ atliktoje reprezentatyvioje Lietuvos gyventojų apklausoje, rašoma pranešime spaudai.

 

Nepaisant to, kad šie rodikliai šiek tiek geresni už metų pradžioje skelbtus duomenis, kai 24 proc. nurodė, jog priaugo 1-3 kg, 13 proc. – 4-5 kg, 9 proc. – daugiau nei 5 kg, tai vis dar signalizuoja, kad sėslesnis gyvenimo būdas skatina papildomų kilogramų atsiradimą.

 

„Impuls“ trenerė Raminta Dalgedaitė–Baškienė atkreipia dėmesį, kad žmonėms ne visada pavyksta suprasti tikrąsias padidėjusio svorio priežastis, todėl labai svarbu vertinti visumą. „Dažniausiai įvardinamas nuolatinis užkandžiavimas bei mažas fizinis aktyvumas. Tai iš tiesų svarbūs požymiai, tačiau reikia įvertinti ir kitus įpročius, kaip per didelis alkoholio kiekis, sėdimas gyvenimo būdas, prasta miego kokybė ar nepakankamas vandens vartojimas“, – sako trenerė.

 

Tiesa, iš apklausos rezultatų matoma, kad bene penktadalis apklaustųjų atsakė besistengę pajudėti daugiau vasarą, tai, anot trenerės, galimai prisidėjo prie kiek mažesnių priaugusio svorio rodiklių nei buvo metų pradžioje. „Tačiau turime nepamiršti, kad vėl artėja vėsesnis metų laikas, kai galimybių judėti gryname ore bus mažiau, galbūt vėl daugiau laiko praleisime namuose užkandžiaudami nebūtinai sveiką maistą“, – atkreipia dėmesį R. Dalgedaitė–Baškienė.

 

Didesniu priaugusiu svoriu labiau skundžiasi moterys

 

Kaip parodė apklausa, didesniu svorio prieaugiu labiau pasižymi moterys – jos dažniau nurodė, kad svoris padidėjo 4-5 ar daugiau nei 5 kg. Metų pradžioje vyrų, atsakiusių, kad svoris priaugo virš 4 kg buvo apie 20 proc., moterų – apie 24 proc., tuo tarpu šiuo metu – vyrų atitinkamai – 13 proc., moterų – 17 proc.

 

„Nors apklausa bei kiti atlikti tyrimai dažniau sako, kad moterys labiau susidūrė su svorio prieaugio problema, norėčiau pridėti, kad iš praktikos matau, jog tai nebūtinai vienareikšmė išvada. Pastebiu, kad karantino metu daugiau svorio priaugo tie žmonės, kurie ir prieš karantiną susidūrė su svorio kontrolės sunkumais, tiek vyrai, tiek moterys“, – atkreipia dėmesį trenerė.

 

Tiems, kurie nusprendė kovoti su nereikalingais kilogramais, būtina nepamiršti, kad kiekvienas atvejis individualus, tačiau tipinės sveikos svorio metimo ribos yra 0,4-1 kg per savaitę arba 1,5-4 kg per mėnesį. Anot pašnekovės, per greitas svorio metimas dažniausiai daro ilgalaikę žalą žmogaus medžiagų apykaitai. Tai netgi gali daryti neigiamą įtaką ateities gebėjimui numesti kūno svorį.

 

Tuo tarpu taisyklingas, net ir nuosaikus, 5-10 procentų, viršsvorio mažinimas lemia teigiamus pokyčius žmogaus organizme: pagerėjusį kraujo spaudimą, sureguliuotą cholesterolio ar cukraus kiekį kraujyje.

 

Didžiausia klaida – pasiekus tikslą pamiršti sveikus įpročius

 

R. Dalgedaitė–Baškienė sako, kad efektyviausias svorio metimo būdas yra tinkamai subalansuotos mitybos ir fizinio aktyvumo derinys.

 

„Žinoma, sveikas svorio metimas nėra tik kalorijų dieta ar sporto programa. Tai nuolatinis gyvenimo būdas, kuris apima ilgalaikius mitybos ir aktyvumo pokyčius. Didžiausia klaida yra pasiekus norimą svorį pamiršti sveikos gyvensenos principus, tokiu atveju svoris grįžta ar net pralenkia ankstesnį lygį. Iš tiesų, pasiekus norimą svorį privalu toliau tęsti sveiką mitybą ir fizinį aktyvumą“, – teigia specialistė.

 

Kalbant apie mankštas, tinkamas sveikam svorio metimui, trenerė rekomenduoja derinti aerobines ir jėgos treniruotes, pasiimant abiejų treniruočių tipų naudas.

 

„Aerobinio tipo sportas, plačiau žinomas kaip kardio, apima širdies ir kvėpavimo sistemų treniravimą. Tokias treniruotes apima step, zumba, treniruotės su stacionariu dviračiu, boksas ir kitos. Tai efektyvus kalorijų deginimo būdas, bet nedaro įtakos raumenų augimui. Taip pat išskirti reikia aukšto intensyvumo (HIIT) aerobines treniruotes, tačiau jas rinktis vertėtų labiau pažengusiems bei rekomenduotina pasitarti su specialistais“, – atkreipia dėmesį trenerė.

 

Tuo tarpu jėgos treniruotės, anot specialistės, didina raumenų apimtis, taip pat pakelia tonusą, didina jėgą bei degina kalorijas. „Raumenų augimas netgi skatina kalorijų deginimą ir ramybės būsenoje, todėl tai pagrindinė priežastis, lemianti didesnį metabolizmo greitį. Tačiau jėgos treniruotės mažiau treniruoja širdį. Apibendrinant – tinkamai suderinus aerobines ir jėgos treniruotes galima pasiekti maksimaliai gerą rezultatą“, – sako trenerė.

 

Šaltinis: delfi.lt


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU