Apklausa: kas antras lietuvis nieko nežino apie grėsmingą ligą – smegenų aneurizmą

2021.09.23

 

1 iš 20 gyventojų Lietuvoje serga smegenų aneurizma – klastinga liga, apie save neišduodančia jokiais simptomais, ir vieną dieną galinčia pasibaigti mirtimi arba neįgalumu. Vis dėl to didelė šalis mūsų šalies gyventojų net nenutuokia, kad tokia liga egzistuoja – tai parodė šią vasarą tyrimų bendrovės „Spinter Research“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenys. Net 54 proc. lietuvių nurodė nieko nežinantys apie šią ligą, rašoma „Smegenų aneurizmos fondo“ pranešime žiniasklaidai.

 

Net ir žinantys žino nepakankamai

 

„Smegenų aneurizma yra tyli ir mirtinai grėsminga liga, tad tik išmanymas to, kokie yra šios ligos rizikos veiksniai, tyrimo metodai ir galimi gydymo būdai, gali paskatinti ligos ankstyvąją diagnostiką bei apsaugoti nuo tragiškų padarinių.

 

Juk staiga plyšus smegenų aneurizmai ir kraujui išsiliejus į smegenis, apie pusė žmonių miršta iškart, o didžioji dauguma išgyvenusių lieka neįgalūs visam gyvenimui. Visuomenės švietimas šiuo atveju yra gyvybiškai svarbus“, – sako apklausą inicijavusios ne pelno siekiančios organizacijos „Smegenų aneurizmos fondas“ vadovė Arūnė Simanavičienė.

 

Pasak jos, apklausos duomenys atskleidė, kad Lietuvoje žinių apie šią ligą labai trūksta, nes net ir tie apklaustieji, kurie nurodė žinantys apie smegenų aneurizmą, turėjo klaidingų įsitikinimų apie jos grėsmes, tyrimo ir gydymo būdus. Iš žinančių apie smegenų aneurizmą tik 3 iš 5 (60 proc.) nurodė suprantantys apie abi pagrindines šios ligos grėsmes: simptomų nebuvimą ir mirtį arba neįgalumą aneurizmai plyšus. Taip pat tik 38 proc. žinančių apie smegenų aneurizmą teisingai nurodė, kad ją galima aptikti atlikus magnetinį rezonansą.

 

Apklausos duomenimis, dar mažiau žmonių išmano apie šios ligos gydymo būdus. Iš žinančių apie smegenų aneurizmas tik kiek daugiau nei kas trečias (36 proc.) galėjo nurodyti, kad ji gydoma atliekant neurochirurginę operaciją arba embolizaciją. 4 proc. buvo klaidingai įsitikinę, kad ji gydoma vaistais, o trečdalis (33 proc.) nurodė nežinantys, kaip ji gydoma.

 

Jei papuolate į rizikos grupę, tikrinkitės

 

Liūdnas faktas ir tas, kad vos 3 proc. apklaustųjų nurodė bent kartą tyręsi dėl smegenų aneurizmos, kai ligos paplitimas mūsų šalyje siekia iki 5 procentų.

 

Pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjo Audriaus Širvinsko, šios klastingos ligos priežastys yra kompleksinės ir dėl to sunku tiksliai pasakyti, kas rizikuoja susirgti, o kas ne. Visgi egzistuoja tam tikri rizikos faktoriai, kurie didina tikimybę smegenyse atsirasti aneurizmai, kuri vėliau gali plyšti.

 

„Tokių rizikos faktorių, didinančių tikimybę galvos smegenyse atsirasti aneurizmai, yra keletas. Vienas jų – brandesnis amžius.

 

Aneurizmos daugiausia aptinkamos žmonėms, perkopusiems 35 m., dažniau moterims. Tačiau tai nereiškia, kad jomis nesuserga ir jaunesni.

 

Kitas dalykas – genetinis polinkis. Jei jūsų tėvai, broliai, seserys ar vaikai yra turėję smegenų aneurizmą, tikėtina, kad ją galite turėti ir jūs. Taip pat įtakos turi ir aukštas kraujo spaudimas, rūkymas, kitos genetinės ligos“, – sako gydytojas A.Širvinskas.

 

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad į rizikos grupę papuolantys žmonės turėtų profilaktiškai atlikti magnetinį rezonansą. Pasak A. Širvinsko, šis tyrimas reikalingas ir žmonėms, kurie nepapuola į rizikos grupę, tačiau skundžiasi nuolatiniu, nepraeinančiu, atkakliu galvos skausmu, nes nors aneurizmos įprastai neturi jokių simptomų, tačiau specifinis galvos skausmas gali būti signalas, kad jūsų galvoje – aneurizma.

 

Susirinkti visą informaciją

 

Pasak A.Širvinsko, jei magnetinio rezonanso metu jums buvo aptikta smegenų aneurizma, pirmas dalykas, kurį turite padaryti – susirinkti informaciją apie visus smegenų aneurizmos gydymo būdus ir tik tuomet priimti sprendimą dėl tolesnio gydymo.

 

„Jei jums aptikta smegenų aneurizma, scenarijai paprastai gali būti trys. Tuo atveju, jei ji nedidelė ir nelinkusi augti ir plyšti, siūloma ją stebėti ir periodiškai atlikti magnetinį rezonansą. Jai pradėjus didėti reiktų rinktis vieną iš galimų gydymo būdų – neurochirurginę operaciją arba embolizaciją. Iš praktikos matome, kad žmonės, kuriems aptikta smegenų aneurizma, susirenka tik dalį reikiamos informacijos, pabūgsta darytis operaciją ir, deja, laikui bėgant nutinka ketvirtasis scenarijus – smegenų aneurizma plyšta, kraujas išsilieja į smegenis, o tuomet padariniai dažniausiai būna tragiški“, – dalinasi A.Širvinskas.

 

Daugiau informacijos apie smegenų aneurizmos rizikos veiksnius ir galimus gydymo būdus galima rasti www.smegenuaneurizma.lt.

 

Reprezentatyvi gyventojų apklausa „Smegenų aneurizmos fondo“ užsakymu buvo atlikta 2021 m. liepą. Jos metu apklausta 1005 18–75 m. amžiaus gyventojai visoje šalyje.

 

Šaltinis: 15min.lt


Apklausa: kas antras lietuvis nieko nežino apie grėsmingą ligą – smegenų aneurizmą

2021.09.23

 

1 iš 20 gyventojų Lietuvoje serga smegenų aneurizma – klastinga liga, apie save neišduodančia jokiais simptomais, ir vieną dieną galinčia pasibaigti mirtimi arba neįgalumu. Vis dėl to didelė šalis mūsų šalies gyventojų net nenutuokia, kad tokia liga egzistuoja – tai parodė šią vasarą tyrimų bendrovės „Spinter Research“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenys. Net 54 proc. lietuvių nurodė nieko nežinantys apie šią ligą, rašoma „Smegenų aneurizmos fondo“ pranešime žiniasklaidai.

 

Net ir žinantys žino nepakankamai

 

„Smegenų aneurizma yra tyli ir mirtinai grėsminga liga, tad tik išmanymas to, kokie yra šios ligos rizikos veiksniai, tyrimo metodai ir galimi gydymo būdai, gali paskatinti ligos ankstyvąją diagnostiką bei apsaugoti nuo tragiškų padarinių.

 

Juk staiga plyšus smegenų aneurizmai ir kraujui išsiliejus į smegenis, apie pusė žmonių miršta iškart, o didžioji dauguma išgyvenusių lieka neįgalūs visam gyvenimui. Visuomenės švietimas šiuo atveju yra gyvybiškai svarbus“, – sako apklausą inicijavusios ne pelno siekiančios organizacijos „Smegenų aneurizmos fondas“ vadovė Arūnė Simanavičienė.

 

Pasak jos, apklausos duomenys atskleidė, kad Lietuvoje žinių apie šią ligą labai trūksta, nes net ir tie apklaustieji, kurie nurodė žinantys apie smegenų aneurizmą, turėjo klaidingų įsitikinimų apie jos grėsmes, tyrimo ir gydymo būdus. Iš žinančių apie smegenų aneurizmą tik 3 iš 5 (60 proc.) nurodė suprantantys apie abi pagrindines šios ligos grėsmes: simptomų nebuvimą ir mirtį arba neįgalumą aneurizmai plyšus. Taip pat tik 38 proc. žinančių apie smegenų aneurizmą teisingai nurodė, kad ją galima aptikti atlikus magnetinį rezonansą.

 

Apklausos duomenimis, dar mažiau žmonių išmano apie šios ligos gydymo būdus. Iš žinančių apie smegenų aneurizmas tik kiek daugiau nei kas trečias (36 proc.) galėjo nurodyti, kad ji gydoma atliekant neurochirurginę operaciją arba embolizaciją. 4 proc. buvo klaidingai įsitikinę, kad ji gydoma vaistais, o trečdalis (33 proc.) nurodė nežinantys, kaip ji gydoma.

 

Jei papuolate į rizikos grupę, tikrinkitės

 

Liūdnas faktas ir tas, kad vos 3 proc. apklaustųjų nurodė bent kartą tyręsi dėl smegenų aneurizmos, kai ligos paplitimas mūsų šalyje siekia iki 5 procentų.

 

Pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjo Audriaus Širvinsko, šios klastingos ligos priežastys yra kompleksinės ir dėl to sunku tiksliai pasakyti, kas rizikuoja susirgti, o kas ne. Visgi egzistuoja tam tikri rizikos faktoriai, kurie didina tikimybę smegenyse atsirasti aneurizmai, kuri vėliau gali plyšti.

 

„Tokių rizikos faktorių, didinančių tikimybę galvos smegenyse atsirasti aneurizmai, yra keletas. Vienas jų – brandesnis amžius.

 

Aneurizmos daugiausia aptinkamos žmonėms, perkopusiems 35 m., dažniau moterims. Tačiau tai nereiškia, kad jomis nesuserga ir jaunesni.

 

Kitas dalykas – genetinis polinkis. Jei jūsų tėvai, broliai, seserys ar vaikai yra turėję smegenų aneurizmą, tikėtina, kad ją galite turėti ir jūs. Taip pat įtakos turi ir aukštas kraujo spaudimas, rūkymas, kitos genetinės ligos“, – sako gydytojas A.Širvinskas.

 

Gydytojas atkreipia dėmesį, kad į rizikos grupę papuolantys žmonės turėtų profilaktiškai atlikti magnetinį rezonansą. Pasak A. Širvinsko, šis tyrimas reikalingas ir žmonėms, kurie nepapuola į rizikos grupę, tačiau skundžiasi nuolatiniu, nepraeinančiu, atkakliu galvos skausmu, nes nors aneurizmos įprastai neturi jokių simptomų, tačiau specifinis galvos skausmas gali būti signalas, kad jūsų galvoje – aneurizma.

 

Susirinkti visą informaciją

 

Pasak A.Širvinsko, jei magnetinio rezonanso metu jums buvo aptikta smegenų aneurizma, pirmas dalykas, kurį turite padaryti – susirinkti informaciją apie visus smegenų aneurizmos gydymo būdus ir tik tuomet priimti sprendimą dėl tolesnio gydymo.

 

„Jei jums aptikta smegenų aneurizma, scenarijai paprastai gali būti trys. Tuo atveju, jei ji nedidelė ir nelinkusi augti ir plyšti, siūloma ją stebėti ir periodiškai atlikti magnetinį rezonansą. Jai pradėjus didėti reiktų rinktis vieną iš galimų gydymo būdų – neurochirurginę operaciją arba embolizaciją. Iš praktikos matome, kad žmonės, kuriems aptikta smegenų aneurizma, susirenka tik dalį reikiamos informacijos, pabūgsta darytis operaciją ir, deja, laikui bėgant nutinka ketvirtasis scenarijus – smegenų aneurizma plyšta, kraujas išsilieja į smegenis, o tuomet padariniai dažniausiai būna tragiški“, – dalinasi A.Širvinskas.

 

Daugiau informacijos apie smegenų aneurizmos rizikos veiksnius ir galimus gydymo būdus galima rasti www.smegenuaneurizma.lt.

 

Reprezentatyvi gyventojų apklausa „Smegenų aneurizmos fondo“ užsakymu buvo atlikta 2021 m. liepą. Jos metu apklausta 1005 18–75 m. amžiaus gyventojai visoje šalyje.

 

Šaltinis: 15min.lt


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU