Tyrimas parodė, kas labiausiai motyvuoja per 1000 eurų uždirbančius biuro darbuotojus

2021.09.02

 

Lietuvos biurų darbuotojai prasmingu darbu pirmiausiai laiko tokį, kuriame gali matyti savo veiklos rezultatus, o efektyviai dirbti labiausiai motyvuoja pinigai.

 

Tokias tendencijas parodė rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ šiemet atlikta Lietuvos biurų darbuotojų apklausa, rašoma panešime žiniasklaidai. Be to, nors iš verslo tikimasi vis daugiau iniciatyvų aplinkosauginių ir socialinių visuomenės problemų sprendimui, tik ketvirtadalis biurų darbuotojų sutiktų už mažesnį atlyginimą dirbti įmonėje, kuri prisideda prie pasaulio gerovės.

 

Tyrimą iniciavusios „Vinted“ tvarumo vadovė Sigita Žvirblytė sako, kad pasaulinės tendencijos rodo kitokias patirtis – darbuotojus verslo misija gerinti pasaulį skatina dirbti produktyviau, o tai paskatina ir augantis žiedinės ekonomikos verslo sektorius.

 

Socialinė atsakomybė – darbuotojų prioritetų gale

 

Didžiausios Europoje internetinės naudotų mados prekių prekybos platformos inicijuotu Lietuvos biurų darbuotojų tyrimu siekta išsiaiškinti darbuotojų nuomonę dėl nuotolinio darbo ir darbuotojų motyvacijos. Kartu su „Spinter tyrimai“ atliktoje reprezentatyvioje Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos biurų darbuotojų apklausoje dalyvavo daugiau nei 1000 eurų per mėnesį uždirbantys respondentai.

 

„Apklausa buvo siekiama išsiaiškinti, kokie yra pagrindiniai faktoriai, motyvuojantys biurų darbuotojus dirbti darbo vietoje, kas jiems darbe suteikia prasmę. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos biurų darbuotojus kol kas labiausiai motyvuoja pragmatiški, praktiški dalykai – nuo pinigų ir papildomo poilsio iki biure suteikiamų verčių, tokių, kaip nemokama kava ir užkandžiai. Tuo tarpu verslo pagalba sprendžiant globalias problemas ir socialiai atsakingas požiūris renkantis darbovietę kol kas lieka motyvuojančių faktorių paraštėse“, – sako tyrimus atlikusios įmonės vadovas Ignas Zokas.

 

Tyrimo duomenimis, didžiausiu motyvu darbe lietuviams vis dar išlieka finansinis paskatinimas. Labiausiai darbe motyvuojančiu faktoriumi 77 proc. biurų darbuotojų laiko didesnį mėnesinį atlyginimą, pusei apklaustųjų taip pat svarbūs finansiniai priedai už gerus darbo rezultatus. Tarp motyvuojančių priemonių taip pat atsiduria papildomos atostogų dienos ar lankstaus darbo galimybės, papildomas sveikatos draudimas ir kitos.

 

Paklausus, kokie dalykai labiausiai asocijuojasi su prasmingu darbu, net 72 proc. Lietuvos biurų darbuotojų nurodė galimybę aiškiai matyti savo veiklos rezultatus. Galėdami pasirinkti kelis atsakymo variantus, 7 iš 10 apklaustųjų taip pat nurodė, kad darbe jiems svarbu augti kaip profesionalui, o beveik pusei prasmingas darbas yra toks, už kurį atlyginama pinigais.

 

Tai, kad darbas atitiktų asmenines vertybes, buvo svarbu 38 proc. tyrimo dalyvių, o dar mažiau respondentų – 18 proc. – prasmingu darbu laiko tokį, kuris prisideda sprendžiant įvairias visuomenės problemas. Tyrimu taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, kokį dėmesį biurų darbuotojai skiria organizacijos, kurioje dirba, socialiai atsakingai misijai ir tikslui. Paklausti, ar sutiktų dirbti už mažesnį atlyginimą, jei galėtų įsidarbinti įmonėje, kuri yra labiau orientuota į visuomenės socialinių, aplinkosauginių ir kitų problemų sprendimą, didelė dalis – 66 proc. – apklaustųjų nurodė neigiamą atsakymą. Nors net ketvirtadalis respondentų sutiktų dirbti už mažesnį atlyginimą, jei skirtumas neviršytų 10 proc., tik vienas iš 100 apklaustųjų sutiktų kilnią misiją turinčioje darbovietėje dirbti ir už penktadaliu mažesnį atlygį.

 

Pasaulinėse tendencijose – skirtumai

 

Anot S. Žvirblytės, Lietuvos biurų darbuotojų apklausoje atsispindintys rezultatai rodo, kad nors visuomenė išreiškia susidomėjimą socialiai atsakingomis verslo iniciatyvomis, jos dar netapo vienu iš pagrindinių prioritetų renkantis darbdavį. Vis dėlto, S. Žvirblytė sako, kad tarptautiniame lygmenyje šie duomenys kitokie – vis dažniau atsisukama ne tik į finansinį darbuotojų motyvavimą, bet ir skatinimą prisidėti prie pasaulio gerovės.

 

Užsienio duomenys rodo, kad viena iš penkių didžiausių pasaulio kompanijų savo strategijoje numatė tikslą tapti aplinkai neutraliomis įmonėmis – iki 2050 m. prisiartinti prie nulinės emisijos, o likusią dalį įsipareigoja kompensuoti kitais būdais. Be to, prieš kelerius metus „Harvard Business Review“ atliktas tyrimas parodė, kad verslų socialinės atsakomybės veiksmai, tokie, kaip tvarumo iniciatyvos, korporatyviniai paramos fondai, darbuotojų savanorystės programos ar aukojimas labdarai, gali būti svarbus įrankis darbuotojų pritraukimui ir motyvacijai. Pastebima ir kita tendencija – ne tik noras rinktis prasmingą veiklą vykdantį darbdavį, bet ir sąmoningas pasirinkimas nedirbti kompanijose, vykdančiose netvarią veiklą. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus Prancūzijoje net 20 tūkst. studentų iš 5 universitetų pasirašė manifestą, kad nedirbs smarkiai aplinką teršiančiose įmonėse.

 

„Pasaulinės tendencijos ir atlikti tyrimai rodo, kad įvairios verslo pastangos prisidėti prie pasaulio gerinimo ar tvarumo temų, taip pat darbuotojų skatinimas nefinansinėmis priemonėmis, o įtraukimu į globaliai visuomenei naudingas iniciatyvas, padidina darbuotojų produktyvumą, lojalumą ir net sumažina prašomo atlyginimo dydžio kartelę. Tad prasmingas darbas jau nebėra vien tas, kuris atneša finansinę gerovę, bet ir tas, kuriame žmogus savo darbo rezultatus gali matyti kaip prisidėjimą prie visuomenės gerovės vystymosi ar pagalbą pasaulio problemų sprendimui. Tai pastebime ir tarp mūsų kolegų, kuriuos pirmiau patraukia būtent galimybė savo kasdieniais veiksmais keisti pasaulį ir prisidėti prie mūsų misijos paversti naudotus daiktus pirmuoju vartotojo pasirinkimu visame pasaulyje“, – sako S. Žvirblytė.

 

Augantis dėmesys atsakingam vartojimui

 

Vis dėlto, pasak S. Žvirblytės, pokytis Lietuvoje po truputį vyksta – nors, remiantis tyrimo rezultatais, darbe prioritetas teikiamas kitiems dalykams, progresas matomas asmeninio gyvenimo pasirinkimuose.

 

„Žmonės vis dažniau priima tvaresnius sprendimus. Vartotojai, ypač jaunoji karta, vis labiau linksta ne išmesti, o pernaudoti ar įsigyti naudotus daiktus, ieško gamtai draugiškesnių kasdienio gyvenimo ir vartojimo sprendimų. Tai lemia didesnis dėmesys klimato ir biologinės įvairovės nykimo krizei bei jaunosios kartos pasirinkimai – jiems labiau rūpi, kad prekės ženklas, iš kurio perka, nesikirstų su jų vertybėmis. Ilgainiui šie nauji besiformuojantys įpročiai turėtų paskatinti ir profesinius pasirinkimus, vertybes, kuriomis remdamiesi renkamės darbdavį“, – svarsto S. Žvirblytė.

 

Specialistė priduria, kad tokias ateities tendencijas parodo ir nuoseklus įmonės augimas – platforma veikia jau 15 Europos ir pasaulio rinkų, kuriose subūrė daugiau nei 45 mln. narių bendruomenę. Neseniai bendrovė pritraukė naują rekordinę 250 mln. eurų investiciją, kuri padės pritraukti daugiau žmonių į žiedinę ekonomiką, taip pat toliau plėstis Europoje ir pasaulyje.

 

„Šiuo metu turime apie 1000 darbuotojų keturiose šalyse, aktyviai samdėme ir per pandemiją. Tačiau čia nesustojame – užsibrėžėme tikslą iki šių metų pabaigos įdarbinti dar kelis šimtus naujų žmonių, iš kurių didelę dalį – Lietuvoje. Galbūt daugiau galimybių dirbant tapti realios pagalbos aplinkos tausojimui dalimi taps tolesne paskata šalies biurų darbuotojams vertinti atsakingas verslų iniciatyvas kaip motyvuojantį veiksnį darbe“, – sako S. Žvirblytė.

 

Šaltinis: delfi.lt

 


Tyrimas parodė, kas labiausiai motyvuoja per 1000 eurų uždirbančius biuro darbuotojus

2021.09.02

 

Lietuvos biurų darbuotojai prasmingu darbu pirmiausiai laiko tokį, kuriame gali matyti savo veiklos rezultatus, o efektyviai dirbti labiausiai motyvuoja pinigai.

 

Tokias tendencijas parodė rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ šiemet atlikta Lietuvos biurų darbuotojų apklausa, rašoma panešime žiniasklaidai. Be to, nors iš verslo tikimasi vis daugiau iniciatyvų aplinkosauginių ir socialinių visuomenės problemų sprendimui, tik ketvirtadalis biurų darbuotojų sutiktų už mažesnį atlyginimą dirbti įmonėje, kuri prisideda prie pasaulio gerovės.

 

Tyrimą iniciavusios „Vinted“ tvarumo vadovė Sigita Žvirblytė sako, kad pasaulinės tendencijos rodo kitokias patirtis – darbuotojus verslo misija gerinti pasaulį skatina dirbti produktyviau, o tai paskatina ir augantis žiedinės ekonomikos verslo sektorius.

 

Socialinė atsakomybė – darbuotojų prioritetų gale

 

Didžiausios Europoje internetinės naudotų mados prekių prekybos platformos inicijuotu Lietuvos biurų darbuotojų tyrimu siekta išsiaiškinti darbuotojų nuomonę dėl nuotolinio darbo ir darbuotojų motyvacijos. Kartu su „Spinter tyrimai“ atliktoje reprezentatyvioje Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos biurų darbuotojų apklausoje dalyvavo daugiau nei 1000 eurų per mėnesį uždirbantys respondentai.

 

„Apklausa buvo siekiama išsiaiškinti, kokie yra pagrindiniai faktoriai, motyvuojantys biurų darbuotojus dirbti darbo vietoje, kas jiems darbe suteikia prasmę. Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvos biurų darbuotojus kol kas labiausiai motyvuoja pragmatiški, praktiški dalykai – nuo pinigų ir papildomo poilsio iki biure suteikiamų verčių, tokių, kaip nemokama kava ir užkandžiai. Tuo tarpu verslo pagalba sprendžiant globalias problemas ir socialiai atsakingas požiūris renkantis darbovietę kol kas lieka motyvuojančių faktorių paraštėse“, – sako tyrimus atlikusios įmonės vadovas Ignas Zokas.

 

Tyrimo duomenimis, didžiausiu motyvu darbe lietuviams vis dar išlieka finansinis paskatinimas. Labiausiai darbe motyvuojančiu faktoriumi 77 proc. biurų darbuotojų laiko didesnį mėnesinį atlyginimą, pusei apklaustųjų taip pat svarbūs finansiniai priedai už gerus darbo rezultatus. Tarp motyvuojančių priemonių taip pat atsiduria papildomos atostogų dienos ar lankstaus darbo galimybės, papildomas sveikatos draudimas ir kitos.

 

Paklausus, kokie dalykai labiausiai asocijuojasi su prasmingu darbu, net 72 proc. Lietuvos biurų darbuotojų nurodė galimybę aiškiai matyti savo veiklos rezultatus. Galėdami pasirinkti kelis atsakymo variantus, 7 iš 10 apklaustųjų taip pat nurodė, kad darbe jiems svarbu augti kaip profesionalui, o beveik pusei prasmingas darbas yra toks, už kurį atlyginama pinigais.

 

Tai, kad darbas atitiktų asmenines vertybes, buvo svarbu 38 proc. tyrimo dalyvių, o dar mažiau respondentų – 18 proc. – prasmingu darbu laiko tokį, kuris prisideda sprendžiant įvairias visuomenės problemas. Tyrimu taip pat buvo siekiama išsiaiškinti, kokį dėmesį biurų darbuotojai skiria organizacijos, kurioje dirba, socialiai atsakingai misijai ir tikslui. Paklausti, ar sutiktų dirbti už mažesnį atlyginimą, jei galėtų įsidarbinti įmonėje, kuri yra labiau orientuota į visuomenės socialinių, aplinkosauginių ir kitų problemų sprendimą, didelė dalis – 66 proc. – apklaustųjų nurodė neigiamą atsakymą. Nors net ketvirtadalis respondentų sutiktų dirbti už mažesnį atlyginimą, jei skirtumas neviršytų 10 proc., tik vienas iš 100 apklaustųjų sutiktų kilnią misiją turinčioje darbovietėje dirbti ir už penktadaliu mažesnį atlygį.

 

Pasaulinėse tendencijose – skirtumai

 

Anot S. Žvirblytės, Lietuvos biurų darbuotojų apklausoje atsispindintys rezultatai rodo, kad nors visuomenė išreiškia susidomėjimą socialiai atsakingomis verslo iniciatyvomis, jos dar netapo vienu iš pagrindinių prioritetų renkantis darbdavį. Vis dėlto, S. Žvirblytė sako, kad tarptautiniame lygmenyje šie duomenys kitokie – vis dažniau atsisukama ne tik į finansinį darbuotojų motyvavimą, bet ir skatinimą prisidėti prie pasaulio gerovės.

 

Užsienio duomenys rodo, kad viena iš penkių didžiausių pasaulio kompanijų savo strategijoje numatė tikslą tapti aplinkai neutraliomis įmonėmis – iki 2050 m. prisiartinti prie nulinės emisijos, o likusią dalį įsipareigoja kompensuoti kitais būdais. Be to, prieš kelerius metus „Harvard Business Review“ atliktas tyrimas parodė, kad verslų socialinės atsakomybės veiksmai, tokie, kaip tvarumo iniciatyvos, korporatyviniai paramos fondai, darbuotojų savanorystės programos ar aukojimas labdarai, gali būti svarbus įrankis darbuotojų pritraukimui ir motyvacijai. Pastebima ir kita tendencija – ne tik noras rinktis prasmingą veiklą vykdantį darbdavį, bet ir sąmoningas pasirinkimas nedirbti kompanijose, vykdančiose netvarią veiklą. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus Prancūzijoje net 20 tūkst. studentų iš 5 universitetų pasirašė manifestą, kad nedirbs smarkiai aplinką teršiančiose įmonėse.

 

„Pasaulinės tendencijos ir atlikti tyrimai rodo, kad įvairios verslo pastangos prisidėti prie pasaulio gerinimo ar tvarumo temų, taip pat darbuotojų skatinimas nefinansinėmis priemonėmis, o įtraukimu į globaliai visuomenei naudingas iniciatyvas, padidina darbuotojų produktyvumą, lojalumą ir net sumažina prašomo atlyginimo dydžio kartelę. Tad prasmingas darbas jau nebėra vien tas, kuris atneša finansinę gerovę, bet ir tas, kuriame žmogus savo darbo rezultatus gali matyti kaip prisidėjimą prie visuomenės gerovės vystymosi ar pagalbą pasaulio problemų sprendimui. Tai pastebime ir tarp mūsų kolegų, kuriuos pirmiau patraukia būtent galimybė savo kasdieniais veiksmais keisti pasaulį ir prisidėti prie mūsų misijos paversti naudotus daiktus pirmuoju vartotojo pasirinkimu visame pasaulyje“, – sako S. Žvirblytė.

 

Augantis dėmesys atsakingam vartojimui

 

Vis dėlto, pasak S. Žvirblytės, pokytis Lietuvoje po truputį vyksta – nors, remiantis tyrimo rezultatais, darbe prioritetas teikiamas kitiems dalykams, progresas matomas asmeninio gyvenimo pasirinkimuose.

 

„Žmonės vis dažniau priima tvaresnius sprendimus. Vartotojai, ypač jaunoji karta, vis labiau linksta ne išmesti, o pernaudoti ar įsigyti naudotus daiktus, ieško gamtai draugiškesnių kasdienio gyvenimo ir vartojimo sprendimų. Tai lemia didesnis dėmesys klimato ir biologinės įvairovės nykimo krizei bei jaunosios kartos pasirinkimai – jiems labiau rūpi, kad prekės ženklas, iš kurio perka, nesikirstų su jų vertybėmis. Ilgainiui šie nauji besiformuojantys įpročiai turėtų paskatinti ir profesinius pasirinkimus, vertybes, kuriomis remdamiesi renkamės darbdavį“, – svarsto S. Žvirblytė.

 

Specialistė priduria, kad tokias ateities tendencijas parodo ir nuoseklus įmonės augimas – platforma veikia jau 15 Europos ir pasaulio rinkų, kuriose subūrė daugiau nei 45 mln. narių bendruomenę. Neseniai bendrovė pritraukė naują rekordinę 250 mln. eurų investiciją, kuri padės pritraukti daugiau žmonių į žiedinę ekonomiką, taip pat toliau plėstis Europoje ir pasaulyje.

 

„Šiuo metu turime apie 1000 darbuotojų keturiose šalyse, aktyviai samdėme ir per pandemiją. Tačiau čia nesustojame – užsibrėžėme tikslą iki šių metų pabaigos įdarbinti dar kelis šimtus naujų žmonių, iš kurių didelę dalį – Lietuvoje. Galbūt daugiau galimybių dirbant tapti realios pagalbos aplinkos tausojimui dalimi taps tolesne paskata šalies biurų darbuotojams vertinti atsakingas verslų iniciatyvas kaip motyvuojantį veiksnį darbe“, – sako S. Žvirblytė.

 

Šaltinis: delfi.lt

 


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU