Pandemija apkarpė trečdalio gyventojų pajamas: dalis neteko daugiau nei 150 eurų

2021.01.05

 

Ekonomistų teigimu, nepaisant krizinių metų, atlyginimai 2020 metais sparčiai didėjo tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje. Tačiau tai pajuto tik kas dešimtas gyventojas. Pandemija niekaip nepaveikė daugiau nei pusės gyventojų pajamų, o trečdaliui jos sumažėjo. Tokias tendencijas atskleidžia „Spinter tyrimai“ gyventojų apklausa. Be kita ko, ekspertai prognozuoja, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis šalyje augs 4–5 proc.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 m. lapkričio 18-29 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo 1005 gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

 

Apklausos duomenimis, pandemija nepaveikė daugiau nei pusės (54 proc.) gyventojų pajamų. Trečdaliui (32 proc.) jos sumažėjo, o kas dešimtam (10 proc.) gyventojui didėjo. Pajamos dažniau sumažėjo mažesnių pajamų, žemesnio išsimokslinimo atstovams, rajonų centrų gyventojams.

 

Iš nurodžiusių sumažėjusias pajamas beveik pusė (47 proc.) respondentų sako, kad dėl pandemijos jų piniginės patuštėjo daugiau nei 150 Eur. 15 proc. apklaustųjų jos sumažėjo 50–100 Eur, beveik tiek pat – 16 proc. – nurodė, kad jų pajamos sumažėjo 101–150 Eur. Kas dešimtam (10 proc.) jos sumažėjo iki 50 Eur.

 

Didžiausią pajamų sumažėjimą (150 Eur ir daugiau) dažniau nurodė vyrai, vyresnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo atstovai.

 

Iš nurodžiusiųjų, kad šiemet jų pajamos padidėjo, beveik pusė (48 proc.) gyventojų sako, kad šiemet jie uždirba daugiau nei 150 Eur per mėn. nei pernai. Kas ketvirto (25 proc.) gyventojo pajamos didėjo 101–150 Eur, o 16 proc. – 50–100 Eur.

 

Apklausa parodė, kad didžiausią padidėjimą (150 Eur ir daugiau) dažniau įvardijo aukštąjį išsimokslinimą turintys, didžiausių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai.

 

 

„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad 2020 metų atlyginimų dinamika, ypač privačiame sektoriuje, – tarsi linksmieji kalneliai: per antrąjį ketvirtį fiksuotas 1,3 proc. nuosmukis, tačiau trečiąjį ketvirtį, ekonomikai atsigavus, algos privačiame sektoriuje šoktelėjo 5,3 proc. Per metus atlyginimai prieš mokesčius vidutiniškai šalyje augo dešimtadaliu, viešajame sektoriuje – net 12,7 proc., privačiame – 9,5 proc.

 

„Valstybės šios pandemijos akivaizdoje taiko fiskalinio skatinimo priemones ir didina išlaidas, taip pat ir kelia atlyginimus viešajame sektoriuje. Lietuva – ne išimtis, Vyriausybė vykdė suplanuotus atlyginimų kėlimus ir dar papildomai algos buvo didinamos pandemijos smaigalyje atsidūrusiuose sektoriuose. 2020 metų trečiąjį ketvirtį algos „popieriuje“ viešajame sektoriuje buvo net 12,7 proc. didesnės, nei atitinkamą laikotarpį prieš metus.

 

Dėl susiklosčiusios situacijos ir kylančių išbandymų, jis ypač sparčiai augo sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojams. Jiems vidutiniškai per metus darbo užmokestis padidėjo net 20,5 proc. Sparčiau už šalies vidurkį kilo atlyginimai ir valstybės tarnautojams, specialistams krašto apsaugos ir privalomojo socialinio draudimo srityse. Švietimo sektoriaus darbuotojams atlyginimai išaugo tiek, kiek vidutiniškai šalyje – 10,4 proc.“, – komentuoja ekonomistė.

 

Tuo metu privačiame sektoriuje atlyginimų augimo vidurkis buvo žemesnis – 9,3 proc., tačiau pašnekovė pažymi, kad toks augimas taip pat yra itin spartus. Jį esą palaikė keletas veiksnių.

 

„Nuo 2020 metų pradžios reikšmingai pakeltas minimalus mėnesinis atlyginimas, atlygio sistemos pokyčiai transporto sektoriuje, dėl kurių šioje veikloje statistikoje algos kilo dviženkliais tempais.

 

Be to, vidutinį atlyginimą didino ir tai, kad pandemijos akivaizdoje darbuotojų skaičių priverstos mažinti įmonės stengiasi išsaugoti kvalifikuotus specialistus ir mažina žemesnės kvalifikacijos ir nekvalifikuotų darbininkų skaičių. Karantino aplinkybėmis sumenko iš trečiųjų šalių atvykstančių darbuotojų skaičius, o norint prisivilioti darbams vietinius, įmonėms teko siūlyti patrauklesnius atlyginimus“, – vardija pašnekovė.

 

Kieno pinigines pandemija palietė labiausiai

 

Ekonomistas Ž. Mauricas įvardija, kad 2020 metais labiausiai mažėjo prastovose buvusių ar esančių, individualia veikla besiverčiančių ir netekusių darbo gyventojų pajamos. Jis pažymi, kad pensininkų ar viešojo sektoriaus darbuotojų pajamos neturėjo mažėti.

 

Nepaisant to, kad atlyginimų vidurkiai didėjo, apklausos rezultatai jos nestebina. I. Genytė-Pikčienė pažymi, kad pandemija neigiamai paveikė gyventojų, kuriems teko karantino metu būti prastovose, pajamas, nes prastovų metu jos krito. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, tokių asmenų iki gruodžio 17 d. buvo daugiau kaip 214 tūkst., arba beveik 16 proc. visų užimtųjų. Karantino laikotarpiu esą krito ir paveiktose veiklose savarankiškai dirbančių asmenų pajamos, kurias keitė visiems vienodos mėnesinės išmokos.

 

„Be viso to, tenka apgailestauti, bet Lietuvai nepavyko suvaldyti ir nedarbo augimo taip gerai kaip kitoms ES narėms. Dėl pandemijos praradusiems darbą asmenims pajamos taip pat krito“, – priduria ekonomistė.

 

Pašnekovė pažymi, kad Eurostat sezoniškai išlygintais duomenimis, nedarbo šuolis Lietuvoje buvo didžiausias tarp Europos Sąjungos (ES) narių, ir spalį, palyginti su sausiu, siekė 4,3 proc. punkto. Pats Lietuvos nedarbo lygis spalį siekė 10,4 proc. ir taip pat buvo vienas aukščiausių ES – Lietuva užėmė ketvirtą vietą, mus lenkė tik Kipras, Graikija ir Ispanija.

 

„Eurostat skelbia apklausų duomenimis įvertintą nedarbo lygį, kuris gerokai skiriasi nuo Užimtumo tarnybos sekamo registruoto nedarbo. Pastarąjį rodiklį, be objektyvių veiksnių, didino ir užimtumui nepalanki vasarą mokėtų valdžios išmokų politika, paskatinusi registruotis bedarbiais visus suinteresuotuosius dalijamais pinigais. Tad Eurostat darbo jėgos apklausų duomenimis įvertintas nedarbo lygis šiomis aplinkybėmis taikliau nusako tikrąją darbo rinkos situaciją“, – dėmesį atkreipia I. Genytė-Pikčienė.

 

Sugriežtintas karantinas gali atsiliepti gyventojų pajamoms

 

Ekonomistės teigimu, sugriežtintos karantino sąlygos taip pat atsilieps ir gyventojų pajamoms.

 

„Karantinas įšaldo dalį sektorių ir juose veikiančių įmonių, tad priklausomai nuo sukauptų finansinių pagalvių, galimybių ir gebėjimų prisitaikyti ir dirbti per nuotolį, ar valstybės pagalbos priemonių operatyvumo ir taiklumo, jose spręsis, ar pavyks išsaugoti darbo vietas, ar nereiks mažinti atlyginimų, kad verslai išliktų.

 

Kitus į vidaus rinką orientuotus ūkio segmentus karantinas taip pat veikia, nes sumažėjo gyventojų mobilumas, vartojimo apetitas, tad ir verslo rezultatai bus kuklesni, o tokiomis neapibrėžtumo aplinkybėmis įmonės atsargiau vertina perspektyvas ir galimybes motyvuoti darbuotojus“, – dėsto „INVL“ vyriausioji ekonomistė.

 

Prognozuoja 4–5 proc. atlyginimų augimą 2021 metais

 

Pašnekovės teigimu, šiais metais atlyginimų augimui pamatą kloja valdžios sprendimai biudžete: numatytas mėnesinės minimalios algos didinimas, didinamas pareiginės algos bazinis dydis, kuris paveiks atlyginimus valstybės tarnautojams, pareigūnams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams, papildomai didės algos sveikatos apsaugos darbuotojams.

 

Tuo metu privačiame sektoriuje, anot jos, tai bus atsigavimo metai ir atlyginimų augimo tempas bus vangesnis, atsigaus tik antroje metų pusėje. I. Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad darbo užmokestis šiais metais vidutiniškai augs 4 proc.

 

Tuo metu ekonomistas Ž. Mauricas mano, kad šiemet darbo užmokesčio augimas bus pakankamai nemažas, nors ir ne toks didelis kaip 2020 metais. Jis prognozuoja, kad 2021 m. darbo užmokestis šalyje vidutiniškai gali augti daugiau nei 5 proc.

 

„Kai tik ekonomika grįš į savo vėžes, o tai nutiks tikriausiai prieš vasarą, labai pajausime darbuotojų trūkumą. Be to, pakankamai žymiai didinama minimali alga, vien tai duos nemažą poveikį augimui – 2 proc. p. Nemanau, kad didžiausios įmonės mažins atlyginimus. Todėl sakyčiau, kad 5 proc. augimas yra pakankamai realus“, – pažymi jis.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 metų lapkričio 18-29 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

Tyrimo metu buvo apklausta 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

 

Šaltinis: Delfi.lt


Pandemija apkarpė trečdalio gyventojų pajamas: dalis neteko daugiau nei 150 eurų

2021.01.05

 

Ekonomistų teigimu, nepaisant krizinių metų, atlyginimai 2020 metais sparčiai didėjo tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje. Tačiau tai pajuto tik kas dešimtas gyventojas. Pandemija niekaip nepaveikė daugiau nei pusės gyventojų pajamų, o trečdaliui jos sumažėjo. Tokias tendencijas atskleidžia „Spinter tyrimai“ gyventojų apklausa. Be kita ko, ekspertai prognozuoja, kad šiemet vidutinis darbo užmokestis šalyje augs 4–5 proc.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 m. lapkričio 18-29 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo 1005 gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

 

Apklausos duomenimis, pandemija nepaveikė daugiau nei pusės (54 proc.) gyventojų pajamų. Trečdaliui (32 proc.) jos sumažėjo, o kas dešimtam (10 proc.) gyventojui didėjo. Pajamos dažniau sumažėjo mažesnių pajamų, žemesnio išsimokslinimo atstovams, rajonų centrų gyventojams.

 

Iš nurodžiusių sumažėjusias pajamas beveik pusė (47 proc.) respondentų sako, kad dėl pandemijos jų piniginės patuštėjo daugiau nei 150 Eur. 15 proc. apklaustųjų jos sumažėjo 50–100 Eur, beveik tiek pat – 16 proc. – nurodė, kad jų pajamos sumažėjo 101–150 Eur. Kas dešimtam (10 proc.) jos sumažėjo iki 50 Eur.

 

Didžiausią pajamų sumažėjimą (150 Eur ir daugiau) dažniau nurodė vyrai, vyresnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo atstovai.

 

Iš nurodžiusiųjų, kad šiemet jų pajamos padidėjo, beveik pusė (48 proc.) gyventojų sako, kad šiemet jie uždirba daugiau nei 150 Eur per mėn. nei pernai. Kas ketvirto (25 proc.) gyventojo pajamos didėjo 101–150 Eur, o 16 proc. – 50–100 Eur.

 

Apklausa parodė, kad didžiausią padidėjimą (150 Eur ir daugiau) dažniau įvardijo aukštąjį išsimokslinimą turintys, didžiausių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai.

 

 

„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad 2020 metų atlyginimų dinamika, ypač privačiame sektoriuje, – tarsi linksmieji kalneliai: per antrąjį ketvirtį fiksuotas 1,3 proc. nuosmukis, tačiau trečiąjį ketvirtį, ekonomikai atsigavus, algos privačiame sektoriuje šoktelėjo 5,3 proc. Per metus atlyginimai prieš mokesčius vidutiniškai šalyje augo dešimtadaliu, viešajame sektoriuje – net 12,7 proc., privačiame – 9,5 proc.

 

„Valstybės šios pandemijos akivaizdoje taiko fiskalinio skatinimo priemones ir didina išlaidas, taip pat ir kelia atlyginimus viešajame sektoriuje. Lietuva – ne išimtis, Vyriausybė vykdė suplanuotus atlyginimų kėlimus ir dar papildomai algos buvo didinamos pandemijos smaigalyje atsidūrusiuose sektoriuose. 2020 metų trečiąjį ketvirtį algos „popieriuje“ viešajame sektoriuje buvo net 12,7 proc. didesnės, nei atitinkamą laikotarpį prieš metus.

 

Dėl susiklosčiusios situacijos ir kylančių išbandymų, jis ypač sparčiai augo sveikatos apsaugos sektoriaus darbuotojams. Jiems vidutiniškai per metus darbo užmokestis padidėjo net 20,5 proc. Sparčiau už šalies vidurkį kilo atlyginimai ir valstybės tarnautojams, specialistams krašto apsaugos ir privalomojo socialinio draudimo srityse. Švietimo sektoriaus darbuotojams atlyginimai išaugo tiek, kiek vidutiniškai šalyje – 10,4 proc.“, – komentuoja ekonomistė.

 

Tuo metu privačiame sektoriuje atlyginimų augimo vidurkis buvo žemesnis – 9,3 proc., tačiau pašnekovė pažymi, kad toks augimas taip pat yra itin spartus. Jį esą palaikė keletas veiksnių.

 

„Nuo 2020 metų pradžios reikšmingai pakeltas minimalus mėnesinis atlyginimas, atlygio sistemos pokyčiai transporto sektoriuje, dėl kurių šioje veikloje statistikoje algos kilo dviženkliais tempais.

 

Be to, vidutinį atlyginimą didino ir tai, kad pandemijos akivaizdoje darbuotojų skaičių priverstos mažinti įmonės stengiasi išsaugoti kvalifikuotus specialistus ir mažina žemesnės kvalifikacijos ir nekvalifikuotų darbininkų skaičių. Karantino aplinkybėmis sumenko iš trečiųjų šalių atvykstančių darbuotojų skaičius, o norint prisivilioti darbams vietinius, įmonėms teko siūlyti patrauklesnius atlyginimus“, – vardija pašnekovė.

 

Kieno pinigines pandemija palietė labiausiai

 

Ekonomistas Ž. Mauricas įvardija, kad 2020 metais labiausiai mažėjo prastovose buvusių ar esančių, individualia veikla besiverčiančių ir netekusių darbo gyventojų pajamos. Jis pažymi, kad pensininkų ar viešojo sektoriaus darbuotojų pajamos neturėjo mažėti.

 

Nepaisant to, kad atlyginimų vidurkiai didėjo, apklausos rezultatai jos nestebina. I. Genytė-Pikčienė pažymi, kad pandemija neigiamai paveikė gyventojų, kuriems teko karantino metu būti prastovose, pajamas, nes prastovų metu jos krito. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, tokių asmenų iki gruodžio 17 d. buvo daugiau kaip 214 tūkst., arba beveik 16 proc. visų užimtųjų. Karantino laikotarpiu esą krito ir paveiktose veiklose savarankiškai dirbančių asmenų pajamos, kurias keitė visiems vienodos mėnesinės išmokos.

 

„Be viso to, tenka apgailestauti, bet Lietuvai nepavyko suvaldyti ir nedarbo augimo taip gerai kaip kitoms ES narėms. Dėl pandemijos praradusiems darbą asmenims pajamos taip pat krito“, – priduria ekonomistė.

 

Pašnekovė pažymi, kad Eurostat sezoniškai išlygintais duomenimis, nedarbo šuolis Lietuvoje buvo didžiausias tarp Europos Sąjungos (ES) narių, ir spalį, palyginti su sausiu, siekė 4,3 proc. punkto. Pats Lietuvos nedarbo lygis spalį siekė 10,4 proc. ir taip pat buvo vienas aukščiausių ES – Lietuva užėmė ketvirtą vietą, mus lenkė tik Kipras, Graikija ir Ispanija.

 

„Eurostat skelbia apklausų duomenimis įvertintą nedarbo lygį, kuris gerokai skiriasi nuo Užimtumo tarnybos sekamo registruoto nedarbo. Pastarąjį rodiklį, be objektyvių veiksnių, didino ir užimtumui nepalanki vasarą mokėtų valdžios išmokų politika, paskatinusi registruotis bedarbiais visus suinteresuotuosius dalijamais pinigais. Tad Eurostat darbo jėgos apklausų duomenimis įvertintas nedarbo lygis šiomis aplinkybėmis taikliau nusako tikrąją darbo rinkos situaciją“, – dėmesį atkreipia I. Genytė-Pikčienė.

 

Sugriežtintas karantinas gali atsiliepti gyventojų pajamoms

 

Ekonomistės teigimu, sugriežtintos karantino sąlygos taip pat atsilieps ir gyventojų pajamoms.

 

„Karantinas įšaldo dalį sektorių ir juose veikiančių įmonių, tad priklausomai nuo sukauptų finansinių pagalvių, galimybių ir gebėjimų prisitaikyti ir dirbti per nuotolį, ar valstybės pagalbos priemonių operatyvumo ir taiklumo, jose spręsis, ar pavyks išsaugoti darbo vietas, ar nereiks mažinti atlyginimų, kad verslai išliktų.

 

Kitus į vidaus rinką orientuotus ūkio segmentus karantinas taip pat veikia, nes sumažėjo gyventojų mobilumas, vartojimo apetitas, tad ir verslo rezultatai bus kuklesni, o tokiomis neapibrėžtumo aplinkybėmis įmonės atsargiau vertina perspektyvas ir galimybes motyvuoti darbuotojus“, – dėsto „INVL“ vyriausioji ekonomistė.

 

Prognozuoja 4–5 proc. atlyginimų augimą 2021 metais

 

Pašnekovės teigimu, šiais metais atlyginimų augimui pamatą kloja valdžios sprendimai biudžete: numatytas mėnesinės minimalios algos didinimas, didinamas pareiginės algos bazinis dydis, kuris paveiks atlyginimus valstybės tarnautojams, pareigūnams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams, papildomai didės algos sveikatos apsaugos darbuotojams.

 

Tuo metu privačiame sektoriuje, anot jos, tai bus atsigavimo metai ir atlyginimų augimo tempas bus vangesnis, atsigaus tik antroje metų pusėje. I. Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad darbo užmokestis šiais metais vidutiniškai augs 4 proc.

 

Tuo metu ekonomistas Ž. Mauricas mano, kad šiemet darbo užmokesčio augimas bus pakankamai nemažas, nors ir ne toks didelis kaip 2020 metais. Jis prognozuoja, kad 2021 m. darbo užmokestis šalyje vidutiniškai gali augti daugiau nei 5 proc.

 

„Kai tik ekonomika grįš į savo vėžes, o tai nutiks tikriausiai prieš vasarą, labai pajausime darbuotojų trūkumą. Be to, pakankamai žymiai didinama minimali alga, vien tai duos nemažą poveikį augimui – 2 proc. p. Nemanau, kad didžiausios įmonės mažins atlyginimus. Todėl sakyčiau, kad 5 proc. augimas yra pakankamai realus“, – pažymi jis.

 

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 metų lapkričio 18-29 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali, t. y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

Tyrimo metu buvo apklausta 1005 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1 proc.

 

Šaltinis: Delfi.lt


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU