Populiariausios motyvavimo priemonės nėra tai, ko labiausiai norėtų darbuotojai: įvardijo populiariausių trejetuką

2020.12.29

 

Lietuvoje maždaug kas trečias darbuotojas turi galimybę dirbti laisvu darbo grafiku ir taip pat kas trečias norėtų, kad darbdavys suteiktų papildomų laisvadienių. Žmogiškųjų išteklių specialistai perspėja, kad tai gali būti spąstai: pervargę komandos nariai nori daugiau poilsio.

Darbuotojų išvardintų turimų motyvavimo priemonių pirmajame trejetuke rikiuojasi lankstus darbo grafikas (30 proc.), sveikatos draudimas (30 proc.) ir mokymai (23 proc.), rodo „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos rezultatai. Ją inicijavusios draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Eglė Radeckienė pastebi, kad iš trokštamų naudų žmonės sudarė kiek kitokį trejetuką: jie labiausiai pageidautų papildomų laisvadienių (34 proc.), sveikatos draudimo (31 proc.) bei lankstaus darbo grafiko (27 proc.), rašoma pranešime spaudai.

 

Lankstus grafikas: saldainis, virstantis lazda

 

Lankstaus darbo privalumai ir trūkumai ypač išryškėjo COVID-19 pandemijos metu. Staigus perėjimas prie nuotolinio darbo ir jo įsileidimas į asmeninę erdvę neretai ištrina ribas tarp profesinio gyvenimo ir laisvalaikio. Darbuotojai dirba ilgiau, labiau pavargsta, greičiau perdega ir galiausiai tai tampa problema organizacijai.

„Lanksčios darbo valandos savaime nėra blogas ar neteisingas darbo formatas. Tačiau jeigu, dėl įvairių asmeninių aplinkybių, žmonėms tenka dirbti ne fokusuotai, o padrikai, darbo rezultatai nukenčia. Jei vėliau bandoma pasivyti darbus asmeninio laiko ir poilsio sąskaita, gali nukentėti sveikata bei vidinė savijauta. Taigi nustatytos darbo valandos ir atskira fizinė darbo vieta brėžia aiškias ribas, kada žmogus dirba ir kada ilsisi,“ – konstatuoja specialistė.

Lanksčių darbo valandų pageidauja nemažai darbuotojų ir tai nestebina. Net 31 proc. jų per apklausą pripažino, kad motyvacinėmis priemonėmis darbdaviai jų išvis nelepina.

 

Sveikatos draudimas ir turimas, ir jo norima

 

Aktualumo nepraranda sveikatos draudimas. Darbdavio pasiryžimą finansiškai prisidėti prie sveikatos išlaidų padengimo darbuotojai vertina, o jei tokios galimybės dar neturi – norėtų turėti.

„Skirtingai nei pirmojo karantino metu, šiandien sveikatos paslaugų tiekėjai yra stipriau pasiruošę ir siūlo įvairesnius pasirinkimus: veikia ir nuotolinės, ir gyvos sveikatos priežiūros paslaugos; sporto klubai bei studijos leidžia nuomotis dalį įrangos ar kviečia sportuoti nuotoliniu būdu. Žmonėms reikia įvairių medikamentų, vitaminų ar maisto papildų. Visuotinė pandeminė situacija nemažina ir psichinės sveikatos specialistų poreikio. Todėl papildomas sveikatos draudimas išlieka bene aktualiausia darbdavio siūloma nauda “, – teigia E. Radeckienė.

Ji prognozuoja, kad pandemijos kontekstas sveikatos draudimo poreikį laikui bėgant gali dar labiau padidinti.

 

Darbdavių pervertinami, darbuotojų neįvertinami mokymai

 

Studijos ir kompetencijų gilinimas visą gyvenimą Lietuvoje dar nėra tapę įpročiu. Beveik kas ketvirtam dirbančiajam mokymai Lietuvoje yra užtikrinami kaip viena populiariausių motyvacinių priemonių, tačiau darbuotojų norų sąraše jie tik penkti (22 proc.), kartu su įmonės automobiliu (26 proc.) likę už pirmojo trejetuko ribų.

„Egzistuoja labai įvairūs mokymosi būdai bei priemonės. Gali būti, kad kartais tiesiog trūksta susikalbėjimo ir skiriasi požiūris į tai, ko ir kada turi būti mokomasi. Mokymai gali būti skirti tiek profesinių, tiek ir asmeninių įgūdžių lavinimui, todėl galbūt ne visuomet sutampa lūkesčiai. Bet šis niuansas lengvai išsprendžiamas tariantis bei įsiklausant į žmogaus poreikius“, – sako E. Radeckienė.

Ji pataria planuojant motyvacines priemones įtraukti ir kuo platesnį ratą kolektyvo. Išsiaiškinti, kokie yra lūkesčiai, įvertinti galimybes ir surasti variantą, kuris skatintų įsitraukti kuo daugiau komandos narių.

Šaltinis: Delfi.lt


Populiariausios motyvavimo priemonės nėra tai, ko labiausiai norėtų darbuotojai: įvardijo populiariausių trejetuką

2020.12.29

 

Lietuvoje maždaug kas trečias darbuotojas turi galimybę dirbti laisvu darbo grafiku ir taip pat kas trečias norėtų, kad darbdavys suteiktų papildomų laisvadienių. Žmogiškųjų išteklių specialistai perspėja, kad tai gali būti spąstai: pervargę komandos nariai nori daugiau poilsio.

Darbuotojų išvardintų turimų motyvavimo priemonių pirmajame trejetuke rikiuojasi lankstus darbo grafikas (30 proc.), sveikatos draudimas (30 proc.) ir mokymai (23 proc.), rodo „Spinter tyrimų“ atliktos apklausos rezultatai. Ją inicijavusios draudimo bendrovės BTA Žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus vadovė Eglė Radeckienė pastebi, kad iš trokštamų naudų žmonės sudarė kiek kitokį trejetuką: jie labiausiai pageidautų papildomų laisvadienių (34 proc.), sveikatos draudimo (31 proc.) bei lankstaus darbo grafiko (27 proc.), rašoma pranešime spaudai.

 

Lankstus grafikas: saldainis, virstantis lazda

 

Lankstaus darbo privalumai ir trūkumai ypač išryškėjo COVID-19 pandemijos metu. Staigus perėjimas prie nuotolinio darbo ir jo įsileidimas į asmeninę erdvę neretai ištrina ribas tarp profesinio gyvenimo ir laisvalaikio. Darbuotojai dirba ilgiau, labiau pavargsta, greičiau perdega ir galiausiai tai tampa problema organizacijai.

„Lanksčios darbo valandos savaime nėra blogas ar neteisingas darbo formatas. Tačiau jeigu, dėl įvairių asmeninių aplinkybių, žmonėms tenka dirbti ne fokusuotai, o padrikai, darbo rezultatai nukenčia. Jei vėliau bandoma pasivyti darbus asmeninio laiko ir poilsio sąskaita, gali nukentėti sveikata bei vidinė savijauta. Taigi nustatytos darbo valandos ir atskira fizinė darbo vieta brėžia aiškias ribas, kada žmogus dirba ir kada ilsisi,“ – konstatuoja specialistė.

Lanksčių darbo valandų pageidauja nemažai darbuotojų ir tai nestebina. Net 31 proc. jų per apklausą pripažino, kad motyvacinėmis priemonėmis darbdaviai jų išvis nelepina.

 

Sveikatos draudimas ir turimas, ir jo norima

 

Aktualumo nepraranda sveikatos draudimas. Darbdavio pasiryžimą finansiškai prisidėti prie sveikatos išlaidų padengimo darbuotojai vertina, o jei tokios galimybės dar neturi – norėtų turėti.

„Skirtingai nei pirmojo karantino metu, šiandien sveikatos paslaugų tiekėjai yra stipriau pasiruošę ir siūlo įvairesnius pasirinkimus: veikia ir nuotolinės, ir gyvos sveikatos priežiūros paslaugos; sporto klubai bei studijos leidžia nuomotis dalį įrangos ar kviečia sportuoti nuotoliniu būdu. Žmonėms reikia įvairių medikamentų, vitaminų ar maisto papildų. Visuotinė pandeminė situacija nemažina ir psichinės sveikatos specialistų poreikio. Todėl papildomas sveikatos draudimas išlieka bene aktualiausia darbdavio siūloma nauda “, – teigia E. Radeckienė.

Ji prognozuoja, kad pandemijos kontekstas sveikatos draudimo poreikį laikui bėgant gali dar labiau padidinti.

 

Darbdavių pervertinami, darbuotojų neįvertinami mokymai

 

Studijos ir kompetencijų gilinimas visą gyvenimą Lietuvoje dar nėra tapę įpročiu. Beveik kas ketvirtam dirbančiajam mokymai Lietuvoje yra užtikrinami kaip viena populiariausių motyvacinių priemonių, tačiau darbuotojų norų sąraše jie tik penkti (22 proc.), kartu su įmonės automobiliu (26 proc.) likę už pirmojo trejetuko ribų.

„Egzistuoja labai įvairūs mokymosi būdai bei priemonės. Gali būti, kad kartais tiesiog trūksta susikalbėjimo ir skiriasi požiūris į tai, ko ir kada turi būti mokomasi. Mokymai gali būti skirti tiek profesinių, tiek ir asmeninių įgūdžių lavinimui, todėl galbūt ne visuomet sutampa lūkesčiai. Bet šis niuansas lengvai išsprendžiamas tariantis bei įsiklausant į žmogaus poreikius“, – sako E. Radeckienė.

Ji pataria planuojant motyvacines priemones įtraukti ir kuo platesnį ratą kolektyvo. Išsiaiškinti, kokie yra lūkesčiai, įvertinti galimybes ir surasti variantą, kuris skatintų įsitraukti kuo daugiau komandos narių.

Šaltinis: Delfi.lt


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU