Tyrimas: prasidėjus pandemijai pusė Lietuvos įmonių sukosi be papildomos bankų pagalbos

2020.12.10

 

Skausmingas išbandymas koronaviruso pandemija verslui pavasarį buvo netikėtas, tačiau jos pradžią net pusė Lietuvos smulkių ir vidutinio dydžio įmonių išgyveno be papildomos savo banko pagalbos. 56 proc. bendrovių tvirtina, kad jų finansų įstaigos pagalbos nesiūlė, bet jos ir nereikėjo, rodo smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) vadovų apklausa, teigiama Medicinos banko pranešime.

„Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, finansų įstaigos aktyviai savo pagalbą siūlė 9 proc. SVV, tačiau ir šiuo atveju įmonės jos poreikio nejautė. Apklausą inicijavusio Medicinos banko atstovai sako, jog tai rodo, kad beveik dviejų trečdalių (65 proc.) įmonių turėti finansiniai resursai buvo pakankami pirmai smūgio bangai atlaikyti.

„Pandemija pasaulį užklupo ekonomikos ciklo pakilime, todėl pavyko išvengti paties blogiausio scenarijaus. Gerai tvarkomi finansai suteikė įmonėms pasitikėjimo savo jėgomis, didelei daliai neprireikė papildomos paspirties iš šalies. Vis dėlto, čia svarbus aspektas yra tai, kad antrasis karantinas prasidėjo dar nespėjus atsigauti ir „atidirbti“ pirmojo, todėl nenustebintų, kad pagalbos finansų įstaigų klientams šįkart prireiktų labiau ir didesnės“, – sako Medicinos banko komercijos departamento direktorius Julius Ivaška.

 

Fizinių paslaugų teikėjai – tvirčiausi

 

COVID-19 pandemija atskleidė didelį fizines paslaugas teikiančių įmonių potencialą. Net 73 proc. jų nereikėjo banko pagalbos nei tuo atveju, kai ji buvo siūlyta, nei tuo atveju, jei būtų reikėję jos prašyti.

„Fizinėms paslaugoms būtų galima priskirti kurjerių, krovos, statybos darbus. Daugumos fizinių darbų dėl jų pobūdžio nebuvo įmanoma perkelti į virtualią erdvę, todėl taikant būtinas saugumo priemones jie ir toliau buvo atliekami įprastai. Galima sakyti, kad pandemija nelabai juos ir palietė. Tuo tarpu tokios veiklos, kaip kurjeriai, dėl išaugusių pirkimų internetu, per pandemiją kaip tik tapo ypač paklausūs ir puikiai išnaudojo augimo potencialą“, – pastebi J. Ivaška.

Labai nedaug atsiliko ir gamybos bei intelektualinių paslaugų sektoriai, kuriuose po 69 proc. įmonių nepasigedo bankų pagalbos. Kas antra, arba 50 proc. prekybos įmonių taip pat tvirtino, kad išsivertė savo jėgomis.

Iš viso kas šešta (16 proc.) Lietuvos SVV įmonė pasinaudojo galimybe dėl bendradarbiavimo su finansų įstaigomis susitarti iš naujo. 11 proc. jų pavyko palengvinti dalį sutarties sąlygų, 5 proc. – atidėti paskolos mokėjimą.

 

Susikalbėjimo gali prireikti dar labiau

 

Bene labiausiai nustebino dešimtadalio įmonių išsakyta nuomonė, jog prasidėjus pandemijai jų bankai ar kitos finansų įstaigos nebuvo geranoriškos. 5 proc. tvirtina, kad finansų įstaiga sąlygas siekė pabloginti, o dar 5 proc. – net ir pablogino. Tačiau, nežinant konkrečių aplinkybių yra sunku pasakyti, kas lėmė tokią situaciją, bet ji leidžia atkreipti dėmesį, ko galima tikėtis dėl rudenį įsigaliojusio antro karantino.

„Yra ir džiuginančių, ir vis dar liūdinančių aplinkybių. Pavasarį net du mėnesius didelė dalis verslo dirbti negalėjo, o kai veiklą galėjo atnaujinti – netrūko ir ribojimų, ir vartotojų atsargumo. Todėl, su kai kuriomis išimtimis, finansinė verslo situacija šiuo metu nėra geresnė. Iš kitos pusės, ir įmonės, ir vartotojai prisitaikė prie ribojimų, taisyklių, pirmąjį šoką išgyveno ir priprato prie naujos realybės, todėl savo gyvenimą planuoja ir pinigus leidžia drąsiau“, – sako J. Ivaška.

Banko atstovas kreipia dėmesį, kad įmonės turėtų būti aktyvesnės, siekdamos finansų įstaigų supratimo, o atsižvelgiant į tai, kad apklausa buvo skirta SVV sektoriaus įmonių vadovams, neturėtų labai stebinti tai, kad kas antra įmonė tvirtino nesulaukusi bankų pagalbos siūlymo.

„Smulkios bei vidutinio dydžio įmonės savo skaičiumi sudaro didžiąją dalį visų šalyje veikiančių įmonių. Techniškai būtų be galo sudėtinga kreiptis asmeniškai į kiekvieną. Norėčiau paraginti verslininkus: būkite aktyvūs patys ir nelaukite iki paskutinės minutės. Kilus klausimų, abejonių ar norint tiesiog pasitarti, susisiekite su savo finansų įstaiga. Būtent laiku identifikuotas poreikis leis problemai neįsisenėti“, – pataria Medicinos banko komercijos departamento direktorius Julius Ivaška.

„Spinter tyrimai“ 203 smulkaus ir vidutinio verslo įmonių vadovus apklausė šiemet rugsėjo 21–spalio 9 dienomis.


Tyrimas: prasidėjus pandemijai pusė Lietuvos įmonių sukosi be papildomos bankų pagalbos

2020.12.10

 

Skausmingas išbandymas koronaviruso pandemija verslui pavasarį buvo netikėtas, tačiau jos pradžią net pusė Lietuvos smulkių ir vidutinio dydžio įmonių išgyveno be papildomos savo banko pagalbos. 56 proc. bendrovių tvirtina, kad jų finansų įstaigos pagalbos nesiūlė, bet jos ir nereikėjo, rodo smulkaus ir vidutinio verslo (SVV) vadovų apklausa, teigiama Medicinos banko pranešime.

„Spinter tyrimų“ atliktos apklausos duomenimis, finansų įstaigos aktyviai savo pagalbą siūlė 9 proc. SVV, tačiau ir šiuo atveju įmonės jos poreikio nejautė. Apklausą inicijavusio Medicinos banko atstovai sako, jog tai rodo, kad beveik dviejų trečdalių (65 proc.) įmonių turėti finansiniai resursai buvo pakankami pirmai smūgio bangai atlaikyti.

„Pandemija pasaulį užklupo ekonomikos ciklo pakilime, todėl pavyko išvengti paties blogiausio scenarijaus. Gerai tvarkomi finansai suteikė įmonėms pasitikėjimo savo jėgomis, didelei daliai neprireikė papildomos paspirties iš šalies. Vis dėlto, čia svarbus aspektas yra tai, kad antrasis karantinas prasidėjo dar nespėjus atsigauti ir „atidirbti“ pirmojo, todėl nenustebintų, kad pagalbos finansų įstaigų klientams šįkart prireiktų labiau ir didesnės“, – sako Medicinos banko komercijos departamento direktorius Julius Ivaška.

 

Fizinių paslaugų teikėjai – tvirčiausi

 

COVID-19 pandemija atskleidė didelį fizines paslaugas teikiančių įmonių potencialą. Net 73 proc. jų nereikėjo banko pagalbos nei tuo atveju, kai ji buvo siūlyta, nei tuo atveju, jei būtų reikėję jos prašyti.

„Fizinėms paslaugoms būtų galima priskirti kurjerių, krovos, statybos darbus. Daugumos fizinių darbų dėl jų pobūdžio nebuvo įmanoma perkelti į virtualią erdvę, todėl taikant būtinas saugumo priemones jie ir toliau buvo atliekami įprastai. Galima sakyti, kad pandemija nelabai juos ir palietė. Tuo tarpu tokios veiklos, kaip kurjeriai, dėl išaugusių pirkimų internetu, per pandemiją kaip tik tapo ypač paklausūs ir puikiai išnaudojo augimo potencialą“, – pastebi J. Ivaška.

Labai nedaug atsiliko ir gamybos bei intelektualinių paslaugų sektoriai, kuriuose po 69 proc. įmonių nepasigedo bankų pagalbos. Kas antra, arba 50 proc. prekybos įmonių taip pat tvirtino, kad išsivertė savo jėgomis.

Iš viso kas šešta (16 proc.) Lietuvos SVV įmonė pasinaudojo galimybe dėl bendradarbiavimo su finansų įstaigomis susitarti iš naujo. 11 proc. jų pavyko palengvinti dalį sutarties sąlygų, 5 proc. – atidėti paskolos mokėjimą.

 

Susikalbėjimo gali prireikti dar labiau

 

Bene labiausiai nustebino dešimtadalio įmonių išsakyta nuomonė, jog prasidėjus pandemijai jų bankai ar kitos finansų įstaigos nebuvo geranoriškos. 5 proc. tvirtina, kad finansų įstaiga sąlygas siekė pabloginti, o dar 5 proc. – net ir pablogino. Tačiau, nežinant konkrečių aplinkybių yra sunku pasakyti, kas lėmė tokią situaciją, bet ji leidžia atkreipti dėmesį, ko galima tikėtis dėl rudenį įsigaliojusio antro karantino.

„Yra ir džiuginančių, ir vis dar liūdinančių aplinkybių. Pavasarį net du mėnesius didelė dalis verslo dirbti negalėjo, o kai veiklą galėjo atnaujinti – netrūko ir ribojimų, ir vartotojų atsargumo. Todėl, su kai kuriomis išimtimis, finansinė verslo situacija šiuo metu nėra geresnė. Iš kitos pusės, ir įmonės, ir vartotojai prisitaikė prie ribojimų, taisyklių, pirmąjį šoką išgyveno ir priprato prie naujos realybės, todėl savo gyvenimą planuoja ir pinigus leidžia drąsiau“, – sako J. Ivaška.

Banko atstovas kreipia dėmesį, kad įmonės turėtų būti aktyvesnės, siekdamos finansų įstaigų supratimo, o atsižvelgiant į tai, kad apklausa buvo skirta SVV sektoriaus įmonių vadovams, neturėtų labai stebinti tai, kad kas antra įmonė tvirtino nesulaukusi bankų pagalbos siūlymo.

„Smulkios bei vidutinio dydžio įmonės savo skaičiumi sudaro didžiąją dalį visų šalyje veikiančių įmonių. Techniškai būtų be galo sudėtinga kreiptis asmeniškai į kiekvieną. Norėčiau paraginti verslininkus: būkite aktyvūs patys ir nelaukite iki paskutinės minutės. Kilus klausimų, abejonių ar norint tiesiog pasitarti, susisiekite su savo finansų įstaiga. Būtent laiku identifikuotas poreikis leis problemai neįsisenėti“, – pataria Medicinos banko komercijos departamento direktorius Julius Ivaška.

„Spinter tyrimai“ 203 smulkaus ir vidutinio verslo įmonių vadovus apklausė šiemet rugsėjo 21–spalio 9 dienomis.


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU