Net laisvėjant karantinui, nerimo nemažėja – ar pavyks prisitaikyti prie naujos gyvenimo realybės?

2021.05.13

 

Karantino sąlygos laisvėja, vakcinacijos apimtys didėja, diegiamos tokios priemonės, kaip imuniteto arba galimybių pasai. Atrodytų, kad visuomenei tai turėtų suteikti daugiau vilties dėl laisvėjančio gyvenimo, gerėjančių sveikatos ir saugumo perspektyvų. Tačiau tyrimas rodo priešingai – net ir laisvėjant karantinui, visuomenės baimių nemažėja.

 

Pasirodo, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nerimauja, kad dar ilgai nebus grįžtama į įprastą gyvenimą – rodo „SB draudimo“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Kad kils naujų COVID-19 atmainų grėsmė, baiminasi 48 proc. apklaustųjų, o trečdalis nuogąstauja, kad šiltuoju sezono metu vis dar bus kelionių ribojimai ir jie negalės vykti kur panorėję, rašoma atsiųstame pranešime spaudai.

 

Panaši dalis tautiečių baiminasi ir šalutinių COVID-19 vakcinos poveikių, o beveik ketvirtadalis nerimauja, kad teks nuolat vakcinuotis dėl koronaviruso atmainų. Dėl to dažniau nerimauja vyresni – 46 ir daugiau metų, respondentai bei aukščiausio išsimokslinimo atstovai, o štai dėl skiepų šalutinio poveikio dažniausiai bijo moterys bei mažiausių pajamų grupės atstovai.

 

Taigi ateitis gal ir nusimato laisvesnė, tačiau su vis dar daug nežinios ir abejonių. Anot gyvybės draudimo bendrovės „SB draudimas“ vadovo Sauliaus Jokubaičio, nuo pirmojo karantino pradžios praėjo jau daugiau nei metai ir visą šį laiką nerimas ir stresas yra neatsiejami daugelio žmonių palydovai.

 

„Žmonės turėjo apriboti socialinius kontaktus, buvo priversti dirbti iš namų, atsisakyti kelionių, o kai kurie neteko ne tik pastovių pajamų ar mylimo darbo, bet ir artimųjų. Todėl nieko keisto, kad net 6 iš 10 apklaustųjų sako, jog jų nerimo lygis išaugo būtent dėl koronaviruso pandemijos: gerokai išaugusiu nerimo lygiu skundžiasi 15 proc. Lietuvos gyventojų ir dažniau taip teigia mažiausias pajamas gaunantys respondentai, o 48 proc. apklaustųjų teigia, kad dėl pandemijos įtakos jų nerimo lygis išaugo iš dalies“, – sako S. Jokubaitis.

 

Kuo mažiau finansinio saugumo, tuo daugiau nerimo

 

Praėjus pusmečiui pakartotas Lietuvos nerimo indekso tyrimas parodė, kad kasdien arba dažnai nerimą dėl savo ar savo šeimos gerovės jaučia trečdalis šalies gyventojų ir šis skaičius labai panašus rudens laikotarpio nuotaikoms. Taip pat nėra dramatiško pokyčio ir tarp žmones dažniausiai neraminančių veiksnių. Vis dar didžiąją dalį apklaustųjų baugina sunkios ligos, nedarbingumas arba mirtis – taip sako 4 iš 10 apklaustųjų. Kiek padaugėjo nerimaujančių dėl pastovių pajamų praradimo arba nedarbo: pernai tokių buvo 19 proc., o šiemet – 26 proc. Ir nors šiek tiek sumažėjo, tačiau vis dar išlieka reikšmingai didelė grupė nerimaujančių dėl šeimos narių nelaimių – šiemet ji siekia 18 proc. apklaustųjų (pernai – 21 proc.).

 

Tačiau didžiausias skirtumas, anot S. Jokubaičio, kokius būdus apsisaugoti nuo neigiamų pasekmių žmonės šįkart vardijo kaip efektyviausius.

 

„Pandemija iš tiesų įnešė labai daug nežinios, situacija tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe gali keistis ne savaitėmis, o dienomis ar net valandomis. Galbūt todėl didžioji dalis žmonių kaip geriausią būdą apsisaugoti nuo neigiamų pasekmių įvardija nuolatinių pajamų turėjimą. Taip mano net 75 proc. Lietuvos gyventojų – palyginimui, rudenį šis skaičius siekė 59 proc. ir buvo artimas 55 proc. manančiųjų, kad tinkamiausias būdas apsisaugoti yra papildomos santaupos nelaimei arba senatvei. Beje, 6 iš 10 apklaustųjų vis dar mano, jog santaupos yra patikimas būdas jaustis saugiam ištikus nelaimei“, – sako „SB draudimo“ vadovas.

 

Karantino įtaka psichinei būklei milžiniška

 

Karantinas pats savaime yra nerimo ir streso priežastis, nes jis riboja jau susiformavusius žmogaus socialinius įgūdžius, įsitikinęs gydytojas psichiatras, psichoterapeutas, Vilniaus universiteto docentas Eugenijus Laurinaitis.

 

„Pirmiausia, karantinas riboja tiesioginį kontaktą, bendravimą su svarbiais žmonėmis, šeimyninių švenčių šventimą pagal daugiametes tradicijas, kelionių ir poilsio įpročius. Taip pat nepamirškime, kad iššūkių kelia ir neaiški situacija su darbu, kuomet karantino metu daug žmonių turi dirbti iš namų: kartais jie abejoja, ar dirba pakankamai gerai, kartais persidirba. Tai reiškia, kad jų streso ir nerimo lygis kyla“, – sako E. Laurinaitis.

 

Jis pabrėžia, kad nėra ko stebėtis, jog net laisvėjant karantinui, atsiranda naujų baimių dėl to, kaip reikės prisitaikyti prie pakitusio gyvenimo. Beje, docentas įsitikinęs, kad į anksčiau įprastą gyvenimo ritmą nebegrįšime – su koronavirusu reikės išmokti gyventi ir tam prireiks kelerių metų.

 

„Ir virusas prie mūsų taikosi, ir mes prie jo turime taikytis. Šiuo metu svarbiausia suprasti, kurios iš pandemijos pakenktų ir karantino apribotų sferų turi būti atstatytos, o kurias reikia modifikuoti. Aš manau, kad pirmiausia turi būti atstatytas žmogiškas bendravimas. Ir tai galioja visoms amžiaus grupėms, nors labiausiai nukentėję yra paaugliai, kuriems bendravimas yra pagrindinis mokymosi tapti suaugusiaisiais instrumentas, bei senjorai, kurie ne tik nebeturi reguliarios darbinės aplinkos, kurioje nors jau virtualiai galėtų susitikti su žmonėmis, bet ir negali bendrauti su artimaisiais ir giminėmis“, – pabrėžia Vilniaus universiteto docentas E. Laurinaitis.

 

Kad pandemija yra išskirtinė situacija, smarkiai paveikusi daugelio žmonių psichikos sveikatą, sutinka ir „Nerimo klinikos“ psichologė Vaida Stankutė. Tačiau svarbu suprasti, jog jausti nerimą yra visiškai normalu, ir kad taip mūsų kūnas įspėja apie galimą ar numatomą pavojų.

 

„Dažnai nerimas reiškiasi nuogąstavimu dėl ateities, pavyzdžiui ar turėsiu darbą, kada pasibaigs pandemija, kada vaikai grįš į mokyklą, kada saugiai galėsiu aplankyti tėvus ir pan. Tai rodo ir apklausos bei tyrimai. Taip pat nerimas gali stipriai reikštis ir kūno pojūčiais, ne tik mintimis: dažnėja širdies ritmas ir kvėpavimas, gali sutrikti virškinimas, svaigti galva, padažnėti prakaitavimas, padidėti įtampa raumenyse, mušti šalčio ar karščio bangos. Kitaip tariant, nerimas mobilizuoja kūną, paruošia galimai grėsmei“, – aiškina psichologė V. Stankutė.

 

Nerimo indeksas aukštas, tačiau išeitis yra

 

Anot „Nerimo klinikos“ psichologės, pandemijos metu grėsmė gali būti labai neapibrėžta ir daug dalykų gali atrodyti nekontroliuojami, todėl nerimas galimai ir tampa nuolatine būsena ar bent reikšmingai sustiprėja.

 

„Pirmiausia ir svarbiausia yra atpažinti bei įvardyti, jog nerimauju. Tuomet reikia savęs paklausti, apie ką tas mano nerimas, pavyzdžiui ar jis susijęs su darbu, sveikata ar artimaisiais. Atpažinus nerimo priežastis, galime svarstyti, ką toje situacijoje galima pakeisti: ką kontroliuoju aš, o kas – ne mano rankose. Pirmuoju atveju galima imtis veiksmų, o antruoju belieka tiesiog išbūti“, – sako V. Stankutė ir priduria, kad net ir tokiose situacijose galime sau padėti: juk kai šalta – apsirengiame, kai nerimaujame ir negalime nieko pakeisti – save raminame.

 

„Save raminti galime įvairiausiais būdais ir tai gana individualu. Padėti gali ir kvėpavimo pratimai, kuriems nereikia ypatingų sąlygų: galime sutelkti dėmesį į kvėpavimą ir skaičiuoti, per kiek įkvepiame ir iškvepiame: iškvėpimas turi būti dvigubai ilgesnis nei įkvėpimas – tarkime, per 4 įkvepiame, per 8 iškvepiame“, – patarimu dalijasi psichologė.

 

Stipraus nerimo metu galite pasinaudoti programėle „Ramu“ – joje rasite įvairių pratimų, padedančių nusiraminti. Taip pat nerimą sumažinti gali padėti fizinis aktyvumas, pokalbis ar mėgstama veikla, į kurią pasineriate.

 

Šaltinis: delfi.lt


Net laisvėjant karantinui, nerimo nemažėja – ar pavyks prisitaikyti prie naujos gyvenimo realybės?

2021.05.13

 

Karantino sąlygos laisvėja, vakcinacijos apimtys didėja, diegiamos tokios priemonės, kaip imuniteto arba galimybių pasai. Atrodytų, kad visuomenei tai turėtų suteikti daugiau vilties dėl laisvėjančio gyvenimo, gerėjančių sveikatos ir saugumo perspektyvų. Tačiau tyrimas rodo priešingai – net ir laisvėjant karantinui, visuomenės baimių nemažėja.

 

Pasirodo, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų nerimauja, kad dar ilgai nebus grįžtama į įprastą gyvenimą – rodo „SB draudimo“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa. Kad kils naujų COVID-19 atmainų grėsmė, baiminasi 48 proc. apklaustųjų, o trečdalis nuogąstauja, kad šiltuoju sezono metu vis dar bus kelionių ribojimai ir jie negalės vykti kur panorėję, rašoma atsiųstame pranešime spaudai.

 

Panaši dalis tautiečių baiminasi ir šalutinių COVID-19 vakcinos poveikių, o beveik ketvirtadalis nerimauja, kad teks nuolat vakcinuotis dėl koronaviruso atmainų. Dėl to dažniau nerimauja vyresni – 46 ir daugiau metų, respondentai bei aukščiausio išsimokslinimo atstovai, o štai dėl skiepų šalutinio poveikio dažniausiai bijo moterys bei mažiausių pajamų grupės atstovai.

 

Taigi ateitis gal ir nusimato laisvesnė, tačiau su vis dar daug nežinios ir abejonių. Anot gyvybės draudimo bendrovės „SB draudimas“ vadovo Sauliaus Jokubaičio, nuo pirmojo karantino pradžios praėjo jau daugiau nei metai ir visą šį laiką nerimas ir stresas yra neatsiejami daugelio žmonių palydovai.

 

„Žmonės turėjo apriboti socialinius kontaktus, buvo priversti dirbti iš namų, atsisakyti kelionių, o kai kurie neteko ne tik pastovių pajamų ar mylimo darbo, bet ir artimųjų. Todėl nieko keisto, kad net 6 iš 10 apklaustųjų sako, jog jų nerimo lygis išaugo būtent dėl koronaviruso pandemijos: gerokai išaugusiu nerimo lygiu skundžiasi 15 proc. Lietuvos gyventojų ir dažniau taip teigia mažiausias pajamas gaunantys respondentai, o 48 proc. apklaustųjų teigia, kad dėl pandemijos įtakos jų nerimo lygis išaugo iš dalies“, – sako S. Jokubaitis.

 

Kuo mažiau finansinio saugumo, tuo daugiau nerimo

 

Praėjus pusmečiui pakartotas Lietuvos nerimo indekso tyrimas parodė, kad kasdien arba dažnai nerimą dėl savo ar savo šeimos gerovės jaučia trečdalis šalies gyventojų ir šis skaičius labai panašus rudens laikotarpio nuotaikoms. Taip pat nėra dramatiško pokyčio ir tarp žmones dažniausiai neraminančių veiksnių. Vis dar didžiąją dalį apklaustųjų baugina sunkios ligos, nedarbingumas arba mirtis – taip sako 4 iš 10 apklaustųjų. Kiek padaugėjo nerimaujančių dėl pastovių pajamų praradimo arba nedarbo: pernai tokių buvo 19 proc., o šiemet – 26 proc. Ir nors šiek tiek sumažėjo, tačiau vis dar išlieka reikšmingai didelė grupė nerimaujančių dėl šeimos narių nelaimių – šiemet ji siekia 18 proc. apklaustųjų (pernai – 21 proc.).

 

Tačiau didžiausias skirtumas, anot S. Jokubaičio, kokius būdus apsisaugoti nuo neigiamų pasekmių žmonės šįkart vardijo kaip efektyviausius.

 

„Pandemija iš tiesų įnešė labai daug nežinios, situacija tiek asmeniniame gyvenime, tiek darbe gali keistis ne savaitėmis, o dienomis ar net valandomis. Galbūt todėl didžioji dalis žmonių kaip geriausią būdą apsisaugoti nuo neigiamų pasekmių įvardija nuolatinių pajamų turėjimą. Taip mano net 75 proc. Lietuvos gyventojų – palyginimui, rudenį šis skaičius siekė 59 proc. ir buvo artimas 55 proc. manančiųjų, kad tinkamiausias būdas apsisaugoti yra papildomos santaupos nelaimei arba senatvei. Beje, 6 iš 10 apklaustųjų vis dar mano, jog santaupos yra patikimas būdas jaustis saugiam ištikus nelaimei“, – sako „SB draudimo“ vadovas.

 

Karantino įtaka psichinei būklei milžiniška

 

Karantinas pats savaime yra nerimo ir streso priežastis, nes jis riboja jau susiformavusius žmogaus socialinius įgūdžius, įsitikinęs gydytojas psichiatras, psichoterapeutas, Vilniaus universiteto docentas Eugenijus Laurinaitis.

 

„Pirmiausia, karantinas riboja tiesioginį kontaktą, bendravimą su svarbiais žmonėmis, šeimyninių švenčių šventimą pagal daugiametes tradicijas, kelionių ir poilsio įpročius. Taip pat nepamirškime, kad iššūkių kelia ir neaiški situacija su darbu, kuomet karantino metu daug žmonių turi dirbti iš namų: kartais jie abejoja, ar dirba pakankamai gerai, kartais persidirba. Tai reiškia, kad jų streso ir nerimo lygis kyla“, – sako E. Laurinaitis.

 

Jis pabrėžia, kad nėra ko stebėtis, jog net laisvėjant karantinui, atsiranda naujų baimių dėl to, kaip reikės prisitaikyti prie pakitusio gyvenimo. Beje, docentas įsitikinęs, kad į anksčiau įprastą gyvenimo ritmą nebegrįšime – su koronavirusu reikės išmokti gyventi ir tam prireiks kelerių metų.

 

„Ir virusas prie mūsų taikosi, ir mes prie jo turime taikytis. Šiuo metu svarbiausia suprasti, kurios iš pandemijos pakenktų ir karantino apribotų sferų turi būti atstatytos, o kurias reikia modifikuoti. Aš manau, kad pirmiausia turi būti atstatytas žmogiškas bendravimas. Ir tai galioja visoms amžiaus grupėms, nors labiausiai nukentėję yra paaugliai, kuriems bendravimas yra pagrindinis mokymosi tapti suaugusiaisiais instrumentas, bei senjorai, kurie ne tik nebeturi reguliarios darbinės aplinkos, kurioje nors jau virtualiai galėtų susitikti su žmonėmis, bet ir negali bendrauti su artimaisiais ir giminėmis“, – pabrėžia Vilniaus universiteto docentas E. Laurinaitis.

 

Kad pandemija yra išskirtinė situacija, smarkiai paveikusi daugelio žmonių psichikos sveikatą, sutinka ir „Nerimo klinikos“ psichologė Vaida Stankutė. Tačiau svarbu suprasti, jog jausti nerimą yra visiškai normalu, ir kad taip mūsų kūnas įspėja apie galimą ar numatomą pavojų.

 

„Dažnai nerimas reiškiasi nuogąstavimu dėl ateities, pavyzdžiui ar turėsiu darbą, kada pasibaigs pandemija, kada vaikai grįš į mokyklą, kada saugiai galėsiu aplankyti tėvus ir pan. Tai rodo ir apklausos bei tyrimai. Taip pat nerimas gali stipriai reikštis ir kūno pojūčiais, ne tik mintimis: dažnėja širdies ritmas ir kvėpavimas, gali sutrikti virškinimas, svaigti galva, padažnėti prakaitavimas, padidėti įtampa raumenyse, mušti šalčio ar karščio bangos. Kitaip tariant, nerimas mobilizuoja kūną, paruošia galimai grėsmei“, – aiškina psichologė V. Stankutė.

 

Nerimo indeksas aukštas, tačiau išeitis yra

 

Anot „Nerimo klinikos“ psichologės, pandemijos metu grėsmė gali būti labai neapibrėžta ir daug dalykų gali atrodyti nekontroliuojami, todėl nerimas galimai ir tampa nuolatine būsena ar bent reikšmingai sustiprėja.

 

„Pirmiausia ir svarbiausia yra atpažinti bei įvardyti, jog nerimauju. Tuomet reikia savęs paklausti, apie ką tas mano nerimas, pavyzdžiui ar jis susijęs su darbu, sveikata ar artimaisiais. Atpažinus nerimo priežastis, galime svarstyti, ką toje situacijoje galima pakeisti: ką kontroliuoju aš, o kas – ne mano rankose. Pirmuoju atveju galima imtis veiksmų, o antruoju belieka tiesiog išbūti“, – sako V. Stankutė ir priduria, kad net ir tokiose situacijose galime sau padėti: juk kai šalta – apsirengiame, kai nerimaujame ir negalime nieko pakeisti – save raminame.

 

„Save raminti galime įvairiausiais būdais ir tai gana individualu. Padėti gali ir kvėpavimo pratimai, kuriems nereikia ypatingų sąlygų: galime sutelkti dėmesį į kvėpavimą ir skaičiuoti, per kiek įkvepiame ir iškvepiame: iškvėpimas turi būti dvigubai ilgesnis nei įkvėpimas – tarkime, per 4 įkvepiame, per 8 iškvepiame“, – patarimu dalijasi psichologė.

 

Stipraus nerimo metu galite pasinaudoti programėle „Ramu“ – joje rasite įvairių pratimų, padedančių nusiraminti. Taip pat nerimą sumažinti gali padėti fizinis aktyvumas, pokalbis ar mėgstama veikla, į kurią pasineriate.

 

Šaltinis: delfi.lt


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU