Pandemija verslumo nepaskatino: gyventojai užsidirbti nori, bet dauguma dėl to nieko nedaro

2021.04.14

 

Nors dėl pandemijos kai kurie gyventojai galėjo ieškoti papildomų būdų užsidirbti, „Swedbank“ atliktas tyrimas rodo, kad dirbančiųjų papildomai skaičius Lietuvoje sumažėjo, lyginant su 2017 m., nors norinčiųjų užsidirbti ir padaugėjo. Kaip pastebi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, gyventojus nuo papildomos veiklos atgraso ne viena priežastis.

 

J. Cvilikienės teigimu, pandemija verslumo ir kūrybiškumo vis dėlto nepaskatino.

 

„Dažnai kalbame, kad apribojimai paskatina kūrybiškumą, verslumą, (...) atrodo, kad ši situacija vis dėlto lietuvių verslumo nepažadino ir išskirtinio, didelio verslumo proveržio, papildomų pajamų ieškojimo neatsirado“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė J. Cvilikienė.

 

Jos teigimu, žmonių, kurie ėmėsi realių veiksmų, mažėja, lyginant su 2017 m. Be to, beveik dvigubai išaugo dalis tų, kurie nieko nedaro papildomai ir apie tai negalvoja. Šiuo laikotarpiu tokių žmonių, lyginant su 2017 m., padaugėjo beveik dvigubai – fiksuota 15 proc.

 

Kai kurie bijo nesėkmės, kitus atbaido biurokratija

 

„Swedbank“ ekspertai išskiria, kad tokias tendencijas galėjo lemti ne tik galiojantys karantino ribojimai, bet ir nesėkmės baimė, biurokratija ir mokestinės prievolės. Be to, pastebima, kad įtakos galėjo turėti ir vidutinio darbo užmokesčio kilimas, dėl kurio poreikis gauti papildomų pajamų galėjo mažėti.

 

Nesėkmės bijo du iš dešimties korespondentų, o labiausiai gyventojus nuo papildomos veiklos atstumia nepalankūs įstatymai ir dideli mokesčiai. Taip pat pastebima, kad šiuo metu gyventojai daug rečiau svarsto apie nuosavo verslo kūrimą – apie tai galvojančių šiemet 10 proc. mažiau nei prieš ketverius metus.

 

Remiantis tyrimu, dalis žmonių baiminasi, kad nežinos, kaip parduoti produktus ir paslaugas, ar ras ir pasamdys tinkamus darbuotojus, supras biurokratinius reikalavimus.

 

„Šių baimių stiprėjimas irgi gali būti tiesiogiai susijęs su šiandienine pandemijos situacija, kai gyventojai akylai stebi verslininkų padėtį, mato jų veiklos apribojimus ir iššūkius vykdyti pelningą veiklą“, – pastebi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė J. Cvilikienė.

 

Ji taip pat nurodo, kad gyventojų norai ir realūs veiksmai nesutampa – nors daugiau gyventojų nei 2017 m. nori užsidirbti papildomai, tačiau mažiau gyventojų tai iš tiesų daro.

 

„Norinčių užsidirbti papildomai, bet nieko dėl to nedarančių, skaičius pakilo 12 proc., tačiau tų, kurie veiklos imasi iš tiesų, sumažėjo 9 proc. Panašu, kad gyventojai įžvelgia papildomo darbo privalumus, tačiau įvairios priežastys juos nuo tokios veiklos stabdo. Apie papildomos veiklos galimybę iš viso negalvoja 2 gyventojai iš 10“, – tyrimo rezultatus komentuoja J. Cvilikienė.

 

Tyrimas atskleidė, kad trys gyventojai iš dešimties papildomos veiklos ieško paskatinti pandemijos – sumažėjus darbo užmokesčiui ar atsiradus laisvo laiko. Papildomos veiklos besiimantys gyventojai vidutiniškai uždirba nup 100 iki 200 eurų, per savaitę papildomam darbui skirdami 5 val.

 

Kaip elgiasi Baltijos šalių kaimynai

 

Estijoje papildomos veiklos besiimančių žmonių nuo 2017-ųjų taip pat sumažėjo, nurodoma „Swedbank“ išplatintame pranešime spaudai. Šis skaičius krito 17,5 procento, parodė tyrimas. Latvijoje realių veiksmų imamasi dažniau – papildomai užsidirbančiųjų skaičius išaugo 20 procentų.

 

„Toks ryškus papildomos veiklos pokytis Baltijos šalyse gali būti susijęs ir su vidutinio darbo užmokesčio pokyčiais. Latvijoje, kur papildomai dirbama dažniau, vidutinio atlyginimo augimas mažiausias – per pastaruosius trejus metus jis pakilo beveik 100 eurų ir siekia 841 eurą. Kai tuo tarpu Estijoje vidutinis atlyginimas sudaro 1200 eurų“, – sako J. Cvilikienė.

 

Pasak ekspertės, Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis per pastaruosius kelerius metus kilo sparčiau nei Latvijoje – beveik 200 eurų ir šiuo metu siekia 915 eurų.

 

„Papildomos veiklos gyventojai dažniausiai imasi būtent dėl didesnių pajamų – tai svarbu net 75 proc. respondentų. Be to, gyventojams taip pat aktualu saviraiškos galimybė ir lankstesnis darbo grafikas bei vieta“, – komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

 

Papildomam darbui − dvigubai mažiau laiko

 

Tyrimas atskleidė, kad šalies gyventojai dažniausiai įdarbina savo įgūdžius – dirba laisvai samdomais specialistais, teikia namų priežiūros paslaugas, konsultuoja kitus. Taip pat neretai parduoda savo užaugintus ar pagamintus produktus, nuomoja patalpas.

 

„Didžiausias pokytis fiksuotas namų priežiūros paslaugų srityje − jas teikiančių žmonių skaičius sumažėjo daugiau nei 40 proc., lyginant su 2017 m. Tikėtina, kad čia jaučiama didelė pandemijos įtaka, nes karantino metu tokių paslaugų poreikis tiesiog buvo mažesnis. Be to, augant vidutiniam darbo užmokesčiui, žmonės yra rečiau linkę imtis papildomų fizinių darbų“, – sako J. Cvilikienė.

 

Tyrimas taip pat atskleidė, jog trumpėja papildomai veiklai skiriamas laikas – dažniausiai gyventojai dirba iki 5 val. per savaitę, kai anksčiau tai darydavo net dvigubai ilgiau – iki 10 val. per savaitę.

 

Pasitelkia socialinius tinklus

 

Socialinių tinklų skvarba papildoma veikla užsiimantiems gyventojams suteikia vis daugiau galimybių. Tyrimo duomenimis, nuo 2017 m. daugiau nei 50 proc. išaugo žmonių, savo paslaugas siūlančių socialiniame tinkle „Facebook“, skaičius.

 

„Bendrai socialiniais tinklais reklamai ar pardavimui naudojasi 85 proc. daugiau žmonių. Šiemet į antrąją populiariausių platformų vietą įšoko platforma „Vinted“, aplenkdama „Instagram“. Šios lietuvių sukurtos platformos fenomenas greičiausiai susijęs su tuo, kad daiktus parduoti ten ypač paprasta, o pirkėjų srauto papildomai kurti nereikia, tad vartotojai gali sutaupyti“, – aiškina J. Cvilikienė.

 

Pasak ekspertės, nepaisant to, kad papildomam darbui laiko skiriama mažiau, gyventojų pajamos iš papildomos veiklos auga – dažniausiai uždirbama 100–200 eurų. Palyginimui, 2017 m. ši suma buvo perpus mažesnė.

 

Šaltinis: lrt.lt


Pandemija verslumo nepaskatino: gyventojai užsidirbti nori, bet dauguma dėl to nieko nedaro

2021.04.14

 

Nors dėl pandemijos kai kurie gyventojai galėjo ieškoti papildomų būdų užsidirbti, „Swedbank“ atliktas tyrimas rodo, kad dirbančiųjų papildomai skaičius Lietuvoje sumažėjo, lyginant su 2017 m., nors norinčiųjų užsidirbti ir padaugėjo. Kaip pastebi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, gyventojus nuo papildomos veiklos atgraso ne viena priežastis.

 

J. Cvilikienės teigimu, pandemija verslumo ir kūrybiškumo vis dėlto nepaskatino.

 

„Dažnai kalbame, kad apribojimai paskatina kūrybiškumą, verslumą, (...) atrodo, kad ši situacija vis dėlto lietuvių verslumo nepažadino ir išskirtinio, didelio verslumo proveržio, papildomų pajamų ieškojimo neatsirado“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė J. Cvilikienė.

 

Jos teigimu, žmonių, kurie ėmėsi realių veiksmų, mažėja, lyginant su 2017 m. Be to, beveik dvigubai išaugo dalis tų, kurie nieko nedaro papildomai ir apie tai negalvoja. Šiuo laikotarpiu tokių žmonių, lyginant su 2017 m., padaugėjo beveik dvigubai – fiksuota 15 proc.

 

Kai kurie bijo nesėkmės, kitus atbaido biurokratija

 

„Swedbank“ ekspertai išskiria, kad tokias tendencijas galėjo lemti ne tik galiojantys karantino ribojimai, bet ir nesėkmės baimė, biurokratija ir mokestinės prievolės. Be to, pastebima, kad įtakos galėjo turėti ir vidutinio darbo užmokesčio kilimas, dėl kurio poreikis gauti papildomų pajamų galėjo mažėti.

 

Nesėkmės bijo du iš dešimties korespondentų, o labiausiai gyventojus nuo papildomos veiklos atstumia nepalankūs įstatymai ir dideli mokesčiai. Taip pat pastebima, kad šiuo metu gyventojai daug rečiau svarsto apie nuosavo verslo kūrimą – apie tai galvojančių šiemet 10 proc. mažiau nei prieš ketverius metus.

 

Remiantis tyrimu, dalis žmonių baiminasi, kad nežinos, kaip parduoti produktus ir paslaugas, ar ras ir pasamdys tinkamus darbuotojus, supras biurokratinius reikalavimus.

 

„Šių baimių stiprėjimas irgi gali būti tiesiogiai susijęs su šiandienine pandemijos situacija, kai gyventojai akylai stebi verslininkų padėtį, mato jų veiklos apribojimus ir iššūkius vykdyti pelningą veiklą“, – pastebi „Swedbank“ Finansų instituto vadovė J. Cvilikienė.

 

Ji taip pat nurodo, kad gyventojų norai ir realūs veiksmai nesutampa – nors daugiau gyventojų nei 2017 m. nori užsidirbti papildomai, tačiau mažiau gyventojų tai iš tiesų daro.

 

„Norinčių užsidirbti papildomai, bet nieko dėl to nedarančių, skaičius pakilo 12 proc., tačiau tų, kurie veiklos imasi iš tiesų, sumažėjo 9 proc. Panašu, kad gyventojai įžvelgia papildomo darbo privalumus, tačiau įvairios priežastys juos nuo tokios veiklos stabdo. Apie papildomos veiklos galimybę iš viso negalvoja 2 gyventojai iš 10“, – tyrimo rezultatus komentuoja J. Cvilikienė.

 

Tyrimas atskleidė, kad trys gyventojai iš dešimties papildomos veiklos ieško paskatinti pandemijos – sumažėjus darbo užmokesčiui ar atsiradus laisvo laiko. Papildomos veiklos besiimantys gyventojai vidutiniškai uždirba nup 100 iki 200 eurų, per savaitę papildomam darbui skirdami 5 val.

 

Kaip elgiasi Baltijos šalių kaimynai

 

Estijoje papildomos veiklos besiimančių žmonių nuo 2017-ųjų taip pat sumažėjo, nurodoma „Swedbank“ išplatintame pranešime spaudai. Šis skaičius krito 17,5 procento, parodė tyrimas. Latvijoje realių veiksmų imamasi dažniau – papildomai užsidirbančiųjų skaičius išaugo 20 procentų.

 

„Toks ryškus papildomos veiklos pokytis Baltijos šalyse gali būti susijęs ir su vidutinio darbo užmokesčio pokyčiais. Latvijoje, kur papildomai dirbama dažniau, vidutinio atlyginimo augimas mažiausias – per pastaruosius trejus metus jis pakilo beveik 100 eurų ir siekia 841 eurą. Kai tuo tarpu Estijoje vidutinis atlyginimas sudaro 1200 eurų“, – sako J. Cvilikienė.

 

Pasak ekspertės, Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis per pastaruosius kelerius metus kilo sparčiau nei Latvijoje – beveik 200 eurų ir šiuo metu siekia 915 eurų.

 

„Papildomos veiklos gyventojai dažniausiai imasi būtent dėl didesnių pajamų – tai svarbu net 75 proc. respondentų. Be to, gyventojams taip pat aktualu saviraiškos galimybė ir lankstesnis darbo grafikas bei vieta“, – komentuoja „Swedbank“ Finansų instituto vadovė.

 

Papildomam darbui − dvigubai mažiau laiko

 

Tyrimas atskleidė, kad šalies gyventojai dažniausiai įdarbina savo įgūdžius – dirba laisvai samdomais specialistais, teikia namų priežiūros paslaugas, konsultuoja kitus. Taip pat neretai parduoda savo užaugintus ar pagamintus produktus, nuomoja patalpas.

 

„Didžiausias pokytis fiksuotas namų priežiūros paslaugų srityje − jas teikiančių žmonių skaičius sumažėjo daugiau nei 40 proc., lyginant su 2017 m. Tikėtina, kad čia jaučiama didelė pandemijos įtaka, nes karantino metu tokių paslaugų poreikis tiesiog buvo mažesnis. Be to, augant vidutiniam darbo užmokesčiui, žmonės yra rečiau linkę imtis papildomų fizinių darbų“, – sako J. Cvilikienė.

 

Tyrimas taip pat atskleidė, jog trumpėja papildomai veiklai skiriamas laikas – dažniausiai gyventojai dirba iki 5 val. per savaitę, kai anksčiau tai darydavo net dvigubai ilgiau – iki 10 val. per savaitę.

 

Pasitelkia socialinius tinklus

 

Socialinių tinklų skvarba papildoma veikla užsiimantiems gyventojams suteikia vis daugiau galimybių. Tyrimo duomenimis, nuo 2017 m. daugiau nei 50 proc. išaugo žmonių, savo paslaugas siūlančių socialiniame tinkle „Facebook“, skaičius.

 

„Bendrai socialiniais tinklais reklamai ar pardavimui naudojasi 85 proc. daugiau žmonių. Šiemet į antrąją populiariausių platformų vietą įšoko platforma „Vinted“, aplenkdama „Instagram“. Šios lietuvių sukurtos platformos fenomenas greičiausiai susijęs su tuo, kad daiktus parduoti ten ypač paprasta, o pirkėjų srauto papildomai kurti nereikia, tad vartotojai gali sutaupyti“, – aiškina J. Cvilikienė.

 

Pasak ekspertės, nepaisant to, kad papildomam darbui laiko skiriama mažiau, gyventojų pajamos iš papildomos veiklos auga – dažniausiai uždirbama 100–200 eurų. Palyginimui, 2017 m. ši suma buvo perpus mažesnė.

 

Šaltinis: lrt.lt


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU