Susikaupusi įtampa trukdo dirbti: kodėl būtina išreikšti emocijas ir kaip išmokti klausytis?

2021.04.21

 

Kalbėtis apie savo patiriamas emocijas, kylančią įtampą ar nesutarimus su bendradarbiais gali būti sudėtinga. Tačiau bandydami nuo savo emocijų pabėgti ar pasislėpti, galime padaryti tik daugiau žalos. Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ šiemet atlikta Lietuvos biurų darbuotojų apklausa parodė, kad maždaug trečdalis jų per antrąjį karantiną patiria įvairius emocinius sunkumus – daugiau įtampos, nerimo dėl ateities, suprastėjo ir miego kokybė. Specialistų teigimu, įveikti šias problemas galima apie jas kalbant garsiai – neslėpti savo emocijų, užduoti tinkamus klausimus ir mokytis ne tik klausyti, bet ir išgirsti.

 

Darbuotojai patiria daugiau įtampos

 

Didžiausios Europoje internetinės naudotų mados prekių prekybos platformos „Vinted“ inicijuotu Lietuvos biurų darbuotojų tyrimu siekta išsiaiškinti darbuotojų nuomonę dėl nuotolinio darbo pasekmių ir darbuotojų motyvacijos. Kartu su „Spinter tyrimai“ atliktoje reprezentatyvioje Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos biurų darbuotojų apklausoje dalyvavo daugiau nei 1000 eurų per mėnesį uždirbantys respondentai. 

 

Paaiškėjo, kad darbas nuotoliniu būdu turėjo įtakos emocinei Lietuvos biurų darbuotojų sveikatai. Apklausos rezultatai rodo, kad daugiau nei pusei jų vis dar dirbant iš namų, daugiau žmonių patiria įtampą, stresą ir kitus psichologinius sunkumus. 29 proc. apklaustųjų nurodė, kad karantino metu jiems tapo sunkiau susikaupti, 28 proc. sakė jaučiantys didesnę psichologinę įtampą ir sumažėjusį produktyvumą. Be to, darbuotojus dažniau kamavo nerimas dėl ateities ir suprastėjusi miego kokybė. Vis dėlto, tik 10 proc. Lietuvos darbdavių imasi priemonių gerinti darbuotojų emocinę gerovę.

 

„Rūpinimasis darbuotojų psichologine sveikata gali atnešti apčiuopiamų rezultatų – ne tik stiprinti ryšį ir pasitikėjimą organizacija, bet ir kelti produktyvumą, motyvuoti siekti individualių tikslų. Pavyzdžiui, „Vinted“ siūlome nuolat kurti bei gerinti darbo aplinką, kad ji būtų sveika ir atvira visiems, o darbuotojai joje jaustųsi savimi: būtų priimti tokie, kokie yra, galėtų išsakyti tai, ką išgyvena bei jaučia – drauge saugome ir puoselėjame sveikatą, gerovę bei tvarumą. Dar pirmojo karantino metu visiems norintiems suteikėme galimybę pasinaudoti penkiomis apmokamomis psichologo konsultacijomis. Prieš Kalėdas taip pat skyrėme 3 papildomas apmokamas atostogų dienas, kad kolegos galėtų atsigauti ir pailsėti, o metų pradžioje pradėjome bendradarbiauti su emocine sveikata rūpintis skirtos išmaniosios programėlės „Mindletic“ kūrėjais. Joje mūsų žmonės gali žymėti ir sekti savo emocijas, atlikti kvėpavimo pratimus, dalyvauti pokalbių kambariuose bei konsultuotis privačiai su psichologu“, – sako „Vinted“ žmoiškųjų išteklių verslo partnerė Jolita Gurskytė.

 

Emocijų pažinimas padeda siekti tikslų

 

„Mindletic“ verslo partnerė ir psichologė Ieva Šapalaitė sako, kad norint pagerinti savo emocinę sveikatą, pirmiausiai reikėtų išmokti kalbėti apie savo emocijas ir jomis dalintis su kitais. Pasak specialistės, neišreikštos ir susikaupusios emocijos ne tik blogina bendrą savijautą, bet ir trukdo atlikti kasdienius darbus. Dalinimasis savo emocijomis padeda jas įsivardinti ir geriau suprasti – tokiu būdu sumažėja nemalonūs jausmai.

 

„Nei vienas iš mūsų negalime pabėgti nuo išgyvenamų jausmų. Dažnai neišreikštos emocijos trukdo pamatyti situaciją iš kitos perspektyvos. Geriau suprasdami savo emocijas, galime ramiau reaguoti į situaciją, dėl kurios tie jausmai kilo. Kalbėdami apie savo jausmus, padedame kitiems geriau suprasti mūsų išgyvenimus ir patiriamą emocinę būseną“, – tikina I. Šapalaitė.

 

Kartais gali būti nelengva nuspėti, ką jaučia draugas ar kolega, todėl I. Šapalaitė pataria pasidalinti savo emocijomis – taip suteiksite žinių apie savo dabartinę būseną bei kursite prasmingus santykius: „Kalbant apie sunkius išgyvenimus ar jausmus, reiktų neužmiršti pasidalinti ir maloniomis emocijomis. Tyrimuose pastebima, kad dalinimasis maloniomis emocijomis gali prisidėti prie efektyvesnio tikslų siekimo bei skatinti bendradarbiavimą – tokių emocijų išsakymas naudingas ir organizacijai, ir pačiam darbuotojui, nes padeda siekti individualių tikslų.“

 

Girdėti ir išgirsti – ne tas pats

 

Psichologė dalijasi keliais naudingais patarimais, kurie padės ne tik geriau išsakyti savo emocijas patiems, bet ir klausantis iš tiesų išgirsti, kuo gyvena mus supantys žmonės ar bendradarbiai:

 

1. Reflektuokite apie savo emocijas

 

Stebėkite save ir savo emocijas. Pasižymėkite, kokia veikla ar įvykiai iššaukia vienokias ar kitokias reakcijas. Tokiu būdu geriau pažinsite save ir įprasminsite patiriamus išgyvenimus. Tam puikiai gali praversti, pavyzdžiui, „Mindletic“ emocijų dienoraštis.

 

 2. Pasidalinkite, kaip jaučiatės

 

Patirti emocijas yra žmogiška, tačiau ne visada lengva jomis dalintis darbe. Pasiklausykite didžiausias pasaulio įmones emocinės gerovės klausimais konsultuojančios ir bestselerio apie emocijas darbe autorės Liz Fosslien įžvalgų, kurios suteiks gaires, kaip elgtis užplūdus emocijoms darbe (anglų kalba).

 

 3. Pasikalbėkite su bendradarbiu

 

Susiplanuokite skambutį su kolega ir pasiteiraukite, kaip jam sekasi, kaip praėjo savaitgalis. Stenkitės daugiau klausytis nei kalbėti, naudokite patvirtinančius žodžius, kaip „mhm“, „taip“ arba linkčiokite galva. Tai pagelbės pašnekovui suprasti, kad klausotės. Viso pokalbio metu bandykite suprasti kolegos perspektyvą ir būti empatiškas.

 

 4. Užduokite atvirus klausimus

 

Užduokite klausimus, kurie reikalauja detalesnio paaiškinimo. Klausimai, reikalaujantys išsamesnio atsakymo, nei „taip“ ar „ne“ skatina atvirą bendravimą. Pavyzdžiui, kalbėdamiesi su žmogumi nebijokite jo pasiteirauti, ką jis turi omenyje sakydamas vieną ar kitą teiginį, galbūt gali plačiau paaiškinti savo išsakytas mintis. 

 

 5. Tobulinkite klausytojo įgūdžius

 

Kalbėti mokėmės nuo mažų dienų, tačiau klausytis tikslingai mūsų niekas nemokė. Aktyvus klausymasis reikalauja įgūdžių ir praktikos. Skirkite laiko pagilinti savo žinias apie aktyvų klausymąsi – pavyzdžiui, šiame trumpame filmuke (anglų kalba) sužinosite, kokį žmogų būtų galima pavadinti geru klausytoju.

 

Šaltinis: sc.bns.lt


Susikaupusi įtampa trukdo dirbti: kodėl būtina išreikšti emocijas ir kaip išmokti klausytis?

2021.04.21

 

Kalbėtis apie savo patiriamas emocijas, kylančią įtampą ar nesutarimus su bendradarbiais gali būti sudėtinga. Tačiau bandydami nuo savo emocijų pabėgti ar pasislėpti, galime padaryti tik daugiau žalos. Rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ šiemet atlikta Lietuvos biurų darbuotojų apklausa parodė, kad maždaug trečdalis jų per antrąjį karantiną patiria įvairius emocinius sunkumus – daugiau įtampos, nerimo dėl ateities, suprastėjo ir miego kokybė. Specialistų teigimu, įveikti šias problemas galima apie jas kalbant garsiai – neslėpti savo emocijų, užduoti tinkamus klausimus ir mokytis ne tik klausyti, bet ir išgirsti.

 

Darbuotojai patiria daugiau įtampos

 

Didžiausios Europoje internetinės naudotų mados prekių prekybos platformos „Vinted“ inicijuotu Lietuvos biurų darbuotojų tyrimu siekta išsiaiškinti darbuotojų nuomonę dėl nuotolinio darbo pasekmių ir darbuotojų motyvacijos. Kartu su „Spinter tyrimai“ atliktoje reprezentatyvioje Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos biurų darbuotojų apklausoje dalyvavo daugiau nei 1000 eurų per mėnesį uždirbantys respondentai. 

 

Paaiškėjo, kad darbas nuotoliniu būdu turėjo įtakos emocinei Lietuvos biurų darbuotojų sveikatai. Apklausos rezultatai rodo, kad daugiau nei pusei jų vis dar dirbant iš namų, daugiau žmonių patiria įtampą, stresą ir kitus psichologinius sunkumus. 29 proc. apklaustųjų nurodė, kad karantino metu jiems tapo sunkiau susikaupti, 28 proc. sakė jaučiantys didesnę psichologinę įtampą ir sumažėjusį produktyvumą. Be to, darbuotojus dažniau kamavo nerimas dėl ateities ir suprastėjusi miego kokybė. Vis dėlto, tik 10 proc. Lietuvos darbdavių imasi priemonių gerinti darbuotojų emocinę gerovę.

 

„Rūpinimasis darbuotojų psichologine sveikata gali atnešti apčiuopiamų rezultatų – ne tik stiprinti ryšį ir pasitikėjimą organizacija, bet ir kelti produktyvumą, motyvuoti siekti individualių tikslų. Pavyzdžiui, „Vinted“ siūlome nuolat kurti bei gerinti darbo aplinką, kad ji būtų sveika ir atvira visiems, o darbuotojai joje jaustųsi savimi: būtų priimti tokie, kokie yra, galėtų išsakyti tai, ką išgyvena bei jaučia – drauge saugome ir puoselėjame sveikatą, gerovę bei tvarumą. Dar pirmojo karantino metu visiems norintiems suteikėme galimybę pasinaudoti penkiomis apmokamomis psichologo konsultacijomis. Prieš Kalėdas taip pat skyrėme 3 papildomas apmokamas atostogų dienas, kad kolegos galėtų atsigauti ir pailsėti, o metų pradžioje pradėjome bendradarbiauti su emocine sveikata rūpintis skirtos išmaniosios programėlės „Mindletic“ kūrėjais. Joje mūsų žmonės gali žymėti ir sekti savo emocijas, atlikti kvėpavimo pratimus, dalyvauti pokalbių kambariuose bei konsultuotis privačiai su psichologu“, – sako „Vinted“ žmoiškųjų išteklių verslo partnerė Jolita Gurskytė.

 

Emocijų pažinimas padeda siekti tikslų

 

„Mindletic“ verslo partnerė ir psichologė Ieva Šapalaitė sako, kad norint pagerinti savo emocinę sveikatą, pirmiausiai reikėtų išmokti kalbėti apie savo emocijas ir jomis dalintis su kitais. Pasak specialistės, neišreikštos ir susikaupusios emocijos ne tik blogina bendrą savijautą, bet ir trukdo atlikti kasdienius darbus. Dalinimasis savo emocijomis padeda jas įsivardinti ir geriau suprasti – tokiu būdu sumažėja nemalonūs jausmai.

 

„Nei vienas iš mūsų negalime pabėgti nuo išgyvenamų jausmų. Dažnai neišreikštos emocijos trukdo pamatyti situaciją iš kitos perspektyvos. Geriau suprasdami savo emocijas, galime ramiau reaguoti į situaciją, dėl kurios tie jausmai kilo. Kalbėdami apie savo jausmus, padedame kitiems geriau suprasti mūsų išgyvenimus ir patiriamą emocinę būseną“, – tikina I. Šapalaitė.

 

Kartais gali būti nelengva nuspėti, ką jaučia draugas ar kolega, todėl I. Šapalaitė pataria pasidalinti savo emocijomis – taip suteiksite žinių apie savo dabartinę būseną bei kursite prasmingus santykius: „Kalbant apie sunkius išgyvenimus ar jausmus, reiktų neužmiršti pasidalinti ir maloniomis emocijomis. Tyrimuose pastebima, kad dalinimasis maloniomis emocijomis gali prisidėti prie efektyvesnio tikslų siekimo bei skatinti bendradarbiavimą – tokių emocijų išsakymas naudingas ir organizacijai, ir pačiam darbuotojui, nes padeda siekti individualių tikslų.“

 

Girdėti ir išgirsti – ne tas pats

 

Psichologė dalijasi keliais naudingais patarimais, kurie padės ne tik geriau išsakyti savo emocijas patiems, bet ir klausantis iš tiesų išgirsti, kuo gyvena mus supantys žmonės ar bendradarbiai:

 

1. Reflektuokite apie savo emocijas

 

Stebėkite save ir savo emocijas. Pasižymėkite, kokia veikla ar įvykiai iššaukia vienokias ar kitokias reakcijas. Tokiu būdu geriau pažinsite save ir įprasminsite patiriamus išgyvenimus. Tam puikiai gali praversti, pavyzdžiui, „Mindletic“ emocijų dienoraštis.

 

 2. Pasidalinkite, kaip jaučiatės

 

Patirti emocijas yra žmogiška, tačiau ne visada lengva jomis dalintis darbe. Pasiklausykite didžiausias pasaulio įmones emocinės gerovės klausimais konsultuojančios ir bestselerio apie emocijas darbe autorės Liz Fosslien įžvalgų, kurios suteiks gaires, kaip elgtis užplūdus emocijoms darbe (anglų kalba).

 

 3. Pasikalbėkite su bendradarbiu

 

Susiplanuokite skambutį su kolega ir pasiteiraukite, kaip jam sekasi, kaip praėjo savaitgalis. Stenkitės daugiau klausytis nei kalbėti, naudokite patvirtinančius žodžius, kaip „mhm“, „taip“ arba linkčiokite galva. Tai pagelbės pašnekovui suprasti, kad klausotės. Viso pokalbio metu bandykite suprasti kolegos perspektyvą ir būti empatiškas.

 

 4. Užduokite atvirus klausimus

 

Užduokite klausimus, kurie reikalauja detalesnio paaiškinimo. Klausimai, reikalaujantys išsamesnio atsakymo, nei „taip“ ar „ne“ skatina atvirą bendravimą. Pavyzdžiui, kalbėdamiesi su žmogumi nebijokite jo pasiteirauti, ką jis turi omenyje sakydamas vieną ar kitą teiginį, galbūt gali plačiau paaiškinti savo išsakytas mintis. 

 

 5. Tobulinkite klausytojo įgūdžius

 

Kalbėti mokėmės nuo mažų dienų, tačiau klausytis tikslingai mūsų niekas nemokė. Aktyvus klausymasis reikalauja įgūdžių ir praktikos. Skirkite laiko pagilinti savo žinias apie aktyvų klausymąsi – pavyzdžiui, šiame trumpame filmuke (anglų kalba) sužinosite, kokį žmogų būtų galima pavadinti geru klausytoju.

 

Šaltinis: sc.bns.lt


Mūsų interneto svetainėje yra naudojami slapukai. Slapukai padeda užtikrinti tinkamą tinklapio veikimą bei jo tobulinimą, todėl būtinieji slapukai (techniniai, funkciniai bei analitiniai) yra įdiegiami automatiškai. Paspaudę „sutinku“ Jūs sutinkate su tikslinių slapukų įdiegimu ir naudojimu. Daugiau informacijos - slapukų politikoje. SUTINKU